Kai baigsis karantinas, ji planuoja važiuoti į Šveicariją, Berno zenenhundų gimtinę. Važiuos šunys ir jų šeimininkė Rūta.

Ir dar norėtų pabūti prie Baltijos, nes ten jos gaujai labai patinka.

Gauja… Šis žodis šunų mylėtojų leksikone reiškia kur kas daugiau, nei galite įsivaizduoti.

Apie mylimą gaują, artėjančią Šuns dieną ir dar daug ką kalbamės su Berno zenenhundų mylėtoja vilniete Rūta Bunevičiūte.

– Istoriškai Berno zenenhundai yra ne šiaip sau aviganiai, o universalūs ūkio darbininkai. Jie traukė pienininkų vežimukus, keliavo Alpių takais, dirbo įvairius darbus. Kas lėmė, kad pasirinkai būtent šios veislės šunį? Gal, kaip kartais būna, užklupo meilė iš pirmo žvilgsnio?   

– Taip, Berno zenenhundai nuo seniausių laikų buvo universalus ūkio šunys. Sargavo, ganė, vežimėlius tempė, o dabar labiau vertinami kaip šeimos šunys, dėl savo žmogaus galintys eiti į pasaulio kraštą. Kai man buvo 14 metų, viso to dar nežinojau, tačiau tada sutikau pirmąjį Berno zenenhundą. Mūsų šeima daug keliavo. Kai lankėmės pas draugus Vokietijoje, kurie tuo metu augino Berno zenenhundą ir auksaspalvį retriverį, po pažinties su tuo draugišku meškinu supratau: svajonių šuo! Taip ir nutiko – pradėjusi savarankišką gyvenimą įsigijau pirmąją savo Berno zenenhundę – Pakalnutę, o šiuo metu veislyne jau gyvena 6 šunys.

– Tiek daug šunų… Ar jiems užtenka šeimininkės dėmesio?

– Visi šunys gyvena labai aktyvų gyvenimą. Žygiai, kelionės, renginiai, parodos – viską darom ir viską spėjam kartu. Mane  labiausiai žavi šių šunų temperamentas. Jie tvirti, pasitikintys savimi, aktyvūs, noriai bendrauja. Negaliu sakyti, kad mūsų šunys neišlaikė senųjų šios veislės savybių – teritoriją puikiai saugo visi, žiemą rogėmis tempia kaimynų vaikus, o Lilė ir aš net išbandėmė ganymo pamokas, į kurias planuojame sugrįžti iškart po karantino.

– Balandžio 24-ąją Lietuvos šunų mylėtojai švęs Šuns dieną. Šiemet šios šventės idėja „Šuo ir aš: kelionių draugai“. Ar daug keliaujate? O gal atvirkščiai, jūsų meškinai – namisėdos?               

– Keliones dieviname ir mes, ir mūsų šunys! Tik priartėji prie automobilio – cypia ir trypia, kaip nori važiuoti. Jau apkeliauta beveik visa Lietuva. Tradiciškai bent du kartus per metus važiuojame visa gauja prie jūros. Daugiau keliauti pradėjome, kai „susirgome“ šunų parodų liga. Kur benuvažiuotume, visur šunys sulaukia daug dėmesio, ir jie tuo mėgaujasi! Kol kas tolimiausia mūsų kelionė – Splitas (Kroatija), nes labai norėjome sudalyvauti įžymiosiose Splito naktinėse šunų parodose. Vežėmės Leo ir Lilę, puikiai praleidome laiką. Parsivežėme į Lietuvą 2018 metų Splito nugalėtojo titulą. Pasibaigus karantinui norėtume sudalyvauti šunų parodoje Berno zenenhundų gimtinėje, Šveicarijoje.

– Dėl koronaviruso šį pavasarį neįvyko pasaulinės zenenhundų  eitynės. Ar dalyvaudavote šiame renginyje?

