Naujienos

„Paroda jums ne tik varžybos, bet ir bendrystė, naujų pažinčių užmezgimas, reikšminga patirtis, todėl labai džiugu jus matyti Molėtuose. Linkiu visiems tik sėkmės!“, – sakė į tarptautinę šunų parodą „Molėtų mero taurė 2026“ atvykęs Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika. Liepos 10 – 12 d. Lietuvos kinologų draugija Radžiūnų aerodrome (Molėtų r.) suorganizavo tris tarptautines šunų parodas, varžėsi 177 šunų veislių atstovai.

„Būti tarp geriausių Europos šunų kirpėjų ir finišuoti aukščiausiame lygyje – neįtikėtina garbė,– sako vilnietė šunų kirpėja Rita Vorobjova, nugalėtojos laurus nuskynusi birželio 24-25 d. Lenkijoje vykusiame HYPONIC International Grooming Competition (FCI) konkurse. – Šunų kirpimas yra mano darbas, kurį dirbu su malonumu, tarytum nuolat mėgaučiausi mylimu hobiu“.

Aplenkti stipriausius pasaulio šunų kirpėjus ir į savo šunų kirpyklą Vilniuje parsivežti nugalėtojos taurę, sutikite, nekasdienis reikalas.

„Užėmiau pirmą vietą pudelių čempionų klasėje ir pirmą vietą „trimingavimo“ čempionų klasėje. Teisėjai iš JAV, Ispanijos, Kinijos ir Pietų Korėjos pagrindinį prizą įteikė būtent mano šiurkščiaplaukiam foksterjerui Fox Major Shelton, – įspūdžiais dalijosi R. Vorobjova. – Ši taurė daugiau nei trofėjus. Ji man primena, kad kiekviena darbo valanda, kiekvienas iššūkis buvo to verti. Pergalė konkurse dabar įpareigoja dar daugiau mokytis, tobulinti įgūdžius ir tapti dar geresnei! Beje, kad patektum į čempionų kategoriją, reikia keliskart laimėti atviroje klasėje, taigi, šis kelias nebuvo labai greitas“.

Birželio 27 dieną Gudžionių kaime Jonavos rajone įvyko Jaunųjų vedlių klubo specializuota paroda „2026 m. Klubo nugalėtojas“. Skirtingai nei kitose parodose, čia buvo galima dalyvauti pačiuose įvairiausiuose konkursuose: porų, grupių, ,,Vaikas ir šuo“, mamyčių ir tėvelių, suaugusiųjų bei tradiciniuose amžiaus grupių konkursuose (jaunesnioji, vidurinioji, vyresnioji gr.).

Į parodą registravosi 63 dalyviai. Išskirtinių emocijų ir aplodismentų sulaukė patys mažiausieji dalyviai, sugebėję ne tik drąsiai demonstruoti savo šuniukus, bet ir spinduliuoti meilę gyvūnams. Buvo miela stebėti, kaip jie rūpinosi savo augintiniais – turėjo vėsinamų rankšluostukų, kilimėlių, vandens purkštukų. Meilė šunims, gyvūnų gerovė, draugiškumas ir pagarbi konkurencija džiugino visus, į tai atkreipė dėmesį ir teisėja Tiia Nyberg iš Suomijos, pabrėžusi, kad visi vaikai verti pagyrimų. „Labiausiai man patinka matyti nesuvaidintą ryšį tarp vedlio ir šuns, be perdėto dirbtinumo. Vedlys, kuris sklandžiai dirba „fone“, supranta šunį ir išryškina geriausias jo savybes, yra tai, kas iš tiesų išskiria puikų vedlį iš minios“, – savo socialinėje paskyroje rašo teisėja T. Nyberg.

Sonia Kelveri Philipou iš Kipro, Roberto Schill iš Rumunijos ir Petru Muntean iš Rumunijos rugpjūčio 7-9 d. tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose vertins lietuvių skalikus. Tai bus labai svarbus, specialus vertinimas prieš Tarptautinei kinologų federacijai oficialiai pripažįstant lietuvių skalikų veislę ir įtraukiant į laikinai pripažintų šunų veislių sąrašą.

Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, lietuvių skalikų veisėjai ir mylėtojai daug nuveikė atsakingai veisdami savo šunis, rinkdami ir analizuodami svarbius duomenis, organizuodami specializuotas parodas, populiarindami šią veislę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Rugpjūčio 14 d. (penktadienis) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos organizuoja tradicinį šunų biatloną „Ramziui paminėti“. Varžybų organizatoriai laukia ne tik įvairių tarnybų kinologų su savo šunimis, bet taip pat ir civilių dalyvių (dalyvauti gali asmenys nuo 18 metų) su savo augintiniais.

Biatloną organizuoja Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyrius ir tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė. Renginys vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono teritorijoje ir už jos ribų (Laužo k. 1,  Tauragės r.).

Pirmą kartą briarai, arba Brie provincijos šunys, paminėti 1809 metais išleistame Jean-Baptiste François Rozier veikale „Cours complet d'agriculture“ (liet. k. „Išsamus žemės ūkio kursas“). Tačiau senos graviūros ir kiti dokumentai rodo, kad jie buvo žinomi daug anksčiau. Karalius Karolis Didysis savo dvare laikė šunų, labai panašių į briarus. Ši šunų veislė, kaip ir boseronai, kildinama iš senovinių Prancūzijos žemumų aviganių. Laikui bėgant, minėti aviganiai buvo mišrinami su mastifais ir šiurkščiaplaukiais medžiokliniais šunimis. Senovėje briarus pasitelkdavo bandoms saugoti nuo vilkų ir kitų žvėrių, o XIX a. pradžioje ūkininkai vis dažniau juos pasitelkdavo ganyti galvijų bandas.

Dalintis šiuolaikinės kinologijos aktualijomis, apžvelgti nuveiktus darbus ir kurti ateities planus – to siekta gegužės 9-10 d. Lisabonoje (Portugalija) vykusiame Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) Švietimo ir komunikacijos komisijos posėdyje. Susitikimo tikslas buvo ne tik aptarti 2025 metais nuveiktus darbus, bet ir analizuoti iššūkius, su kuriais susiduria šių dienų kinologija, numatyti ateities veiklas, išrinkti naują komisijos prezidentą ir valdybą.

Renginyje dalyvavę šalių delegatai buvo vieningi: kinologinio visuomenės švietimo nauda neabejotina, būtina dar labiau viešinti atsakingą veislinių šunų veisimą, propaguoti gyvūnų gerovę.

Šuo – ne vienai dienai, o visam gyvenimui, šį posakį girdėjo visi, tačiau vis dar pasitaiko skubotų, neapgalvotų sprendimų. Pamirštama pasidomėti patinkančios šunų veislės paskirtimi, charakterio savybėmis, priežiūra. Tačiau dar blogiau, kai nesidomima veislynais ir veisėjais, kurie veisia šunis. Net pamirštama įsitikinti, ar tai tikrai veislinis šuo.

Atsakingas šunų veisėjas: kas jis?

Atsakingo veislinių šunų veisėjo šuniukai turi Lietuvos kinologų draugijos arba kitos Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) narės išduotus kilmės dokumentus, kuriuose įrašytos net kelios šuniuko tėvų ir protėvių kartos.

Šuns kilmės dokumentai įrodo, kad šuniuko tėvai tikrai yra tam tikros šunų veislės atstovai. Kilmės dokumentai liudija, kad šuniukų tėvams ir protėviams buvo atlikti sveikatos tyrimai, kad šunų parodose juos vertino ir atitinkamus titulus suteikė kvalifikuoti šunų teisėjai. Visa tai ir dar daugiau dalykų garantuoja, kad šuo atitinka savo veislės standartą (standartų aprašus rasite FCI tinklapyje).

