Mažo šuniuko socializacija: kada? kodėl? kaip?

Šiandien Zulu yra 3 mėnesiai ir ji, pagal veterinarijos gydytojų rekomendacijas, į lauką galėtų pradėti eiti tik dar už dviejų savaičių. 3 mėnesiai ir 21 diena – toks yra terminas, kad susidarytų reikiamas imunitetas. Ir šis terminas labai stipriai kertasi su kitu, kur kas svarbesniu terminu – iki 3 mėnesių yra pats svarbiausias šuniuko socializacijos periodas. Ką tai reiškia? Kad šuniukas iki 3 mėnesių turi pamatyti, išgirsti, „pačiupinėti“ visko kiek įmanoma daugiau – patirti teigiamas arba neutralias emocijas.

Kasdien susiduriu su šunimis, kurie bemaž iki 4 mėnesių būna uždaryti namuose, nes šeimininkai bijo... ligų, kurių sukėlėjų jie patys gali parnešti ant savo batų, rūbų, plaukų, odos. Tokie šunys sunkiau išmoksta gamtinius reikalus atlikti lauke, nes 2 mėnesius buvo pratinami, kad namai yra jų „tualetas“.

Taip pat šeimininkams dažnai tenka spręsti kandžiojimosi, nemokėjimo nurimti ir kitas problemas, nes šuniukas nebuvo tinkamai užimtas, negavo reikalingo krūvio. Džiaugsmą šuneliu tokiu atveju keičia įtampa ir stresas, nes jūs nesitikėjote tokio aktyvaus šuns, „sprogdinančio“ jūsų namus.

Ir tuomet bendravimas su šunimi tampa „drausmės seansais“, o šuniukas į savo šeimininką žiūri kaip į piktą keistuolį.

Kai kuriems pavyksta puikiai šuniukus „iškrauti“ namuose, kai kurie šuniukai nėra labai aktyvūs. Tačiau tai nereiškia, kad socializacija gali būti pradėta nuo 3-4 mėnesių, kai jau labai stipriai vėluojate.

Kada pradėti socializuoti?

Socializacija turi prasidėti jau pirmą dieną jūsų namuose. Na, gerai, pirmą dieną leiskite šuneliui apsiprasti. Leisti apsiprasti reiškia: nelįsti prie jo, kai ilsisi, tyrinėja, įkyriai nekviesti ir netampyti. Tegul susipažįsta su savo naujaisiais namais savo tempu. Tačiau į lauką vis tiek vertėtų vesti, kai jis pabunda, palaka, paėda, pažaidžia. Tik tiek, kad šuniukas kiek įmanoma greičiau įprastų nesituštinti, nesišlapinti namuose.

Būdama 3 mėnesių amžiaus Zulu „gamtinius reikalus“ jau atlieka tik lauke. Dar veislyne ji buvo pratinta tai daryti lauke, ne namuose. O mums šį veisėjos įdirbį reikėjo tik pratęsti ir „nesugadinti“ šuniuko su palutėmis. Lakstymas iš ketvirto aukšto ir atgal N kartų per dieną turi ir kitų pliusų – sutvirtėjusios šeimininkų  kojos bei didesnė ištvermė.

Kaip turi atrodyti mažo šuniuko socializacija?

Apskritai, kas yra socializacija? Literatūra sako, jog socializacija yra sudėtingas procesas, vykstantis tam, kad individas galėtų greitai ir be streso prisitaikyti prie kintančių gyvenimo situacijų visais savo gyvenimo periodais. Patraukime šį sakinį labiau į šuns pusę – šuns socializacija yra teigiamų asociacijų kūrimas su įvairiais mus supančiais dirgikliais.

Dažnai matau šunis, kuriuos šeimininkai socializuoja kasdien veždami į šunų žaidimo aikšteles, nes perskaitė, kad šuo iki pusės metų turi pamatyti ~150 skirtingų šunų. Jūsų perskaityta žinutė sako: pamatyti, bet jūs supratot: leisti žaisti iki nukritimo. Socializacija vyksta tuomet, kai šuo mato dirgiklį ir šeimininkas su tuo dirgikliu jam sukuria malonias asociacijas. Ne dirgiklis kuria teigiamas asociacijas, o šeimininkas kuria teigiamas asociacijas su dirgikliu! Ką tai reiškia? Vaikštinėjate parke ir pamatote svetimą šunį. Šuniukas į jį žiūri, šeimininkas pagiria savo augintinį, kalbina, duoda skanėstą ir juda toliau. Kokia šuniukui asociacija susiformuoja, jei taip padarysite su mano jau minėtais 150 šunų? „Kai pamatau šunį, šeimininkas pasidaro labai fainas, todėl renkuosi jį!“ Ir tuomet toks šuniukas visiškai nekreips dėmesio į šunis, su kuriais prasilenkia.

