Papijonai ir falenai – Europos spanieliai nykštukai – labai sena šunų veislė, kilusi iš Belgijos ir Prancūzijos.
Skirtingai nei visa spanielių šeima, jie priskiriami devintajai FCI grupei ir yra vadinami šunimis kompanionais. Lietuvoje pirmieji pasirodė papijonai (1998 m.), o falenai mūsų krašte apsigyveno tik 2006-aisiais.
Iš pradžių buvo falenai…
Falenų ir papijonų kilmės istorija persipynusi, todėl ilgus šimtmečius šios šunų veislės buvo vadinamos tuo pačiu vardu. Dar ir dabar JAV, Didžiojoje Britanijoje pripažįstami tik papijonai, o falenai laikomi šios šunų veislės „nulėpausiu variantu“…
Tačiau daugelyje Vakarų Europos šalių falenai ir papijonai – savarankiškos šunų veislės, tik gaila, jog falenai rečiau sutinkami nei papijonai. O turėtų būti atvirkščiai, juk falenai – veislės pradininkai!
Falenų kilmės ištakos – viduramžiuose, todėl tikroji veislės istorija, ko gero, niekada nebus iki galo ištirta. Viena teorija teigia, kad juos iš Meksikos į Ispaniją atplukdė konkistadorai. Tačiau yra falenų piešinių, nutapytų anksčiau, nei buvo atrastas Amerikos žemynas. Be to, meksikiečių šuneliai buvo stačiomis ausimis, kurių falenai neturėjo dar 250 metų po konkistadorų užkariavimo.
Pasak kitos legendos, falenai kilo iš Pietų Amerikos, o dar kitų nuomone, keliautojas Markas Polas juos atsivežė iš Kinijos.
Šiuo metu labiau laikomasi nuomonės, kad falenų gimtinė – Prancūzija ir Belgija. Be abejo, Ispanija arba Italija taip pat galėtų būti šių šuniukų gimtinė, juk seniausias žinomas portretas su falenu yra italų tapytojo kūrinys.
Falenų protėviais laikomi Europos spanieliai nykštukai (European Toy Spaniel) ir Kajeno šunys (Cayenne Dog). Šiuos šunelius vadino mažaisiais voveriniais šunimis (Little Squirrel Dog), Belgijos žaisliniais spanieliais (Belgium Toy Spaniel), karališkaisiais žaisliniais spanieliais (Royal Toy Spaniel), Ispanijos nykštukiniais spanieliais (Epangneul Dwarf Spaniel), nykštukiniais epanjoliais (Epagneul Nain), papijonais arba spanieliais drugeliais (Papillon or Butterfly Spaniel), nykštukiniais kontinentiniais žaisliniais spanieliais (Dwarf Continental Toy Spaniel), papijonais ir falenais.
Ir dabar galima išgirsti sakant: kontinento nykštukinis spanielis – ir tai sujungia į vieną grupę tiek falenus, tiek papijonus. Viduramžiais karalių dvaruose tapo įprasta laikyti ant kelių mažus šunelius, kad šie sušildytų, palaikytų kompaniją. Kad tai tikra, liudija senųjų tapytojų drobės.
Vienas ankstyviausių žinomų portretų su falenu yra šv. Antano portretas, nutapytas italų dailininko Sasettos. Portretus su falenais tapė Italijoje Ticianas ir Minjardas, Ispanijoje – Velaskesas, Prancūzijoje – Rubensas ir kt.
Falenus laikė karalius Liudvikas XIV, Henrikas III, madam Pompadur, Marija Antuanetė. Lenkijos kunigaikštytė Kotryna Jogailaitė, ištekėjusi už Švedijos karaliaus Jono III, su savimi į Švediją pasiėmė ir savo mažąjį augintinį – faleną. Iš pradžių nykštukiniai spanieliai buvo nulėpusiomis ausimis. Pirmos žinios apie stačias šių šuniukų ausis aptinkamos XVI amžiuje, o XIX a. pabaigoje papijonai stačiomis ausimis „nurungė“ falenus.
1920 – 1940 m. buvo sunku aptikti falenų šuniukų. Gali būti, kad jie visiškai neišnyko tik todėl, kad nulėpusių ausų genas yra recesyvus, todėl stačiausių papijonų vadose kartais gimdavo ir nulėpausių šuniukų.
Koks jų standartas?
Falenų standartas yra lygiai toks pats, kaip papijonų, išskyrus ausis. Falenų ausų padėtis ir forma turi būti tokia pati, kaip papijonų, tik jos ne stačios, o nulėpusios. Jos turi turėti kietą pagrindą, skirtingai nuo kokerspanielių ir springerspanielių ausų. Šių šunelių kūnas turi būti šiek tiek ilgesnis už jo aukštį. Dėl nulėpusių ausų jis dažnai atrodo ilgesnis, nei yra iš tikrųjų. Falenas turi būti tvirtas, judesiai laisvi ir lengvi, tarsi šuo plauktų. Akys turi būti tamsios, išraiška – gyvybinga. Uodega – užriesta, gražiai gulinti ant nugaros kaip puodelio ąsa.
