Šį pavasarį ir vasarą staiga visiems prireikė šunų. Priežastis suprantama. Užsitęsus karantinui, slegiant izoliacijai, bendravimo trūkumą daug kam kompensavo ištikimiausi draugai – šunys.

Turėtume džiūgauti, nes turbūt pirmą kartą Lietuvos kinologų draugijos istorijoje pritrūko veislinių šunų.

Deja, lazda turi du galus...

Pajutę paklausą, užsikūrė „šuniukų fabrikėliai“, o kartu su jais – nusivylusių šunų mylėtojų elektroniniai laiškai bei skambučiai į Lietuvos kinologų draugiją: kur mano šuniuko kilmės dokumentai?

Naujausias atvejis. Miestelis Lietuvos rytuose. Visoje Lietuvoje nėra auksaspalvių retriverių vadų, o ten yra! Kaina – 900 eurų ir dar su kilmės dokumentais. „Čia ir dabar“ momentas: tuoj pat norisi glausti prie savęs mažąjį draugą.

Vilnietės P.I. (asmuo nenorėjo būti įvardytas, pavardė mums žinoma) šeima seniai svajojo apie auksaspalvį retriverį, bet nusprendė jį įsigyti vasarą, kad skirtų augintiniui daugiau laiko, kad šis lengviau adaptuotųsi naujoje aplinkoje.

Internete radusi šuniukų vadą, atvyko nurodytu adresu. Šeimininkai jai parodė šuniukų tėvus ir du likusius mažylius.

Pasidomėjus, ar čia tikrai oficialus šunų veislynas, pirkėja buvo patikinta, kad veisėja yra Latvijos klubo narė, buvo nurodytas veislyno pavadinimas. Šeimininkė sakė, jog šunis veisia daug metų ir kad jai labiau patinka Latvijos klubo veikla ir organizuojamos parodos.

Šunelių veisėja nenorėjo, kad už šuniuką jai būtų mokama banko pavedimu, tad teko sumokėti 900 eurų grynaisiais.

Kitą dieną naujajai šeimininkei su šuneliu nuvykus į veterinarijos kliniką ir pateikus jo sveikatos pasą, bet neturint pirkimo-pardavimo sutarties, paaiškėjo, jog perregistruoti šuns be šios sutarties negali. Negana to, šuns mikroschemos numeris atskleidė, kad duomenų registre kažkodėl naujasis jų augintinis netyčia įregistruotas kaip... mišrūnas.

Laikas bėga. Naujoji šunelio šeimininkė kantriai laukia dokumentų, kuriuos žadama atsiųsti per porą savaičių nuo pirkimo dienos (ji neperrašė šuns savo vardu, nes pirmiau nori sulaukti kilmės dokumentų). Šuniuko šeimininkai nerimauja dėl augintinio ateities bei sveikatos ir, norėdami sužinoti, kas ir kaip šiuo atveju gina vartotoją, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kol internetas mirga nuotraukomis su šunų veisėjais, išlydinčiais savo augintinius į naujus namus (su būtiniausių daiktų kraiteliu, įprastu ėdalu gyvenimo pradžiai), kiti veisėjai bei daugintojai, deja, parengia kitokias „dovanas“...

Auksaspalvių retriverių veisėjos taip mėgstamas klubas – Latvijoje, jo pavadinimas mums žinomas. Užteks paminėti, kad jis nėra Latvijos kinologų federacijos, o tuo pačiu ir Tarptautinės kinologų federacijos (FCI), narys.

Mažojo auksiuko kilmės dokumentai, jeigu naujoji šeimininkė juos ir gaus, Lietuvos kinologų draugijos nebus pripažįstami. Tai reiškia, kad šis šuo negalės dalyvauti LKD šunų parodose ir būti veisiamas. Tiek to, naujoji šeimininkė galbūt neplanuoja dalyvauti parodose, tačiau neramu dėl kitko: ar šuniuko tėvams buvo atlikti genetiniai bei sveikatos tyrimai; ar jo tėvus parodose vertino ekspertai ir ar jie tikrai atitinka auksaspalvių retriverių standartą? Juk žmonės pirko auksaspalvį retriverį kaip... auksaspalvį retriverį!

Jeigu Lietuvos kinologų draugijos veisėjai savo socialinėse paskyrose bei veislynų tinklalapiuose informuoja žmones ne tik apie pasiekimus parodose ar varžybose, bet publikuoja naujienas nuo šunų poros sukergimo momento, fotografuoja, filmuoja gimusią vadą, tai kitų „veisėjų“ bei daugintojų net gyvenamosios vietos adresas kartais lieka nežinomas. Apie tai, kad dalintųsi savo pasiekimais, organizuotų šuniukų vadų gimtadienius, šeimininkų susitikimus, svajoti būtų per drąsu.

Kai minėtame miestelyje buvo pradėta pardavinėti auksaspalvių retriverių vada, į Lietuvos kinologų draugija kreipėsi ne tik minėta šeima, bet ir R.B., už šuniuką palikęs 100 eurų užstatą. Prieš atsiimdamas naująjį augintinį, jis ėmė aktyviai aiškintis, kokie ir kada bus šunelio kilmės dokumentai.

Surinko informaciją ir nusprendė nesivelti į neaiškų sandėrį, nepirkti šuniuko, susigrąžinti užstatą. Į vaikino prašymą buvo sureaguota grubiai, užstato jis neatgavo (elektroninio susirašinėjimo kopijas R. B. atsiuntė Lietuvos kinologų draugijai).

Lietuvos kinologų draugija su alternatyviomis kinologų organizacijomis neturi nieko bendra – už kitų organizacijų išduodamų šunų kilmės dokumentų patikimumą, šunų veisimą bei veisiamų gyvūnų kokybę ar veiklos skaidrumą LKD neatsako.

Būsimiems veislinių šuniukų pirkėjams mes pirmiausia patariame neskubėti ir rasti laiko informacijai surinkti.

Pradėkite nuo Lietuvos kinologų draugijos Šunų veisimo nuostatų. Nustebote? Taip, tokie nuostatai yra viešai skelbiami, juos galite rasti LKD tinklapyje. Ten pat galima rasti, kokie sveikatos tyrimai privalomi veisiamiems šunims. Nustebsite sužinoję, kad veisiamiems kalei ir patinui būtinai atliekami genetiniai (DNR) tyrimai! Sužinosite, kokiuose mokymuose dalyvauja šunų veisėjai. Pamatysite, kaip atrodo šuniuko kilmės liudijimas.

Visus registruotus šuniukus galima rasti e.kinologija.lt bazėje, taip pat ir šuniukų tėvus, visus sveikatos tyrimus bei to veislyno išveistus šunis.

Apie visa tai būtinai klauskite ir tų, kas jums siūlo įsigyti veislinį šunį. Viešumas yra didelė jėga, o jums renkantis augintinį, jis gali tapti dar ir saugikliu.

Sėkmės pasirenkant!

Pexels.com nuotr.