Naujienos

Sonia Kelveri Philipou iš Kipro, Roberto Schill iš Rumunijos ir Petru Muntean iš Rumunijos rugpjūčio 7-9 d. tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose vertins lietuvių skalikus. Tai bus labai svarbus, specialus vertinimas prieš Tarptautinei kinologų federacijai oficialiai pripažįstant lietuvių skalikų veislę ir įtraukiant į laikinai pripažintų šunų veislių sąrašą.

Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, lietuvių skalikų veisėjai ir mylėtojai daug nuveikė atsakingai veisdami savo šunis, rinkdami ir analizuodami svarbius duomenis, organizuodami specializuotas parodas, populiarindami šią veislę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

2021 metais pasirodė kelerių metų darbo vaisius – lietuvių skalikų augintojų Manto Milinavičiaus, Mariaus Smetonos ir Anželikos Smetonienės parengta knyga „Lietuvių skalikai“ (išleido Vilniaus universitetas). Knygos anotacijoje Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė sako: „Lietuvių skalikas yra mūsų šalies pasididžiavimas ir ši knyga padės visuomenei artimiau susipažinti su šia nuostabia šunų veisle ir dar labiau ją vertinti. Tai dar vienas žingsnis lietuvių skaliko tarptautinio pripažinimo link, kas labai svarbu saugant ir populiarinant veislę“.

2025 metais Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva buvo  išrinkti daugiausiai pasiekę lietuvių skalikų veislynai. Geriausiu lietuvių skalikų veislynu pripažintas Manto Milinavičiaus „Girios gausmas“. Antrąją vietą laimėjo Mariaus Smetonos veislynas „Medeinos šuo“, trečiąją – Kristinos Varanavičienės „Medžioklio talismanas“.

Lietuvių skaliko standarte rašoma: „Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1566 metais. Lietuvių skalikas pirmą kartą paminėtas 1541 m. Gardino girininko teismo byloje. Dvarų klestėjimo laikais, viduramžiais, kiekvienam kilmingajam buvo garbė auginti gaują skalikų. Ši tradicija neaplenkė ir Lietuvos dvarų, kurių buvo gausybė Lietuvos ir Lenkijos karalystėje. Pomėgį medžioti su skalikais didikai perėmė iš Prancūzijos, su kuria glaudžiai bendradarbiavo nuo XVI amžiaus. Lietuvių skalikų aprašymai dabar randami tik rusų medžiotojų leidiniuose. Nemažai duomenų galima rasti praėjusiame šimtmetyje išleistoje L. Sabanejevo knygoje ,,Medžiokliniai šunys. Kurtai ir skalikai“. 1957–1958 m. kinologas Z. Goštautas ėmėsi atkurti lietuvių skalikų veislę. Tuo laiku skalikų dar buvo likę Žemaitijoje. Kadangi skalikai nebuvo naudojami kaip sarginiai šunys, juos laikė tik medžiotojai, dėl to buvo išvengta mišrinimo. 
Šie skalikai praėjusiame šimtmetyje buvo L. Sabanejevo, D. Vilinskio ir V. Korsako aprašytų skalikų palikuonys. 1966 m. buvo priimtas laikinasis lietuvių skalikų standartas, pradėta formuoti veislinių šunų grupė bei pradėtas nuoseklus selekcinis darbas. 1988 m. patvirtintas nuolatinis lietuvių skalikų standartas“.

Linkime nacionalinės šunų veislės entuziastams sėkmės!

Dūdė Foto nuotr.