– Dėl pandemijos eitynės šiemet neįvyko, bet tikimės kitąmet vėl žygiuoti kartu. Eitynių idėja yra atkreipti dėmesį į didėjantį Berno zenenhundų skaičių gyvūnų prieglaudose. Kai buvo pradėti organizuoti šie pasivaikščiojimai, buvau Šveicarų zenenhundų mylėtojų klubo tarybos narė, atsakiau už eitynių organizavimą Lietuvoje. Visada pakalbinu ir mūsų šuniukų šeimininkus prisijungti, nes eitynės ne tik suvienija šios šunų veislės mylėtojus, bet skatina atsakingai vertinti veislę, atkreipti žmonių dėmesį į visavertį šuns ir žmogaus bendravimą, atsakomybę prieš gyvą būtybę. 

– Netrukus bus paskelbti 2020 metų Top Berno zenenhundai. Taviškis Lionheart Warrior from Arės oktava (trumpiau, Leo) – vienas pretendentų nugalėti. Ar tai reiškia, kad dalyvavote daugybėje parodų, ar paprasčiausiai Leo išbėga į ringą ir iškart aišku: čempionas!                    

– Jau minėjau, kad esame pasigavę „parodų virusą“ (Juokiasi – Red.). Daug dirbame ir ruošiamės, kad šunys ne tik gerai atrodytų, bet ir puikiai jaustųsi ringe. Laimėjimas parodoje prasideda dar iki ringo, o fizinis pasirengimas yra vienas svarbiausių dalykų. Įgimtas grožis dar ne viskas – šuo turi būti tvirtas ir psichologiškai, ir fiziškai. Leo ir kiti mūsų šunys daug juda, bėgioja, vasarą daug plaukioja. Kailis – mitybos atspindys, vadinasi, turiu parinkti tinkamą dietą, stebėti jų savijautą. Dėkoju savo trenerei Dianai, kad „išspyrė” mane į parodų ringą – atradau naują, širdžiai mielą hobį.     

– Kaip jūsų gauja švęs Šuns dieną?              

– Šuns dieną švęsime kaip ir kiekvienais metais. Kol dirbau VĮ Registrų centre, organizuodavome Šuns dieną darbe. Pirmaisiais metais net laimėjome prizą už aktyviausią dalyvavimą. Šį kartą karantinas mums neleidžia daug nuveikti, bet vis tiek planuojam keliauti iki upelio, į mišką. Judėsim, žaisim, bendrausim – šunims tai bus smagiausia, kas gali nutikti.

– Kurdami šventės įvaizdį Šuns dienos organizatoriai kasmet ieško renginio „veido“. Šiemet buvo pasirinkti tavo augintiniai Leo ir Lilė, puikūs Berno zenenhundų veislės atstovai. Turbūt, ne veltui juos pasirinko…

– Nėra ko slėpti, džiaugiuosi savo šunų pasiekimais ir ypač todėl, kad tai mano išveisti šunys. Leo ir Lilė yra mūsų pirmosios vados mažyliai, jie seka savo tėvo, 2017 m. Europos nugalėtojo, pėdomis. Leo tapo tarptautiniu šunų grožio čempionu, turėdamas 12 CACIB titulų, laimėtų 8 skirtingose šalyse. Šiemet spėjome apsilankyti tik Slovakijoje, kur parodoje „Nitros nugalėtojas 2020“ jis tapo geriausiu veislės atstovu, Nitros nugalėtoju. Lilė taip pat vejasi Leo, laukiame, kada bus oficialiai patvirtintas jos tarptautinio grožio čempionės titulas, kurį „užsidarė“ šį pavasarį, kai tapo 2020 m. Lietuvos nugalėtoja, geriausia Berno zenenhundų veislės atstove.

V.Navicko, P.Jarmalos, E.Macijauskaitės, E.Ščerbinskaitės, fotosmile.lt nuotraukos

Lietuvos kinologų draugija balandžio 24 d. socialiniame tinkle facebook.com/sunsdiena skelbs konkursą „Kelionių draugai“ ir lauks jūsų kelionių su augintiniais nuotraukų, vaizdo įrašų.

Pasidalinkite su šunų mylėtojais, kur keliavote su savo šunimis. Laimėkite prizų. Švęskite Šuns dieną!