Basendžis

Basendžiai, medžiotojų pagalbininkai, yra kilę iš tolimosios Afrikos. Manoma, kad juos laikė Egipto faraonai – karaliaus Tutanchamono kape, įsupti į brangias drobules, buvo rasti balzamuotų basendžių protėvių palaikai. Švarūs, tylūs, protingi, pokštininkai – basendžių dorybių sąrašas ilgas...

Gyvieji Afrikos amuletai

Akmens amžius. Centrinė Afrika. Šiais žodžiais galėtume pradėti pokalbį apie basendžių kilmę. Įsivaizduoti to meto šunų neįstengtume, nors kinologai tvirtina, kad primityvieji šunys (taip vadinami ir basendžiai) nedaug tepasikeitė. Basendžiai labiau žinomi iš Egipto faraonų kapaviečių, piramidžių freskų. Jie atsirado maždaug prieš tris tūkstančius metų prieš Kristaus gimimą.

Egipte, karaliaus Tutanchamono kape, įsupti į brangias drobules, rasti balzamuotų basendžių protėvių palaikai. Jie segėjo brangakmeniais puoštus antkaklius, tarytum būtų gyvi amuletai, praeities liudytojai. Basendžiai buvo ne šiaip medžiokliniai šunys, o kur kas daugiau. Afrikos žemynas pilnas paslapčių. Tautos tautelės. Savitos gentys. Kiekviena su savo kalba, tikėjimu. Ir savais naminiais gyvūnais. Afrikiečiai manė, kad basendžiai saugo žmones nuo juodosios magijos ir burtų. Sergi nuo blogio ir atstato pažeistą žmogaus aurą.

Juos dar vadino Kongo terjerais. Pirmuosius gyvus basendžius keliautojai aptiko Belgijos kolonijoje Konge, Ituri miške. Tačiau basendžių buvo ne vien Konge (dabartinis Zairas – red.). Jie paplitę po visą Centrinę Afriką. Štai Siera Leonėje juos vadino kalbančiais šunimis. Šis pavadinimas atsirado todėl, kad basendžiai neloja. Tik nemanykit, jog kažkas atsitiko basendžių balso stygoms. Jie skleidžia savitus garsus, vadinamuosius tirolietiškus „yodel“. Šitaip dainuoja Alpių kalnų kaimelių gyventojai. Basendžius vadina ir burtininkų šunimis – kuo galingesnis burtininkas, tuo didesnio būrio basendžių apsuptas. Kaip apie visus senos kilmės šunis, apie basendžius sklando daug legendų. Manoma, kad jie amžiams nutilo, kai sužinojo didžiąją savo valdovo paslaptį. Kad niekam jos neišduotų, prarado balsą. Neloja iki šiol. Kita legenda byloja, jog basendžiai tapo tylūs, kad netrukdytų faraonams miegoti.

Raukšlėta kakta – proto ženklas

Ir vis dėlto pagrindinis basendžių užsiėmimas – medžioklė. Jų kūnas prisitaikęs medžioti savanų brūzgynuose. Trumpas kailis, nedidelis, raumeningas kūnas. Basendžiai šoklūs, labai greiti, puikios uoslės. Unikalu tai, kad jie medžioja ne vien uosle, kaip dauguma medžioklinių šunų, bet ir rega. Jų uodega kilpiška, smarkiai susisukusi, kad didžiosios beždžionės nepastvertų už jos ir neužmuštų. Aukštoje savanos žolėje basendžiai pašokdavo ir tarytum sustingdavo ore. Dairėsi. Uostinėjo, kurlink nuskuodė grobis. Kai kurios gentys juos vadino šokančiais virš žolės šunimis (M‘bwa m‘kubwa M‘bwa).

Tačiau medžioklei vien uosles, puikios regos, klausos ir greitų kojų nepakako. Afrikos medžioklinis šuo turėjo būti labai gudrus, nes bet kada galėjo susidurti su stipresniu už save žvėrimi – medžioklis turėjo jį įveikti. Todėl sakoma: basendžių kaktą vagoja raukšlės – proto ženklas.

Afrikos tautelės basendžius vertino už sumanumą, vikrumą, magiškas savybes ir... gebėjimą patylėti – medžioti reikia tyliai! Štai cukranendrių žiurkes, kurios pridarydavo daug žalos, medžioti reikėjo netgi „ant pirštų galiukų“. Prie antkaklio basendžiams parišdavo varpelį, kad medžioklės metu žinotų, kur šis yra, ir netyčia nesužeistų.

