Naujienos

Apibūdindami šunų veisles, gyvūnų mylėtojai nevengia gražių epitetų. Tačiau būdvardžius, kuriais apibūdinami ryzenšnauceriai, būtų galima vardyti nesustojant: galingi, azartiški, dėmesingi, stiprūs, narsūs, atkaklūs, talentingi, nepailstantys, įspūdingi, žaismingi, grakštūs. Kažkada vadinta Miuncheno šnauceriais (pirmieji ryzenšnauceriai, užregistruoti šunų veislių knygoje, buvo iš Miuncheno), šiandien ši vokiečių išveista šunų veislė vadinama trumpai – ryzenai. Ryzenai kelia pagarbą ir nustato tam tikras elgesio taisykles. Šie didelių galimybių šunys verčia su jais skaitytis ir yra ne iš tų, kuriuos iškart norisi apkabinti. Tokios ir panašios mintys ateina į galvą po susitikimo su dviem Jurgitomis, ryzenšnaucerių veislyno „Tauro Gildija“ bendrasavininkėmis, vilnietėmis Jurgita Rynkevičiene ir Jurgita Vasiliauskaite. Šį pavasarį „Tauro Gildijoje“ gimė dešimta ryzeniukų vada (šuniukai jau yra užsakyti). Veisėjos sako, kad ryzenšnaucerius veisti gali tik labai mylintys šią šunų veislę, atsidavę ir nesiekiantys finansinės naudos žmonės.

J. Rynkevičienės ryzenšnaucerė Rus Astershvarc Impreza yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos jaunimo čempionė; Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir tarptautinė šunų grožio čempionė. Kita jos ryzenšnaucerė Averna Amaro Tauro Gildija yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos jaunimo čempionė, Lietuvos čempionė. 2020 m. vykusiuose Lietuvos Top šunų rinkimuose ji laimėjo trečią vietą tarp jaunų šunų. Ryzenšnaucerė Alpha Zeta Amarone Tauro Gildija nacionalinėje Prancūzijos šnaucerių ir pinčerių parodoje tapo geriausia šios šunų veislės atstove.

LKD Mokymo centras vėl kviečia šunų veisėjus ir augintojus į nuotolinį seminarą „Natūrali šunų mityba“. Lektorius – patyręs šunų mitybos specialistas, veterinarijos gydytojas Aidas Vaznonis.

Šis seminaras apie natūralią šunų mitybą bus naudingas ir įdomus ne tik šunų veisėjams, bet visiems atsakingiems šunų mylėtojams.

Patyręs šunų mitybos specialistas, veterinarijos gydytojas A. Vaznonis seminaro metu analizuos svarbiausius natūralios šunų mitybos principus, pasirinkimo svarbą ir kt. aspektus. Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjams, norintiems tvirtinti veislyno statusą, šis seminaras – įskaitinis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalios Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“, 26.141 papunktis, kuris nustato, kad pardavėjas, prieš parduodamas gyvūnus vartotojui, privalo nurodyti VMVT direktoriaus nustatyta tvarka suteiktą veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerį, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka paženklinto ir Ūkinių gyvūnų registre registruoto ūkinio gyvūno bandos ir individualų numerį (taikoma individualiu atpažinties numeriu registruojamiems ūkiniams gyvūnams), paženklinto ir Gyvūnų augintinių registre registruoto gyvūno augintinio (šuns, katės, šeško) mikroschemos numerį, gyvūno atvedimo datą (jeigu žinoma) arba amžių, gyvūno kilmės (gyvūno atvedimo vietos) šalį.

Lietuvos kinologų draugija apgailestauja, kad dėl Covid-19 viruso grėsmės ir paskelbto karantino, kuris vėl pratęstas iki gegužės 31 d.,  buvo sutrikdytas šunų parodų ir kt. renginių grafikas. 

Visi, kurie buvo pateikę registraciją į 2020.12.18/19/20 bei kitas LKD organizuojamas tarptautines šunų parodas, gali savo registraciją perkelti į bet kurią 2021 metais Lietuvos kinologų draugijos organizuojamą tarptautinę šunų parodą.

