Šunų veisimas – ne kiekvienam
Indrė pripažįsta, kad naujagimių priežiūra – tai ne tik gražios akimirkos, kurias esame linkę romantizuoti. Šiuo laikotarpiu veisėjas tampa tarsi „antra mama“ pasaulį išvydusiems šuniukams, prie kurių pirmosiomis savaitėmis praleidžia kone kiekvieną jų gyvenimo sekundę.
„Jau 18 metų aktyviai dalyvauju kinologų veikloje. Per šį laiką teko bendrauti su įvairiais veisėjais – tiek su patyrusiais, daug mačiusiais profesionalais, tiek su pradedančiais entuziastais, kurie vėliau tapo žinomais ir atsakingais veisėjais. Taip pat sutikau ir tokių, kurie, susidūrę su realybe, suprato, kad veisimas – ne jiems. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip mielų, pūkuotų šuniukų auginimas, tačiau iš tiesų tai sudėtingas, daug žinių, laiko ir emocinių resursų reikalaujantis procesas“, – atvirauja veisėja.
Pašnekovė džiaugiasi, kad jos darbas susijęs su šunimis ir veisimu, o baigtos veterinarinės medicinos studijos suteikia tvirtą teorinį pagrindą ir padeda greitai reaguoti įvairiose situacijose. Tačiau kartais pagalbos prireikia ir jai. „Vis dėlto net ir turint žinių, ne viską įmanoma išspręsti savarankiškai. Šuningumo ar šuniavimosi metu gali kilti komplikacijų, todėl labai svarbu iš anksto susitarti su veterinarijos gydytoju, kad prireikus būtų galima greitai kreiptis pagalbos. Reikia nepamiršti, kad kalytės dažnai gimdo naktį, kai veterinarų pasiekiamumas ribotas, o delsimas gali kainuoti tiek kalės, tiek šuniukų gyvybę. Po šuniavimosi būtina atidžiai apžiūrėti šuniukus – ar nėra apsigimimų, stebėti jų elgesį, svorį, gyvybingumą. Taip pat svarbu stebėti kalytę – ar neatsiranda komplikacijų, ar ji atsigauna, ar pakankamai rūpinasi mažyliais. Pastebėjus bet kokius nukrypimus nuo normos, būtina nedelsti ir kreiptis į veterinarą – tai padeda užtikrinti tiek kalės, tiek šuniukų sveikatą ir sėkmingą augimą“, – pasakoja ji.
Nepaisant sunkių akimirkų, veisėja neslepia, jog šis procesas kupinas šilumos ir džiaugsmo: „Kaip ir daugelis, dievinu mažus šuniukus – jų kvapą, nuoširdumą, tyrą žvilgsnį. Ypatingą džiaugsmą man kelia jų socializacija – tai etapas, kuriame galiu prisidėti prie jų asmenybės formavimo.“ O didžiausia motyvacija užsiimti šia veikla, pasak jos, yra šunų augintojų susitikimai: „Kai matau laimingai augančius savo šuniukus, prisimenu bemieges naktis, vilčių ir svajonių kupinas dienas, kurias praleidau su jais. Kiekvienas iš jų – tai dalelė meilės, rūpesčio ir tikėjimo.“
Gyvybiškai svarbi priežiūra
Paprašyta pasidalinti, kaip atrodo mažylių priežiūra jiems išvydus pasaulį, Indrė pasakoja, kad sunkiausia yra pati pradžia. Tai – kritinis momentas, kuriame klaidų veisėjas daryti negali. „Pirmosios dienos po šuniavimosi yra pačios sudėtingiausios, ypač kai gimsta didelė vada. Šuniukai gimsta akli, kurti ir be gebėjimo reguliuoti kūno temperatūrą, todėl jiems būtina nuolatinė priežiūra – net 24 valandas per parą. Tik taip galima užtikrinti, kad visi mažyliai išgyvens“, – pasakoja patyrusi veisėja.
