Naujienos

Anželika ir Marius Smetonos, gatvėje vaikščiodami su lietuvių skalikais, anksčiau sulaukdavo įvairių reakcijų. Vieni jų šunis vadino dobermanais, kiti – rotveileriais, o treti tik gūžteldavo pečiais nesupratę, kad žiūri į lietuvišką šunų veislę. Dabar situacija keičiasi – juos ne tik atpažįsta, bet ir vis dažniau renkasi savo namų kompanionais.

Tiesa, jei svarstote rinktis lietuvių skaliką, svarbu įsivertinti kelis aspektus. Šie lietuviški šunys – ne sofos gyvūnai ir kad jie išlietų savo energiją, drauge teks nužygiuoti ne vieną kilometrą. A. Smetonienė pastebi, kad jaunimas skalikus renkasi ir dėl patriotiškų paskatų. Juk medžioklinių šunų veislių daug, o kam rinktis svetimą, jei yra sava veislė?

Kas yra Racing ir kuo skiriasi nuo Lietuvoje populiaraus Lure Coursing?

Šunų lenktynės (anglų k. Racing) – tai sporto šaka, kurioje šunys rungiasi tarpusavyje greičiu, siekdami pirmieji pasiekti finišo liniją. Varžybos vyksta specialiose ovalo formos trasose, kuriose šunys vejasi mechaninį masalą, judantį ratu. Tai greičio, ištvermės ir reakcijos sportas, ypač tinkantis kurtų veislės šunims, garsėjantiems savo išskirtiniu greičiu ir sprinto galia.

Lietuvoje kur kas labiau paplitęs Lure Coursing – vadinamasis masalo vijimas atviroje vietovėje, dažniausiai pievose ar laukuose. Šiuo atveju masalas juda netolygiai, atlieka daug posūkių, keičia kryptį, imituodamas gyvo grobio judėjimą. Dėl to kursinge vertinamas ne tik šuns greitis, bet ir vikrumas, reakcija bei entuziazmas. Vertinimo kriterijų yra ir daugiau – skaičiuojami taškai už greitį, azartą, stilių, ištvermę bei masalo vijimo būdą. Tuo tarpu šunų lenktynėse viskas kur kas paprasčiau – laimi pirmasis kirtęs finišo liniją. Tai objektyvus, greitį išryškinantis sportas, kuriame nėra subjektyvaus vertinimo.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro edukaciniai projektai apima ne tik veisėjų bei šunų mylėtojų švietimą, bet taip pat daug dėmesio skiriama vaikų ugdymui. Vienas tokių projektų – respublikinis vaikų kūrybos konkursas, kasmet sulaukiantis vis daugiau dalyvių ir visuomenės palaikymo.

Apibendrindama ankstesnius konkursus, Mokymo centro komanda sako, kad vaikų kūriniai ne tik atspindi vaikiškas svajones, bet siunčia mums, suaugusiems, labai svarbią žinutę: augintinis yra meilė, pareiga ir atsakomybė. Kurdami vaikai daug sužino apie gyvūnų poreikius ir atsakingą augintinio pasirinkimą. Apie tai jie diskutuoja ne tik mokykloje su mokytojais ir klasės draugais, bet ir savo šeimose. 

Vaikų kūriniai bus eksponuojami Lietuvos kinologų draugijos organizuojamose tarptautinėse šunų parodose (pirmiausia – gruodžio 19-21 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Ltexpo), taip pat ir bibliotekose.

Lietuvos šunų parodose tarp nugalėtojų dažnai galima pamatyti įspūdingą, mūsų šalyje gana retos veislės šunį, Bedlingtono terjerą. Koks šuo! Turbūt, ne mūsiškis, pirmoji į galvą šaunanti mintis. Pasirodo, mūsiškis!. Šis įspūdingas Bedlingtono terjeriukas yra vilnietės Astos Januševičienės augintinis Eyes of Angel di Nepi Rodeo Drive.