Kas registravosi į vieną parodą, bus registruojami į vieną parodą (su priemoka galima užsiregistruoti papildomai į dvi arba tris tarptautines šunų parodas).
Kas registravosi į dvi parodas, bus registruojami į dvi arba tris parodas pagal pačių pasirinkimą (be priemokos).

DĖMESIO: Savininkas gali keisti šunį ir (arba) klasę!

Praėjusių metų rudenį LKD Mokymo centro komanda pradėjo naują projektą – nuotolinius pasimatymus su įvairių veislių šunimis. Tiksliau, su patyrusiais jų veisėjais, tarptautiniais šunų teisėjais, kinologijos specialistais. Nuo 2020 m. lapkričio 6 dienos, kuomet startavo švietimo projektas „Penktadienio šuo: pažinkime veisles“, jau įvyko 22 pasimatymai. Daugiau kaip 33 valandas jūs mėgavotės (ir dabar tai galite daryti, nes PŠ įrašai LKD youtube kanale – nemokami, laisvai prieinami) pokalbiais apie šunų veisles.  

Klausydamiesi veislių pristatymų, tikriausiai atkreipėt dėmesį, kad „Penktadienio šuo“ yra ne vien apie šunų veisles. Jis yra apie atsakomybę renkantis augintinį. Apie veisėjų pašaukimą veisti ir auginti emociškai bei fiziškai sveikus šuniukus. Apie veisėjų pareigą gerinti veislės kokybę. Apie būtinybę rūpintis šunų gerove. Apie šunų prigimties bei elgsenos plonybes ir dar apie daug ką...

Šunų veisėjai, dresuotojai, parodų teisėjai, vedliai, šunų sporto entuziastai – kinologų bendruomenė didelė ir įvairi.

Ji visada nusiteikusi pasikalbėti apie šunis. Ji visada turi kuo džiaugtis. Ir ji labai išsiilgusi parodų, varžybų, šuniukų gimtadienių draugų būryje. 

O kol karantino suvaržymai vis dar verčia daug ko atsisakyti, raskime laiko labiau pažinti vieni kitus. Jei dar neskaitėte, užsukite į mūsų draugų – Delfi/Letena „skaityklą“, čia rasite daug Lietuvos kinologų draugijos parengų straipsnių. 

Šuns dienos išvakarėse mums, šventės iniciatoriams, gera jausti šunų mylėtojų palaikymą.

„Šuo ir aš: gera gyventi kartu“ – šių metų Šuns dienos idėja. O pati šventė, kurios iniciatorė yra Lietuvos kinologų draugija, švenčiama jau šeštą kartą. Gera turėti augintinį, gera su juo kartu kažką veikti, gera jį atsivesti į darbą. Šventės išvakarėse taip ir atsitiko – ne vienoje darbovietėje, kur įmanoma karantino sąlygomis, buvo justi visai kitokia nuotaika – darbuotojai vedėsi savo augintinius į darbą.

Taip buvo ir Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje, Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje ir kituose kariuomenės daliniuose.

Šeimos šuo. Mano šuo. Šiuose žodžiuose slypi tiek daug... Jie reiškia, kad 365 dienas bent 2 kartus per dieną bet kokiu oru aš einu į lauką. Net 730 kartų per metus! Tai reiškia, jog kiekvieną mėnesį savo augintiniui išleidžiu 50-100 eurų. Tai reiškia, kad pačiame smagaus vakarėlio įkarštyje lekiu namo pas... savo šunį ir leidžiu atostogas ten, kur priima su šunimi.

Jeigu jums ši aritmetika ir faktai atrodo paprasti, pakalbėkime apie šuns pasirinkimą. Juk rinktis tikrai yra iš ko. Šunų veislių – šimtai, ir visi tokie gražuoliukai! Ypač, kol maži.

Štai tas su kailio verpetu per nugarą. Sakote, jo protėviai  medžiojo liūtus? Bet koks ryžas kailis! O tas, kur japonišku vardu, stačiomis ausytėmis – juk dabar toks madingas, ant bangos...

