Cockapoo, Cavapoo ir kitos „grožybės“

Į Lietuvos spanielių savininkų klubo pranešimų dėžutę dažnai įkrenta užklausos dėl įvairiausių spanielių veislių. Tai džiugina, nes tautiečiai guviai domisi spanieliais, o kartais net padeda atrasti naujų veislių. Sakykime, ar ką nors žinojote apie vokiečių mažąjį spanielį? Dabar jau žinote. Ir, beje, jis priklauso VII, ne VIII FCI grupei!

Tačiau paskutiniu metu pradėjo plūsti pasiteiravimai dėl „hibridinių spanielių veislių” – Cockapoo, Cavapoo ir panašiai.

Įdėmiai įsižiūrėkite į straipsnį iliustruojančią nuotrauką – visi šie trys šunys vadinami Cockapoo. Nelabai panašūs vienas į kitą, tiesa? Šia proga, gerbiamieji, leiskite paporinti trumpą istoriją su moralu apie „hibridines veisles“.

Cockapoo, Cavapoo, Sprocker ir panašūs mandri žodžiai po truputį atkeliavo ir iki Lietuvos. Mažiau su kinologija susidūrę žmonės internete gali rasti informacijos, kad tai – hibridinių šunų veislių pavadinimai. Tiesos tame lygiai pusė – tai šunų mišrūnų, bet ne veislių pavadinimai. Pabandysime trumpai paaiškinti situaciją.

Kaip pavyzdį paimkime Cockapoo mišrūnus ir nusikelkime į praėjusio amžiaus vidurį, į Jungtines Amerijos Valstijas. 1960 metais JAV buvo užfiksuoti pirmieji amerikiečių kokerspanielių ir mažųjų pudelių mišrūnai, kuriuos imta vadinti Cockapoo – sujungus abejų veislių vardus (nes smagiai skamba ir parduoti bus lengviau). Kaip ten tiksliai buvo, šiandien niekas nežino, bet populiari teorija sako, kad veisėjai norėjo išveisti šunų veislę, kurie būtų labai meilūs (kaip kokerspanielis), beveik neturėtų kvapo (kaip pudelis). Dar būta vilčių, kad šunų veislių kryžminimas eliminuos paveldimas ligas. Norai buvo geri, bet išėjo kaip visada.

Kryžminimo rezultatas buvo šunys, kurie:

• Bendra išvaizda, dydžiu, plaukuotumu stipriai skyrėsi vienas nuo kito.

• Buvo neprognozuojamo charakterio, neretai – agresyvūs.

• Pasižymėjo prasta sveikata – sirgo tomis pačiomis ligomis, kuriomis serga visi šunys; turėjo ir paveldimų ligų.

Šie mišrūnai taip ir netapo pripažinta veisle nei FCI (Tarptautinė kinologų federacija), nei AKC (Amerikos veisėjų klubas). Analogiškos istorijos lydi visas šunų veisles, kurių pavadinimai sukergti iš dviejų skirtingų veislių. Bet grįžkime atgal į mūsų laikus. Šiandien įvairiose pasaulio valstybėse (ypač JAV) galima įsigyti cockapoo, cavapoo, sprockerių, labradudelių ir kitų grožybių, už kuriuos dažniausiai prašoma pakankamai įspūdingos sumos pinigų. Kiekvieno teisė rinktis, kaip leisti savo pinigus, bet, prieš įsigyjant tokį „hibridą”, svarbu žinoti kelis dalykus:

• Tokie šunys neturi oficialių kinologų pripažintų veislės dokumentų (skiepų pasas nėra dokumentas!).

• „Kryžmintojai“, prakišę jums šuniuką, pasistengs padaryti viską, kad daugiau jūsų ir šuniuko nepamatytų. Nieko asmeniška – tik verslas.

• Užaugęs šuniukas nebūtinai atrodys taip, kaip jūs įsivaizdavote.

• Baikštumas, ligos ir agresija – tikėkitės geriausio, ruoškitės blogiausiam.

Įsigydami tokį šunį perkate nesėkmingo veisimo produktą. Taip, visos šunų veislės kažkada buvo su kažkuo kryžmintos, bet ne visos sėkmingai. Kitaip tariant, turite labai didelį šansą įsigyti neprognozuojamą mišrūną. Ar gali būti, jog kada nors šie mišrūnai taps oficialiai pripažintomis veislėmis? Ko gero, ne. Kryžminimo jau buvo pakankamai, bet veislės standartai nesusiformavo, o „veislės“ individai nedemonstruoja tokių savybių, kurių buvo tikėtasi.

Apibendrinant belieka pasakyti, kad kiekvienas žmogus sprendžia, kokio šuns jis nori. Tačiau, jeigu norite unikalaus šuns, mandru pavadinimu, kviečiu užsukti į šunų prieglaudą – ten pilna kokerterjerų, springerdogų, bulspanielių, span tzu bei kitų, vienintelių ir nepakartojamų egzempliorių. O jeigu norite šuns su kilmės istorija ir bent jau teorinėmis garantijomis, kad užaugs tai, kas turi būti – rinkitės šunis su kilmės dokumentais iš patikimo veislyno.

Parengė Lietuvos spanielių savininkų klubas

Hibridinių šunų tema.