Lietuvos kinologų draugija 2025 m. pavasarį pakvietė šunų veisėjus dalyvauti Geriausio LKD veislyno konkurse. Lietuvių skalikai, atsižvelgus į kitokį jų statusą, varžėsi atskiroje kategorijoje.
Nugalėtojai buvo iškilmingai pasveikinti liepos 6 d. tarptautinės šunų parodos „Karaliaus Mindaugo taurė 2025“ metu. Lietuvos kinologų draugijos taurės bei įmonės Kika dovanų čekiai buvo įteikti trims nugalėtojams – geriausiems lietuvių skalikų veislynams.
Geriausiu lietuvių skalikų veislynu pripažintas Manto Milinavičiaus „Girios gausmas“. Antrąją vietą laimėjo Mariaus Smetonos veislynas „Medeinos šuo“, trečiąją – Kristinos Varanavičienės „Medžioklio talismanas“.
Pirmosios vietos laimėtojo M. Milinavičiaus veislynas „Girios gausmas“ registruotas 2012 metais. Per daugiau nei dešimtmetį šio veislyno šunys laimėjo daug titulų parodose bei lauko bandymuose (pernai lietuvių skalikų duetų varžybose laimėta prestižinė Juozo Beniulio taurė), bet didžiausiu pasiekimu veisėjas laiko lietuvių skalikų augintojų bendruomenės subūrimą: „Jau keletą metų rengiu veislyno suvažiavimus, kuriuose kaskart vis daugiau dalyvaujančių. Praėjusiais metais per 3 suvažiavimo dienas atvyko virš 60 žmonių su savo augintiniais. Taip pat veislyno pasiekimams priskirčiau išleistą knygą, sudarytą naują lietuvių skalikų standartą bei lietuvių skaliko kelionę į FCI pripažinimą“.
Pasak M. Milinavičiaus, turime vertinti savo identitetą ir paveldą, todėl jis ir pasirinko nacionalinę mūsų šunų veislę: „Kad galėtum reikalauti ar kažko linkėti kitam, turi pradėti nuo savęs. Kažkada Ričardas Barzdenis pasakė: „Tikras lietuvis yra medžiotojas, o tikras lietuvis medžiotojas turi turėti lietuvių skaliką“. Aš šią mintį norėčiau išplėtoti – tikras lietuvis turi vertinti savo paveldą, o norintis šuns, turėtų rinktis lietuvių skaliką, kuris medžiotų. Nebūtina būti medžiotoju, kad suteiktum savo šuniui galimybę pasinerti į savo stichiją. Dabar turime daug medžiotojų, kurie su entuziazmu važiuoja į bandymus ar net medžiokles su savo augintiniais, kur šunys atsipalaiduoja ir būna visai kitokie. Tai galimybė pamatyti visai kitą savo šuns pusę, susitikti su bendraminčiais“.
Konkurso „sidabrą“ laimėjęs veislynas „Medeinos šuo“ registruotas 2016 metų spalį. Į klausimą, ką, praėjus bemaž dešimtmečiui, laiko didžiausiu pasiekimu, Marius Smetonos atsako, kad klasikinis ir pirmas atsakymas – šunis! Be to, ir knygą apie lietuvių skalikus, ir pažintis su puikiais žmonėmis.
„Visad juokauju, kad po takso natūraliai turėjo būti lietuvių skalikas – toks taksas, tik ilgom kojom. O jeigu rimčiau, prof. Juozas Girdzijauskas yra sakęs, kad „Lituanistas negali būti abejingas tam, kas dedasi jo tautoje. Profesinė pareiga neatsiejama nuo patriotinės <...>“. Tad po to, kai netekau takso 2012 metais, net nebuvo klausimo, kokios veislės šuo atkeliaus į šeimą. Lietuvių skalikas – tai ir savotiška kultūros dalis, auginti tokį šunį kartu yra ir galimybė prisidėti prie jos puoselėjimo. O kadangi, kaip byloja patarlė, kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų, laikui bėgant iš augintojo tapau ir veisėju, ir edukatoriumi, ir šiaip dideliu šios veislės entuziastu“, – apie šunų veislės pasirinkimą ir meilę lietuvių skalikams įkvepiančiai kalba Marius Smetona.
Kristinos Varanavičienės veislynas „Medžioklio talismanas“ registruotas 2021 metais. „Didžiausiu veislyno pasiekimu laikome tai, kad mūsų šunys suranda mylinčius namus ir visam gyvenimui tampa šeimos nariais. Džiaugiamės, kad mūsų veikla įtraukė ir dukrą Gabrielę – parodos ir šunų vedlių konkursai tapo jos hobiu. Nuo 2018 metų vien Lietuvoje Gabrielė jau sudalyvavo 92 parodose“, – apie visą šeimą suvienijusią lietuvių skalikų „misiją“ kalba K. Varanavičienė.
Pirmąjį lietuvių skaliką jos šeima įsigijo prieš 15 metų. Ieškojo šuns medžioklei ir netrukus suprato, kad lietuvių skalikas – tai ne tik ištvermingas medžioklės pagalbininkas, bet ir ištikimas, protingas, puikiai tinkantis šeimai augintinis. Taip iš vieno šuns gimė nuoširdi meilė veislei, o kartu ir noras ją puoselėti bei dalintis su kitais. Bėgant metams, namuose skalikų tik daugėjo, ir dabar visa šeima sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be „uodeguotos draugijos“.
Nuoširdi padėka visiems lietuvių skalikų veisėjams ir augintojams, kad atsakingai ir kantriai puoselėja nacionalinę mūsų šunų veislę. Linkime, kad Tarptautinė kinologų federacija (FCI) kuo greičiau oficialiai patvirtintų lietuvių skalikų standartą ir pripažintų šią veislę.
Entuziastas media ir skalikų augintojų asmeninės nuotr.
