Į penktąjį Europos samojedų čempionatą (Euro Samoyed Show) balandžio 19-21 d. Čekijoje išsiruošė 16 veislyno „Mažoji lokė“ fanų. Didžioji dauguma vyko su šiame veislyne išveistais šunimis ir „susišlavė“ aukščiausius apdovanojimus. Ar įmanoma suplanuoti sėkmę, o gal viskas tėra atsitiktinumas ir kodėl Nomedos namuose kabo paveikslas (žr. nuotr.), kuriame pirmieji veislyno šunys žiūri į Grįžulo Ratų žvaigždyną, paklausėme veisėjos Nomedos Baušienės.

Šunų veisėjams ir augintojams paskaitoje „Kodėl verta draugauti su genetika?" bus pateikta daug naudingos informacijos. Sužinosite, kodėl reikia genetinių tyrimų, į ką atkreipti dėmesį, bus supažindinta su genetikos pagrindais, paaiškinta DNR profilių svarba ir kt.

Paskaita vyks nuotoliu gegužės 13 d. (pirmadienis), 18 val. Lietuvos laiku.

Lietuvos kinologų draugijos dresuotojų kolegija kviečia besidominčius dresūra ir norinčius įgyti LKD dresuotojo kvalifikaciją iš anksto registruotis laikyti teorinį ir praktinį dresūros egzaminą.

Balandžio 25-28 d. Zagrebas tapo neatpažįstamas – tiek šunų čia niekada nebuvo. Susumavus ir specializuotų parodų, ir 2024 m. Pasaulinės šunų parodos dalyvių kiekį, organizatoriai paskelbė: varžysis 400 šunų veislių, iš viso beveik 25 tūkstančiai dalyvių! Vėliau, jau pasibaigus parodai, Tarptautinės kinologų federacijos prezidentas Tamas Jakkel savo socialinėje paskyroje parašė: „Pasaulinė šunų paroda Zagrebe bus įrašyta į kinologijos istorijos knygą kaip didelė sėkmė. Šlovė Kroatijai! 2025-aisiais būk pasveikinta Suomija.“. Vėlų sekmadienio vakarą garsus teisėjas, Zagrebo universiteto veterinarijos profesorius Nikša Lemo išrinko gražiausius šių metų šunis. Pirmąją vietą laimėjo afganų kurtas Zaida Bint Muti Von Haussman (išveistas Čilėje, gyvena JAV). Antras – bobteilas, trečias – škotų terjeras.

Metų pradžioje šunų mylėtojai sulaukė išskirtinio leidinio – Vilniaus universitetas išleido kolektyvinę monografiją (autoriai Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius, Toma Zarankaitė-Margienė) „Šunys Lietuvoje XIII-XVIII amžiuje“.

Kartu su kitais Vilniaus universiteto leidiniais ši naujiena 2024 m. vasario 22-25 d. bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks Lietuvos kongresų ir parodų centre Litexpo.

Monografijoje apžvelgiama šunų, gyvenusių Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje, istorija. Tirdami jų kaulus, plytose ir kituose molio dirbiniuose aptiktus pėdsakus ir pasitelkę istorinius duomenis mokslininkai pasakoja, kaip atrodė Lietuvoje auginti šunys, kuo jie mito, nuo kokių ligų kentėjo, kam buvo pasitelkiami.

PASKAITA PERKELIAMA Į RUDENĮ - sekite mūsų informaciją.

2024 m. gegužės 7 d., antradienį, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centre vyks paskaita „Funkcinė anatomija ir šunų veislių ypatumai“. Paskaitą skaitys biologė, nacionalinės kategorijos FCI LKD eksterjero teisėja, LKD dresuotoja bei keribliūterjerų veisėja (veislynas „Ūdra") Justina Juškevičiūtė. Lektorė aptars, kas yra funkcinė anatomija, kaip aplinka daro įtaką šunų veislių eksterjerui. Kalbės apie šunų veislių ypatumus, susijusius su veislės paskirtimi. Aptars šuns kūno biomechanikos ir dinamikos pagrindus, šunų darbines savybes: funkcionalumą, ištvermę, tikslumą ir gebėjimą gerai atlikti darbo / sporto užduotis.

„Istorija, kurią prisiminsiu visą gyvenimą, yra istorija vokiečių aviganio, kuris nuotraukoje stipriai apglėbęs mano koją. Aptikome jį atsitiktinai. Vietinių  gyventojų paprašyti, yrėmės valtimis ieškoti gyvūnų augintinių. Prie vieno iš namų pastebėjome šunį – nelaimėlis buvo užsiropštęs ant gyvenamojo namo stogo. Planavome paimti jį grįždami, bet pargrįžome po penkių minučių – mane sukrėtė, kaip šuo drebėjo. Galbūt iš baimės, o gal iš šalčio, nes buvo kiaurai permirkęs.

Meilė gyvūnams augintiniams, atsakomybė kuriant naujus produktus ir šiuolaikiški sprendimai yra ukrainiečių įmonės Kormotech vizitinė kortelė.

Įmonei nesvetimos tvarumo idėjos net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kai vyksta karas. Taip pat ir aplinkos puoselėjimas, naujos gyvūnų auginimo kultūros formavimas. Todėl nenuostabu, kad Kormotech aktyviai įsitraukia ir į socialinius projektus: sukūrė gyvūnų gelbėjimo platforma https://www.facebook.com/savepetsofua/, kad būtų išsaugoti, o vėliau šeimininkams grąžinti gyvūnai augintiniai.

„Artėja balandžio 24-oji, tą dieną švenčiama Šuns diena. Šiemet jos esmė yra dėkingumas, kviečiama susimąstyti, už ką gi esame dėkingi keturkojams draugams.

Taip jau sutapo, kad dieną prieš šventę ir mūsų veislyne būdavo linksma – balandžio 23-iąją mūsų Naida Nuo Sausdravo skaičiuodavo savo gyvenimo metus. Šiemet, deja, pirmieji metai be jos, bet Dėkingumo diena puiki proga jai dar kartą padėkoti.

„Negaliu nors trumpai nepapasakoti apie mežioklinių veislių šunų parodą, organizuotą Lietuvos mežiotojų ir žvejų draugijos Pakėvio dvare balandžio dvidešimtąją “, savo socialinėje paskyroje įspūdžiais pasidalino tarptautinė šunų teisėja, škotų terjerų veisėja Jūratė Bukienė. Taip jau sutapo, kad pirmoji kažkada jos aplankyta šunų paroda taip pat buvo respublikinė medžioklinių šunų paroda Zuikynėje. Pasak Jūratės, tai buvo tikra medžiotojų fiesta ir šįkart Šiaulių rajone, Pakėvio dvare ji patyrė panašų „dežavu“ jausmą ir dar daugiau, nes čia dalyvavo jau kaip patyrusi ekspertė.

Šiemet Šuns dienos idėja – dėkingumas. Už ką ir kodėl turėtume dėkoti šunims? Už meilę, ištikimybę, linksmus pokštus, sakys daugelis. Įdomu, o už ką savo augintiniams dėkingi Justina ir Martynas Leliai. Juk trumpaplaukiai koliai, kuriuos jie augina, nėra patys lipšniausi ar švelniausi šunys – vis dėlto aviganiai…

Lietuvos kinologų draugijos šventėse ir kituose renginiuose laukiami visi. Ir tie, kas nei dienos negali praleisti be šunų. Ir šunų neturintieji arba jų privengiantys.

Dar labiau laukiami „sušunėję“ – tokie yra vilniečiai Kristina Urbonaitė ir Naglis Motiejūnas.