Naujienos

Šis sportas – apie aistrą, meilę ir susižavėjimą kurtais, sako kursingu* besidomintys arba su savo augintiniais dalyvaujantys varžybose. Ne išimtis ir klaipėdietė Roberta Tomaševičiūtė, neseniai sugrįžusi iš žiemos varžybų Austrijos kalnuose. Tai jau antras kartas, kai žiemos kursinge jos saliukių kalytė Kora tapo prizininke. Sausio 24 - 25 d. Austrijoje, Silvretos vietovėje vykusiose tarptautinėse sniego kursingo varžybose (International Silvretta Snow Coursing) savo klasėje ji buvo trečia. Iš Lietuvos į šias varžybas nuvyko trylika kurtų. Daugiausiai buvo vipetų, dvi saliukių kalytės, dvi rusų kurtės, dvi Podenco Ibicenco bei Sicilijos kurtų kalytė. Roberta dalyvavo su dviem saliukių kalytėmis. Korai (Babette Fėjų era) netrukus sukaks šešeri, o jos išveistai Monerai (Monera Montifica) – dveji.

„Išsiruošiau su dviem ilganosėmis ir beveik penkių mėnesių kūdikiu į kelionę po Europą. Vyras su kita mūsų šunyte liko namuose. – Skyrusi sau naują išbandymą ir viską įveikusi, šypsosi Roberta. – Mano pusiaukelė buvo Vokietija, Bavarijos regionas, kur užsukau pas savo tėvus atostogų, o Austrija buvo tolimiausias kelionės taškas“.

Roberta dėkinga sutiktoms tautietėms, kurios draugiškai padėjo varžybų metu (jų bėgimai buvo vėliau). Pasak šunų sporto entuziastės, ši bendruomenė reiškia labai daug: „Apie tai ir yra šios varžybos: apie naujas pažintis, smagius pokalbius, bėgančius šunis ir skanias pergales. O jei ir nepasiseka, vis tiek džiaugiamės, nes gal draugams pasisekė. Šįsyk sėkmė aplankė visas tą dieną bėgusias mūsų kalytes, parsivežėm keturis medalius ir gražiausius prisiminimus“.

Paklausta apie bėgimo sniegu unikalumą, atsako, jog ir Lietuvoje bene kiekvieną žiemą turime sniego, tad nieko nuostabaus, kai šunys lekia apsnigtais laukais ar miškais. Tik pačias jauko persekiojimo varžybas būna sudėtingiau organizuoti, kai minusinė temperatūra, gausesnis sniegas (kartais neatlaiko technika, sunkiau trasą paruošti ir kt.). Ji sutinka, jog kalnuose žiemą bėgti į įkalnes šunims sunkiau, nei pavasarį geru oru, nušienauta pieva, bet į Austriją žiemą to ir važiuojama – iššūkių ir naujų patirčių.

„Netikro jauko medžioklės, imituojančios zuikio bėgimą trasoje, ilgis gali būti nuo keturių šimtų metrų iki kilometro. Kartais prie plastikinio jauko prikabinamas triušio kailiukas, kad labiau domintų šunis, bet kai bėgikus užvaldo adrenalinas, nereikia jokių kailiukų, – šuo mato jauką ir tenori vieno – jį pavyti!“, – save azartišku žmogumi laikanti Roberta prisipažįsta, jog vis randa veiklų, kurios ją „pakrauna“ ir „iškrauna“.

Su Kora ji apkeliavo daug šalių – varžėsi dviejuose pasaulio čempionatuose Švedijoje ir Čekijoje. Taip pat dalyvavo varžybose Latvijoje, Estijoje, dukart – Austrijoje. Per ketverius metus dalyvavo 24 varžybose ir net dvidešimtyje užėmė prizines vietas. Dvylikoje varžybų stovėjo ant pirmosios vietos pakylos.

„Kaip tokiam šuniui neleisti bėgti? – klausia Roberta ir, nors bėgikės Koros karjera po truputį eina į pabaigą, labai vertina kiekvieną jos pasiekimą: „Ji gimė bėgti. Jos akys tuo dega, o mano širdis džiaugiasi, kai šuo laimingas savo stichijoje ir dar gauna puikius įvertinimus“.

Kad kurtai aistringi bėgikai, liudija ir šių varžybų statistika: per dvi dienas startavo 108 šunys, 12 veislių atstovai. Kaip visada, dominavo vipetai, šiek tiek mažesnė konkurencija buvo tarp saliukių, greihaundų, afganų ir rusų kurtų. Varžybos vyko dvi dienas, registruojantis maksimalus vienos dienos dalyvių skaičius buvo 70 šunų, vėliau registracija buvo stabdoma, nes žiemos metu organizatoriai negali rizikuoti priimti daugiau šunų. Žiemą anksčiau temsta. „Nors esame buvę ne vieneriose varžybose vasarą, kai startai baigiasi tamsoje ir laukuose įjungiami automobilių žibintai, kad matytųsi apdovanojimų ceremonija“, – romantiškais prisiminimais dalijasi kursingo entuziastė.

Vasaros bėgimus ji planuoja pievoje, bet tarp Lietuvos kurtų savininkų klubo narių yra entuziastų, keliaujančių į Olandiją „prasilėkti“ smėliu, aktyviai dalyvaujančių varžybose Europoje: „Dalyvaudamas įvairiose varžybose, „pasimatuoji“, kaip tavo šuo bėga ne tik Lietuvos pievose. Tampa įdomu ne tik dalyvauti, bet ir sužinoti, kaip skirtingi teisėjai mato ir vertina tavo šuns gebėjimus“.

Ji linki visiems kursingo mylėtojams puikių rezultatų, laimingų šunų. Ir tuo pačiu kviečia prisijungti – sudalyvauti kurtų augintojų renginiuose, susipažinti su šių šunų mylėtojų bendruomene ir leisti savo kurtui pajusti laisvę bei išlaisvinti instinktus!.

R. Tomaševičiūtės asmeninės nuotr.

*Kursingas (Coursing, anglų k.) – kiškių medžioklę imituojantis šunų bėgimas.

https://www.facebook.com/events/2274765616320591

https://www.facebook.com/TWSV.Tirol