Astą ir Bedlingtono terjerų veislės šunį lapkričio pradžioje vėl buvo galima „sutikti“, bet jau ne šunų parodoje, o kitokiame konkurse skambiu pavadinimu „Romeo Grooming“. Pasibaigus konkursui, savo socialiniame tinkle ji įkėlė keletą nuotraukų ir pasidžiaugė laimėta pirmąja vieta! Šunų kirpimo konkursuose vilnietė Asta Januševičienė pradėjo dalyvauti vos prieš metus. Debiutavo 2024 metų rudenį Lenkijoje, kuomet su didžiųjų pudelių kalyte Aliaska pereinamojoje klasėje laimėjo pirmąją vietą.

Kad Lietuvos kinologų draugijos šunų parodų teisėjus galima sutikti įvairiausiose Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) parodose, nepasakysime nieko naujo. Kad mūsiškiai parodų asistentai dirba pasaulio arba Europos čempionatuose, taip pat daug kam žinoma. Dirbti šunų varžybų teisėjais taip pat kviečiami ir mūsiškiai šunų sporto profesionalai. O šįkart apie dar vieną kinologų pasiekimą ir pripažinimą – vilnietė Goda Šulcaitė Jotautė buvo pakviesta vertinti jaunuosius vedlius Šiaurės šalių šunų čempionate  (Winter Wonder Show 2025).

Čempionatas vyko lapkričio 7-9 d. Herningo mieste Danijoje.

Baltrušaičių šeimos namuose Talačkoniuose (Pasvalio r.) yra atminimų siena su augintinių nuotraukomis. Šalia – šunų laimėtų varžybų skraistės, o tarp jų ir brangiausias trofėjus – 2025 metų Pasaulio racing‘o čempionės, greihaundės Stelos (Mount Cappucine's Winners Blood) apsiaustas.

„Kai kilo trispalvė ir skambėjo Lietuvos himnas, jis buvo grojamas ilgiau nei įprastai, simboliškai įprasminant tą pirmąjį kartą, kai pasaulio čempionate laimėjo Lietuvos atstovai“, – sako greičiausio pasaulio šuns šeimininkai ir pabrėžia, jog šis sportas – ne apie prizus, o apie meilę, atsidavimą ir pasididžiavimą savo šunimi.

Siekiant sudaryti galimybę Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjams gilinti žinias, susipažinti su naujausiais tarptautiniais tyrimais ir praktikomis bei išplėsti LKD Mokymo centro siūlomų mokymų veisėjams temų įvairovę, LKD Mokymo centras siūlo išklausyti kinologinio švietimo mokymų projekto „Cynology for Everyone“ organizuojamas paskaitas, atitinkančias LKD Tarybos patvirtintą veisėjų mokymų programą (įskaitinės LKD šunų veisėjams).

„Cynology for Everyone“ yra  kinologinio švietimo projektas, vykdomas nuo 2023 m. Jo tikslas – siūlyti profesionalias, naujausiais moksliniais tyrimais paremtas paskaitas kinologijos temomis šunų veisėjams, dresuotojams ir savininkams.

Siūlomų mokymų turinys apima tokias temas kaip biologija, veterinarinė medicina, etologija ir genetika. Paskaitas skaito akademinį laipsnį turintys savo srities profesionalai,  mokslo tiriamąjį darbą dirbantys akademinės bendruomenės nariai.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras 2016 metų rudenį pradėjo visuomenės švietimo projektą „Atsakingo šeimininko akademija“. Šis projektas padeda kurti gyvūnams augintiniams palankią aplinką ir didina šunų augintojų atsakomybę.  

Atsakingo šeimininko akademija (AŠA) – tai nemokamų 5 paskaitų ciklas planuojantiems įsigyti arba jau turintiems šunį. Paskaitas skaitys patyrę šunų elgsenos specialistai, veterinarijos gydytojai, kinologai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, WonderDog šunų akademija ir DR.VET veterinarijos klinika kviečia įgyti naujų žinių ir patirties. Išklausiusiems visas 5 paskaitas bus įteikti AŠA pažymėjimai.

Lietuvos kinologų draugijos ir įmonės Kormotech  mokslinė praktinė konferencija „Šunų sveikata ir reprodukcija: iššūkiai, sprendimai ir prevencija" sutapo su labai gražia data – Pasauline gyvūnų globos diena, kurią gausiai susirinkę gyvūnų mylėtojai šventė spalio 4 dieną Vilniaus Vingio parke. Gyvūnų mylėtojų šventę tradiciškai, jau dvyliktą kartą, organizavo Lietuvos kinologų draugija.

