Koks yra baltasis šveicarų aviganis?
Gyvybingas, žaismingas, aktyvus
Tai nėra šuo, kuriam užtenka turėti mylintį šeimininką, gauti maisto ir dukart per dieną išeiti ramiai pasivaikščioti. Atletiškas, žaismingas ir temperamentingas šuo, kuriam reikia veiklos, nuolatinio fizinio krūvio ir protinės stimuliacijos. Negaudamas jo poreikius atitinkančio krūvio, šuo tampa neramus ir gali pradėti niokoti namus.
Sumanus ir imlus dresūrai
Tai sumanūs ir imlūs dresūrai šunys. Jie greitai perpranta, ko iš jų norima, ir noriai mokosi. Kita vertus, komandų nevykdo aklai – dažnu atveju jie linkę pagalvoti, įvertinti aplinkybes ir tada reaguoti. Jie mėgsta iššūkius ir yra atkaklūs, todėl šeimininkas turi būti nuoseklus ir kantrus, mokydamas šunį namų taisyklių ir stiprindamas tarpusavio ryšį.
Atsargus ir santūrus
Baltieji šveicarų aviganiai yra atsargūs šunys jiems neįprastose situacijose ir santūrūs su nepažįstamaisiais. Ką tai reiškia? Pirmiausia, tai nėra šuo, kuris draugauja su visais. Antra, neįprastose situacijose jis elgsis atsargiai ir tik įvertinęs, ar ji kelia grėsmę, priims sprendimą – eiti tolyn ar atsitraukti (tiesa, reikia paminėti, kad smalsumas paprastai nugali).
Prie nepažįstamų žmonių pasisveikinti ar susipažinti prieis tada, kai pats nuspręs. Bet net ir tokiu atveju nereikėtų tikėtis, kad jis puls draugauti su pirmą kartą matomu žmogumi – jis bus mandagus, bet į akis nelįs ir rodomo dėmesio pasiims tiek, kiek jam reikės, o visa kita ignoruos. Ir nieko stebėtino – tai šuo, atsidavęs saviems, bet abejingas visiems kitiems. Susidraugauti su tokiu šunimi reikia laiko (ir kelių skanėstų).
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad apibūdinimas „atsargus“ nėra bailaus ar agresyvaus šuns sinonimas. Pastarosios yra diskvalifikacinės veislės ydos, todėl renkantis šuniuką reikėtų įvertinti jo charakterį, geriausia, su specialisto pagalba.
Jautrus, emocingas, socialus
Baltieji šveicarų aviganiai yra kupini emocijų, kurias šeimininkui reikės suprasti ir priimti – tai be galo gyvybingas, smalsus, nutrūktgalvis šuo, kuriam norisi viską apuostyti, ištyrinėti, išbandyti.
Dėl savo kartais per daug gyvo, jautraus reagavimo į aplinką sugeba taip „įsipainioti“ savo emocijų voratinkliuose, kad tik šeimininkas gali padėti jiems sugrįžti į ramybės būseną. To nepadarius, šuo gali tapti destruktyvus, pradėti jaukti namus, ištisai loti. Bet net ir tokiose situacijose PRIVALU susitvardyti ir nesmurtauti prieš šunį nei žodžiu, nei veiksmais.
Jie itin jautriai reaguoja į šiurkštų elgesį. Tai „minkšto“ temperamento šuo, todėl bendravimas su tokiu šunimi ir jo auklėjimas turi būti pagrįstas nuosekliu darbu ir teigiama motyvacija (skanėstai, žaislai ir pan.). Bandymas auklėti pakeltu balsu ir griežta dresūra geriausiu atveju neduos rezultato, blogiausiu – sužalos silpnesnės psichikos šunį. Kantrybė, paskatinimai ir nuolatinis darbas yra vienintelis patikimas būdas turėti paklusnų ir savimi pasitikintį šunį.
Šeimininkui privalu įsisąmoninti, kad šuo turi jo klausyti, todėl kad jis to nori, o ne todėl, kad bijo bausmės. Jei nesate tikri, kad sugebėsite susivaldyti nuo spaudimo ir bausmių – šis šuo ne jums.
Kalbant apie socialumą verta paminėti, kad baltieji šveicarų aviganiai nemėgsta būti vieni ilgą laiką. Dar daugiau – tai šuo „uodegėlė“. Jis visada bus šalia, jei ne po kojomis, tai kažkur netoliese, kad jus matytų, visada sekios iš paskos ir nepaleis iš akių. Jei jus tai erzina ir vertinate privatumą, teks susitaikyti su gyvenimu prie uždarų durų (ir jokiu būdu nemokyti BŠA jų atidaryti – tuomet ramybės tikrai nebeturėsite!).
Šeimos šuo
Atsidavęs šeimai – taip parašyta FCI veislės apraše. Jis gerai prisitaiko prie gyvenimo šeimoje. Vedamas instinktų baltasis šveicarų aviganis taip pat bus puikus šeimos saugotojas. Jei lauke jis leisis glostomas nepažįstamųjų, į namus nė vienas neprašytas svečias be šuns žinios neįeis.
Kaip minėta anksčiau, tai atsargūs šunys, todėl daugeliui svečių gali pasirodyti nedraugiški, bet pagrindinė priežastis – jie nepasitiki nepažįstamaisiais. Šios veislės šunys taip pat perspės apie atėjūnus, norinčius patekti į jo teritoriją, bet tai nėra agresyvūs šunys ir nepuls, nebent bus būtina.
Tinkamai išauklėtas baltasis šveicarų aviganis gali būti geras vaikų draugas. Vis dėlto, kaip ir bet kurio šuns, palikti su vaikais, ypač kol šie maži, be priežiūros negalima. Šuo, kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, yra gyvas sutvėrimas ir jis į aplinką ir situacijas reaguoja taip, kaip jam atrodo tinkama.
Taip pat reikia įvertinti tai, kad jis yra aviganis, išsaugojęs ganymo instinktą, ir tai atsispindi jo kasdieniame elgesyje, pvz., kai jis garsiu lojimu siekia suvaryti visą „bandą“ (sakykime, kieme išsibarsčiusius vaikus) į krūvą. Toks elgesys nekelia tiesioginės grėsmės, bet gali išgąsdinti.
Su kitais naminiais gyvūnais sutaria gerai, bet nereikia apsigauti – lauke jis nebus toks draugiškas! Todėl nuo mažens jį reikia mokyti nevaikyti kačių, stirnų ar kitų laukinių gyvūnų – turi gan stiprų instinktą vytis, todėl šiuo atveju svarbus šeimininko įdirbis mokant šunį kontrolės (ir vis tiek tikėtinai nepavyks išvengti nemalonumų katei ar stirnai pasipainiojus kelyje, nebent pats šeimininkas išmoktų tokias „problemas“ pamatyti pirmas ir iš anksto nukreiptų šuns dėmesį).
Kaip ir vokiečių aviganiai, suaugę baltieji šveicarų aviganiai (mažyliams socializacija su kitais šunimis yra vertinga patirtis) taip pat gali būti ne itin draugiški savo gentainiams. Todėl šeimininkui itin svarbu kuo geriau pažinti savo šunį ir, prireikus, sugebėti jį kontroliuoti, kad būtų užbėgta už akių galimiems konfliktams.