Balandžio 24-ąją Lietuvoje ir vėl bus švenčiama Šuns diena. Šventės iniciatorė, Lietuvos kinologų draugija, kasmet akcentuoja vis kitą šventės idėją. Šiemet – Šuo ir aš: gera gyventi kartu. Kada šuniui gera gyventi su savo žmogumi ir kada žmogui – su šunimi?

„Šuniui su žmogumi gera, kai jie nuolat kartu. Ir kai šuo jaučia: taip bus visada. O žmogui su savo šunimi gera, kai jie susistygavę ir supranta vienas kitą. Kai sudėliota hierarchija, namų tvarka, rutina, kai gyvenimo ritmas yra nusistovėjęs“, – sako daugiau kaip penkerius metus su savo augintine Aurora Norvegijos šiaurėje gyvenanti Ramona. Artėjant Šuns dienai, pokalbis apie mylimą šunį ir apskritai apie šunis su dailininke animatore, meno galerijos „Hamsungalleriet" bendrasavininke Ramona Bujute.

Artėjant balandžio 24-ajai, visuotinei Šuns dienai, kurios iniciatorė yra Lietuvos kinologų draugija, šunims norisi skirti pačius gražiausius žodžius. Norisi juos dar labiau pažinti, mokytis iš jų ir kuo daugiau laiko praleisti drauge. Šunims turime už daug ką padėkoti. Pasakyti ačiū turėtume netgi už labai žemiškus dalykus.

... už puikų darbą

Ar šunys gali tapti verslo partneriais? Naujosios Zelandijos gyventojai jums tikrai pasakytų, kad taip! Šioje šalyje šunų aviganių yra apie 200 tūkstančių, dauguma jų borderkoliai, prižiūrintys labai dideles galvijų bandas. Bandoje kartais būna daugiau kaip 7 000 avių, ją prižiūri 2 piemenys ir 10 borderkolių. Taigi, vienas šuo prižiūri per septynis šimtus avių! Nepaprastai įdomu stebėti, kaip šunys reguliuoja avių judėjimą, kad nesusidarytų spūsčių, nenukentėtų mažesnės ar silpnesnės avys.

Šunų veisėjams ir augintojams labai domintis ir pageidaujant, LKD Mokymo centras vėl kreipėsi į šunų mitybos specialistą, veterinarijos gydytoją Aidą Vaznonį ir jis sutiko vėl pravesti nuotolinį seminarą „Veislinių šunų šėrimo ypatumai“. Seminaras yra suplanuotas gegužės 5 d. ir jūs jau galite registruotis!

Šis seminaras apie šunų mitybą bus naudingas ir įdomus ne tik šunų veisėjams, bet visiems atsakingiems šunų mylėtojams, nes visavertė mityba – gyvūnų sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Patyręs šunų mitybos specialistas, veterinarijos gydytojas A.Vaznonis seminaro metu analizuos svarbiausius šunų mitybos principus, šunų maisto sudėtines dalis, pasirinkimo svarbą ir kt. aspektus.

Lietuvos kinologų draugija (LKD) kasmet balandžio 24-ąją kviečia gyvūnų mylėtojus švęsti Šuns dieną. Graži idėja, gimusi prieš  šešerius metus, jau tapo tradicija ir draugijos žmonės visai nepyksta, kai kas nors pavadina šią šventę tarptautine. Juk  svarbiausia yra balandžio 24-osios išskirtinumas. Kasmet iškeliant vis kitą Šuns dienos idėją, dar kartą atkreipiamas dėmesys į patį svarbiausią dalyką – šunų gerovę.

Šių metų Šuns dienos idėja – „Šuo ir aš: gera gyventi kartu“. Kol nebuvo pandemijos ir karantino suvaržymų, šventės organizatoriai kviesdavo gyvūnų mylėtojus vestis augintinius į darbą, kavines, kitas viešąsias erdves. Netgi ragino „pabėgti“ iš namų (edukacinis žygis su šunimis Vingio parke). Nors ir kokią šventės idėją jie pasirinkdavo, esmė buvo ta pati: šunų gerovė ir visuomenės švietimas.