Pasak Indrės, kol šuniukai dar yra su mama, jie laiką leidžia specialiame guolyje. Šis sumažina netyčinio šuniukų prispaudimo riziką, taip pat išlikti arti mamos ir nesušalti: „Labai svarbu nuolat stebėti guolio temperatūrą, kad ji nenukristų žemiau rekomenduojamos ir taip būtų galima išvengti ligų. Po šuniavimosi kalytė valosi, todėl guolį reikia dažnai keisti ir palaikyti švarą.“
Be to, nuo pat pirmųjų mažylių dienų – jau trečiąją gyvenimo dieną – šuniukams rekomenduojama taikyti ankstyvąją neurologinę stimuliaciją: „Ši praktika padeda formuoti stipresnę imuninę sistemą, gerina širdies veiklą, kraujotaką, didina atsparumą stresui, spartina mokymosi gebėjimus ir skatina emocinį stabilumą.“
Tai – speciali, JAV kariuomenės kinologų sukurta, pratimų programa, taikoma labai mažiems šuniukams. Praktikos metu trumpais, nestipriais dirgikliais (laikant įvairiose padėtyse, švelniai paliečiant ar trumpam padėjus ant vėsesnio paviršiaus) skatinamas šuniukų nervų sistemos vystymasis. Todėl pirmosiomis savaitėmis veisėjas tampa nepamainomu šuniukų mamos pagalbininku, kuris šuniukus prižiūri ne trumpiau nei 2 mėnesius, kai mažyliai jau gali keliauti pas naujuosius šeimininkus: „[...] Atsakingas veisėjas tampa antrąja mama. Jis leidžia 24 valandas per parą su šuniukais, rūpinasi jų saugumu, sveikata ir gerove.“
Mama – visos vados sveikatos pagrindas
Anot pašnekovės, būtina rūpintis ne tik mažyliais, bet ir jų mama, nes tinkama motinos sveikata lemia sėkmingą nėštumo eigą, sklandų šuniavimąsi ir stiprius, sveikus šuniukus: „Kalytė atlieka labai svarbų darbą – maitina, šildo, rūpinasi jų tuštinimusi bei ramina ir saugo savo mažylius nuo streso. Kad ji galėtų tinkamai atlikti šias funkcijas, būtina pasirūpinti jos fizine ir emocine gerove.“ Viso nėštumo laikotarpiu kalės mityba turi būti subalansuota, užtikrinamas fizinis aktyvumas. Pasak veisėjos, net paskutinėmis šuningumo savaitėmis rekomenduojama lengvai pasivaikščioti – tai padeda išlaikyti raumenų tonusą, kontroliuoti svorį ir pasiruošti šuniavimuisi. Labai svarbu stebėti ir kalės emocinę būseną nėštumo metu – tai turi tiesioginę įtaką mažylių vystymuisi.
„Stresas gali padidinti kortizolio (streso hormono) kiekį, o tai neigiamai veikia vaisiaus nervų sistemą, imunitetą ir bendrą sveikatą. Kai kurie tyrimai rodo, kad stresas nėštumo metu gali turėti įtakos šuniukų temperamentui, padidėjusiam nerimui ar jautrumui. Taip pat tyrimai rodo, kad dėl streso susilpnėja motinos imunitetas, o tai gali paveikti ir šuniukų atsparumą ligoms. Be to, kalytės stresas gali keisti kraujo rodiklius, mažinti deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą vaisiams, todėl šuniukai gali gimti silpnesni. Be to, stiprus stresas šuningumo metu netgi gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, keliant pavojų šuniukų gyvybei“, – pasakoja pašnekovė.
O vadą atsivedusi kalytė turi būtų soti, gerai pailsėjusi, emociškai rami ir turėtų pakankamai pieno. „Kalytę reikia dažnai maitinti ir girdyti, stebėti, ar ji turi pakankamai pieno, ar neatsiranda mastito požymių. Jei pieno nepakanka, būtina perimti maitinimą – šuniukai turi būti maitinami specialiu mišiniu kas 2 valandas. Taip pat svarbu stebėti, ar mažyliai šlapinasi ir tuštinasi – pirmosiomis dienomis šie procesai vyksta tik stimuliuojant mamai arba žmogui. Taip pat svarbu užtikrinti, kad kalytė reguliariai išeitų į lauką“, – proceso eiga dalijasi Indrė. Ji taip pat pabrėžia, kad tinkamai socializuota ir dresuota motina savo pavyzdžiu perduoda mažyliams svarbiausius elgesio modelius, todėl labai svarbu, kad veisėjas būtų atsidavęs motinai ne tik planuojant naują šuniukų vadą, bet ir visą jos gyvenimą.
„Vienas iš svarbiausių aspektų – šuniuko mokymasis iš motinos. Jei kalytė buvo tinkamai socializuota ir dresuota, ji gali perduoti dalį elgesio modelių savo šuniukams. Tai padeda mažyliams išmokti, kas yra tinkama elgsena, o kas – nepriimtina. Todėl kalės gerovė ir elgesys turi tiesioginę įtaką šuniukų ateičiai“, – pasakoja veisėja.