Pagal standartą jų ūgis ties ketera apie 28 cm, o svoris 1,5 – 4,5 kg (dažniausiai – 24-28 cm, 3-4 kg).
FCI standartas: http://www.fci.be/en/nomenclature/CONTINENTAL-TOY-SPANIEL-77.html
Papijonai, arba drugeliai
Kaip jau minėta, stačios kaip drugelio sparnai šunelių ausys „atsirado“ gana vėlai, XIX a. pabaigoje. Kodėl taip atsitiko, iki šiol neaišku. Ko gero, įvyko genų mutacija arba tai yra kryžminimo su kitomis šunų veislėmis, tokiomis kaip čihuahua, padarinys.
Taigi šiandien turime 2 spanielių nykštukų atmainas: su stačiomis ausimis vadinami papijonais (prancūziškai papillon – drugelis; dvi prancūzų k. raidės ll tariamos kaip j, todėl rekomenduojama sakyti: papijonas), ir su nulėpusiomis ausimis – falenais (prancūziškai: kandis).
Kai kuriose šalyse jie laikomi dviem tos pačios veislės atmainomis, bet daugumoje šalių (tose, kurios priklauso Tarptautinei kinologų federacijai) –skirtingomis šunų veislėmis. FCI papijonų ir falenų standarte numatyti 2 CACIB‘ai: vienas – papijonams, kitas – falenams, todėl ringai turi būti atskiri. Lietuvoje vykstančiose šunų parodose šių veislių ringai taip pat atskiri.
Falenai ir papijonai – puikūs visos šeimos šunys
Papijonai ir falenai gali gyventi mieste ir kaime. Jie prisitaiko prie šeimininkų gyvenimo būdo – mielai lydi šeimininkus kelionėse, ilguose pasivaikščiojimuose, turistiniuose žygiuose, žaidžia judrius žaidimus. Jeigu šeimininkai yra garbaus amžiaus arba labai užsiėmę, šuniukai gali pasitenkinti ir trumpais pasivaikščiojimais. Jie nereiklūs, nesunkiai prisitaiko prie šeimos gyvenimo ritmo ir būdo. Jų nereikia pernelyg saugoti nei nuo šalčio, nei nuo šilumos.
Svarbiausia, kad jie puikūs kompanionai tiek vaikams, tiek pagyvenusiems žmonėms – draugiški ir kantrūs. Tačiau mažieji spanieliai negali būti įsigyjami kaip žaislai mažiems vaikams, tam jie pernelyg maži ir lengvai sužeidžiami. Jie yra imlūs ir noriai mokosi, garsėja kaip šunų paklusnumo, vikrumo varžybų, freestyle (šokiai su šunimi), frisbee (lėkščiasvydis) ir kitokio „šuniško“ sporto mėgėjai, o dažnai ir šių varžybų nugalėtojai.
Dėl savo stabilios psichikos, noro mokytis ir puikaus kontakto su žmonėmis tai viena nedaugelio šunų veislių, kuri puikiai pritampa ir noriai dirba kaniterapijoje – tiek neįgaliųjų globos namuose, tiek vaikų raidos centruose ir kitur. Šis šuo pats sugeba užmegzti kontaktą, bendrauja noriai, o dėl savo švelnios, geranoriškos išraiškos yra mėgiamas visų. Net ir tų, kurie anksčiau vengė ar bijojo šunų. Mažieji spanieliai sutaria su naminiais gyvūnais – tiek su šunimis ar katėmis, tiek su „egzotiškesniais“ augintiniais – triušiais, šeškais.
Tai sveiki ir ilgaamžiai šunys. Ir sulaukę vyresnio amžiaus (išgyvena 14-16 metų!) tebėra judrūs, nori bendrauti. Papijonų ir falenų priežiūra nesudėtinga. Jų puošnus šilkinis kailis neturi poplaukio, todėl mažai šeriasi ir beveik nesivelia – pakanka kartą per porą savaičių jį pašukuoti. Daugiau dėmesio reikia skirti ilgiems plaukams ant ausų, o po pasivaikščiojimo gamtoje išrinkti iš kailio šapus, kad nesiformuotų sąvėlos. Dažnai maudyti taip pat nereikia, nes šuns kailis pats „išsišvarina“.
Žiūrėkite vaizdo įrašą: https://www.facebook.com/122118779464/videos/3605109249543502
Parengė Ilana Kuliešienė
Aušros Bakšytės, Gitanos Plotnikovienės, Ilanos Kuliešienės, Pauliaus Gvildžio, Anos Menčiūnienės, Lauros Vitkutės-Kaunės, S.M. Photogallery nuotraukos