Šunų parodos – tai ne tik varžybos ir gražiausių šunų rinkimai. Tai kinologijos raidos atspindys. Veisėjų, šunų vedlių, priežiūros ir kitų specialistų darbo įvertinimas. Šalies kultūros atspindys. Tai labai ryškiai matyti didelėse tarptautinėse šunų parodose. Viena tokių – Pasaulinė šunų paroda, šiemet vykusi Italijoje, o kitąmet vyksianti Austrijoje.  

Į birželio 4 - 7 d. Bolonijoje (Italija) vykusią Pasaulinę šunų parodą (WDS) užsiregistravo šunų mylėtojai iš 79 pasaulio šalių. Itin gausiai dalyvavo Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ispanijos ir Vengrijos veislinių šunų augintojai. Net 230 tarptautinių šunų teisėjų per keturias dienas turėjo įvertinti 16 043 šunis. O jei pridėtume WDS „rėmuose“ organizuotus kitus renginius – daugiau nei 31 000 šunų atvyko į Boloniją.

Lietuvos kinologų draugija Baltijos pajūryje, Palangos kempinge, gegužės 29 – 31 d. organizavo tris tarptautines šunų parodas. Daugiau kaip tūkstantis šunų varžėsi dėl veislės nugalėtojų bei kt. titulų. Šunis vertino Kanados, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Airijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Švedijos, Juodkalnijos tarptautiniai šunų teisėjai.

Pirmą dieną, penktadienį, gražiausiojo titulą laimėjo trakiškės Gintarės Tamašauskaitės Aliaskos malamutas CONTRACT WITH THE DEVIL SIELOS MISTERIJA. Antrą ir trečią parodų dienas – kaunietės Laurynos Kudirkienės Lasos apsas TAI FANZA LOTUS BLOSSOM.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras gegužės 27 dieną vėl organizavo mokymus šunų veisėjams, teisėjams, vedliams – visiems, kas susiejo savo gyvenimą su šunimis.  Savo  patirtimi bei žiniomis su jais dalijosi kanadietė parodų teisėja, Sibiro haskių veisėja Kim Leblanc, pasaulyje garsaus veislyno „Snowmist Siberians“ savininkė. 

Atpažinti ir įvardyti, ką jauti liesdamas šuns kūną rankomis – nelengva, tačiau tai nepaprastai vertinga patirtis. LKD Mokymo centro organizuotame praktiniame anatomijos seminare įminti anatomijos mįsles padėjo kantrūs „modeliai“: auksaspalvis retriveris, kurtsharas ir vakarų Škotijos baltasis terjeras.

Paskutinį gegužės savaitgalį Palangos kempinge Nemirsetoje vyko trys tarptautinės šunų parodos, jų metu kasdien vyko ir tradicinis Jaunųjų vedlių konkursas. Dalyviai į šį konkursą registravosi gausiai ir, kaip įprasta, tarp lyderių vėl dominavo Lietuvos jaunieji vedliai.

Pirmą parodos dieną vedlius vertino kanadietė teisėja Kim Leblanc, antrą – Urtė Tamaševičiūtė - Mockė, trečią – Pauline Luxmoore - Ball iš Jungtinės Karalystės. Ir turbūt pirmą kartą atsitiko neįprastas dalykas, teisėjų nuomonės sutapo – geriausios vedlės titulą visas tris dienas jie skyrė vilnietei Simonai Trijonytei. Pirmąją ir paskutiniąją parodos Palangoje dieną jaunųjų vedlių konkurse ji dalyvavo su šiperke ENZO GORA TARIGONI, o antrąją dieną - su jo mama BUSY BEE FROM BOZAH.

Simona mokosi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 3-ioje klasėje. Namuose augina keturis amerikiečių Stafordšyro terjerus, su kurias taip pat dalyvauja šunų parodose. Talentingos jaunosios vedlės netrukus laukia kitas išbandymas – rugsėjo 4-6 d. Europos šunų čempionate Stokholme ji atstovaus Lietuvos jauniesiems vedliams.