Koks rezultatas bus, jei su 150 šunų šuniukas gaus žaisti kiekvieną vakarą ir šeimininkas nemokys jo nereaguoti į šunis? Besitampantis, lojantis, cypiantis šuo, kai bandysite prasilenkti su kitu šunimi. Kiekvienas renkamės, kokių pasivaikščiojimų norime.

Tačiau ar leisti šuniukui žaisti su šunimis? Taip, kartais galima leisti tai daryti – žaisdami šunys mokosi bendrauti – skaityti ir rodyti tam tikrus kūno ženklus, taip pat mokosi ir gąsdinti kitus šunis bei peštis.

Nesiplėsiu pasakodama, kokias žalas gali padaryti tokie „buki“ pasilakstymai, bet į individualias konsultacijas bemaž kas antras klientas ateina su šios veiklos padariniais – baimė arba agresija šunų atžvilgiu po užvaikymo ar išgąsdinimo bei perdėta, stipri reakcija į visus šunis net esant milžinišku atstumu nuo jų.

Taigi, kaip jau supratote, socializacija yra teigiamų asociacijų kūrimas su įvairiais dirgikliais. Kai kalbame apie socializaciją, turime galvoje „gyvus“ dirgiklius. Tačiau dar yra ir pratinimas (angl. habituation), kai kalbame apie „negyvus“ dirgiklius – įvairius objektus, garsus, kvapus, paviršius.

Dar būdama veislyne Zulu patyrė labai daug su įvairiausiais dirgikliais, todėl mums šį veisėjos darbą reikėjo tik pratęsti. Socializacija vykdoma atsargiai, užtikrinant šuns saugumą ir teigiamą patirtį. Išvardysiu dalį dirgiklių, su kuriais ji buvo supažindinta per praėjusį mėnesį.

Žmonės

Kūdikiai vežimėliuose, vaikai, paaugliai, suaugę žmonės, vyrai ir moterys, seneliai ir močiutės – su įvairiausiais aksesuarais, lietsargiais, ilgais paltais, barzdomis, skrybėlėmis, lietpalčiais, akiniais, žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje, einantys su ramentais, dainuojantys ir grojantys gatvės muzikantai, motociklininkai, policininkai, kelio darbininkai.

Gyvūnai

Įvairiausio dydžio ir amžiaus šunys, katės, varnos, vištos, karvės, žirgai, antys, žąsys.

Paviršiai

Laminatas, plytelės, linoleumas, plastikas, asfaltas, žolė, žemė, smėlis, žvyras, metalas, medis, kilimas, polietileninė plėvelė su burbuliukais, vanduo, purvas, molis, nestabilūs paviršiai, balansinė įranga, bėgimo takelis (išjungtas), kamuoliukai, kankorėžiai, laiptai.

Garsai

Automobilių, troleibusų, traktorių keliami garsai, greitosios ir policijos sirenos, kalimas plaktuku, fejerverkai, šūviai, vaiko verksmas, įvairi muzika, dainos, dūžiai, įvairių daiktų kritimas ant žemės, katės miaukimas, karvės mūkimas, motociklų garsai, automobilių signalai, medžio pjovimas, gręžimas grąžtu.

Vietovės, kuriose Zulu jau yra buvusi

Įvairūs parkai, Laisvės alėja, Senamiestis, miškai, laukai, 6 skirtingos kavinės, didelis prekybos centras, 3 skirtingos agility aikštelės, šunų paklusnumo aikštelė, įvairios parduotuvės, 5 namai ir butai, 4 skirtingi automobiliai, veterinarijos klinika.

Tai tik dalis to, ką pavyko atsiminti. Su visais šiais dirgikliais buvo kuriamos teigiamos asociacijos ir tai tikrai ne pabaiga. Tačiau jau dabar gera turėti šuniuką, kuris nėra baikštus, puikiai reaguoja į šeimininkus ir mėgaujasi vaikyste.

Tai ką vis dėlto daryti?

Kol šuniukas labai mažas ir baimė dėl skiepų, kurie dar nepradėjo „veikti“, neduoda ramybės – galite šuniuką neštis ant rankų ar vežiotis automobiliu – svarbu neuždaryti jo steriliomis sąlygomis iki ankstyvosios socializacijos periodo pabaigos. Venkite veterinarijos klinikų bei prieglaudų prieigų, laukinių kačių susibūrimo vietų. Tačiau parodykite augintiniui kuo daugiau pasaulio tada, kai tam yra skirtas laikas, nes vėliau gali prisieiti ne socializuoti, o reabilituoti.

Darbinių šunų mylėtojai kalba, kad socializacija yra tikrojo temperamento „pudravimas“, ir tai gali iškreipti veisiamo šuns tikruosius duomenis. Visiškai sutinku, bet šuns emocinė sveikata ir patiriamo streso kiekis vis dėlto man yra už viską   svarbiau.

Smagaus laiko su augintiniais!

Parengė Indrė Pašakinskaitė,  CRAZY foxes trenerė