Basendžiai pasaulyje

Į Europos kontinentą basendžiai atkeliavo gana vėlai. 1895 m. keliautojai atvežė keletą basendžių į Angliją, tačiau čia šunys nepritapo. Sunkiai pakėlė ilgas keliones jūra, naujoje vietoje greit nugaišdavo. Tuomet manyta, kad dėl to kaltas netinkamas šiai šunų veislei Europos klimatas, bet šiuos sveikatos sutrikimus iki šiol gaubia paslaptis.

Laikui bėgant, iš Zairo, Sudano ir kitų šalių basendžiai pasklido po Europą. Šunų parodose debiutavo tik 1937 metais (Cruft‘s paroda, Didžioji Britanija), kur dalyvavo kaip Kongo terjerai bei džiunglių šunys. Tai šunų mylėtojos Olivijos Burns nuopelnas, kad basendžiai įsitvirtino Europoje, o vėliau ir JAV. 1942 m. buvo išleista Džeimso Strito istorija „Sudie, mano ledi“, kurią ypač pamėgo amerikiečiai. Netrukus su Brendonu de Vildu buvo pastatytas ir vaidybinis filmas, užkariavęs paprastų amerikiečių širdis. Tai sukėlė nepaprastą susidomėjimą basendžių veisle.

Tarp Afrikos ir Lietuvos

Lietuvoje pirmieji basendžiai pasirodė maždaug prieš 20 metų. Pirmą basendžių kalytę įsigijo vilnietė Simona Jasinevičienė, vėliau dar turėjusi porą basendžių: kalytę Rus Ahmar‘s Rose Of The Tiger Wind iš Estijos ir patinuką Words-Worth because Of Love iš Suomijos bei kalytę Ribessita Bailarina De Tango iš Estijos.

Basendžiais susidomėjo ir kretingiškė Airida Bereišienė, dabar jau nemažą patirtį sukaupusio veislyno „Afrikata“ savininkė. Tuo metu Lietuvoje basendžių šuniukų nebuvo, tad A. Bereišienė juos įsigijo užsienyje – kalytė Dream Of Afrika Liberty Viktorija buvo įsigyta Rusijoje , o po metų iš Švedijos atsivežtas patinukas Faraoland Point Taken, vėliau tapęs žymiu reproduktoriumi ir sudalyvavęs daugelio veislynų veisimo programose. Nuo jų ir prasidėjo basendžių veisimas Lietuvoje. Pirma basendžių vada Lietuvoje gimė palyginti neseniai – 2007 metais .

Basendžių elgsena ir prigimtis

Tai labai meilūs šunys, o jų pasisveikinimas gali apstulbinti – basendžiai mėgsta užtraukti „tirolietišką giesmelę“. Jie „prausiasi“ kaip katės. Neloja, bet moka savaip reikšti emocijas. Susukta į žiedą uodega vizga sunkiai, bet labai juokingai. Basendžiai yra pokštininkai, mėgsta krėsti kvailystes. Su jais reikia kantrybės ir visada būti per žingsnį priekyje. Mėgsta tupėti ant palangės ir stebėti, kas vyksta lauke, mėgautis saulės šiluma. Šie šunys yra gana užsispyrę: nori įsitikinti, ar tikrai jie turi taip, o ne kitaip elgtis. Ir nors jie gali dalyvauti šunų vikrumo varžybose, tai daryti jiems turi būti įdomu, nes nemėgsta prievartos ir muštro. Medžiodami grobį, įsiazartinę, gali toli nuklysti. Tai gyvūnai, į kuriuos žmonės visada atkreipia dėmesį, šeimininkams su jais nenuobodu.

Basendžių kailis trumpas, švelnus, tarsi šilkinis, jis nealergizuoja šį negalavimą turinčių žmonių. Neturi šuniško kvapo. Jie labai švarūs gyvūnai. Paėdę niekada netrins snukio į kilimus ar šeimininkų drabužius. Jie prausiasi, išsilaižo snukutį ir visą kailį.

Švarūs, tylūs, protingi, pokštininkai – basendžių dorybių sąrašas ilgas. Tai tikri šunys savo išore ir charakteriu, tikina šios šunų veislės gerbėjai. 

Airidos Bereišienės nuotr.

Basendžių standartas (FCI, Nr. 43 )