Atidarydama konferenciją LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė akcentavo žinių svarbą, šunų veisėjų atsakomybę ir tarpusavio bendravimą. Prezidentė padėkojo veisėjams, atvykusiems iš visos Lietuvos (daugiau kaip 60 šunų veisėjų), kad sekmadienio dieną šie skyrė žinioms ir naujai patirčiai, linkėjo dialogo ir šilto tarpusavio bendravimo.

Konferencijoje pranešimus skaitė patyrę, daugeliui gerai pažįstami veterinarijos specialistai. Jie dalijosi ne tik savo patirtimi, bet ir naujausiais veterinarinės medicinos mokslo pasiekimais. Veterinarijos gydytojas, Europos Gyvūnų reprodukcijos koledžo (ECAR) rezidentas, veterinarinės medicinos mokslų dr. Tomas Laurusevičius pristatė pranešimą „Šunų prostatos patologijų ir spermos kokybės įtaka patinų reprodukcijai“. 

Kaunietė Evelina Stonkutė, kurios briarų kalytė Samba – šių metų Pasaulinės gyvūnų globos dienos šventės „veidas“, įsitikinusi: „Kiekvieno šuns, kurį turėjau arba turiu, istorija yra mano gyvenimo istorijos dalis. Jie yra mano šeima. Kasdienybė. Džiaugsmo ir liūdesio akimirkos. Šventės…“.

Spalio 4 d. gyvūnų mylėtojų šventėje, kurią jau dvyliktą kartą organizuos Lietuvos kinologų draugija, Samba dalyvauti negalės. Tuo metu ji dalyvaus šunų parodoje Vengrijoje ir, pasak Evelinos, gyvūnų globos dieną ten švęs su didele Lietuvos kinologų kompanija.

Gal ne briarė?

Samba (Sequana Dilorini aka Samba) prieš dvejus  metus gimė Belgijoje. Tai dar visai jaunas šuo, neseniai išaugęs „šuniukystę“, o jau yra 2024 metų Europos jaunimo nugalėtoja, geriausia jaunų šunų klasės atstovė. Taip pat ji turi jaunimo tarptautinio grožio čempionės titulą (JCIB), Lietuvos, Lietuvos britų aviganių klubo, Latvijos, Estijos, Baltijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovėnijos jaunų šunų čempionų titulus. Yra Lietuvos, Lietuvos klubo, Latvijos, Estijos, Baltijos, Lenkijos, Slovėnijos, Čekijos čempionė.

Tradicinė. Švietėjiška. Pramoginė. Apie Pasaulinę gyvūnų globos dienos šventę, kurią kasmet organizuoja Lietuvos kinologų draugija, pasakyti galima daug ką. Šiemet ji dar buvo ir labai patriotiška – pristatytos lietuviškos veislės (ne vien lietuvių skalikai, bet ir arkliai žemaitukai, vištinės žąsys, avys ir kt.). Taip pat šventė buvo palaiminta – prieš renginį gyvūnų mylėtojai su savo augintiniais rinkosi į Žvėryno bažnyčią. Ir netgi tarptautiniu galima pavadinti šį renginį, nes kartu su Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnais renginyje dalyvavo Talino municipaliteto policijos pareigūnai.  

Vilnietė teisininkė Neringa Vanju - Perveinė juokauja, kad šiame gyvenime be šunų ji tegyveno du mėnesius, o dabar jų turi net aštuonis. Darbe „davusi darbo smegenims“, po darbo įdarbina ir raumenis, ir jausmus, ir kinologijos žinias – mylimi šunys laukia jos pargrįžtančios, kad galėtų drauge nuversti kalnus...

Jakutijos laikos, gana reta šunų veislė, prieš penkerius metus užkariavo Neringos ir jos vyro Roberto širdis. Jie visuomet žavėjosi šiaurietiškomis šunų veislėmis (laiko ir Sibiro haskių), o Jakutijos laikos patiko dėl natūralios prigimties, nepriklausomo būdo, artumo gamtai, aktyvumo. Kadangi abu sutuoktiniai gana aktyvūs, sportiški, norėjo niekad nepavargstančių, lengvai prie jų gyvenimo ritmo galinčių prisitaikyti šunų.