„Visos mūsų kelionės su šunimis būna dvejopos. Pirma – gerai praleisti laiką. Turime labai stiprią samojedų bendruomenę, mėgstame turistauti, pažinti naujas vietas. Antra – pristatome parodose savo veisimo šunis, – sako lokiukų „mama“ Nomeda. – Ir jeigu pasiseka laimėti, nes visgi tai svarbi garantija, kad eini teisinga linkme, būna smagu. Tačiau tokios sėkmės ir įvertinimo, kokio šiemet sulaukėme Europos samojedų čempionate, nesitikėjome. Specializuotos parodos, kuriose teisėjauja garsūs, patyrę samojedų veisėjai – mūsų labiau mėgstamos, nes jose dažniau vertinama ne vien šuns išvaizda, bet ir temperamentas, kas, mano manymu, yra svarbiausia“.
Taigi, keitimasis patirtimi ir bendravimas yra raktiniai kinologijos renginių žodžiai, o dalyvavimas parodoje, ypač specializuotoje, suteikia puikią progą „pratestuoti“ savo veislyną, susitikti su tais, kurie formuoja mylimos šunų veislės ateitį. Po pastarojo čempionato Nomeda gavo laišką, kuriame rašoma, jog iš jos veislyno norėtų įsigyti „lokiuką“ – „Euro samoyed“ parodos teisėja Hazel Fitzgibbon rekomendavo būtent Nomedos veislyną.
„Savo „šuniniams vaikams” sakau: jei nemokate pralaimėti, nedalyvaukite parodose. Iš anksto nuteikiu žmones, kad važiuojame gerai praleisti laiko, o jei pasiseks laimėti, ta pergalė bus tik saldesnė. Pergalių siekiantys veisėjai kartais daro teisėjų sąrašus, analizuoja, koks samojedo „paveikslas“ patinka teisėjui, bet aš per tiek metų taip ir nepribrendau sąrašams“, – juokauja rugpjūčio 21 dieną veislyno 12 metų gimtadienį švęsianti Nomeda Baušienė.
„Mažosios lokės“ svetainėje galima rasti ir tokį įrašą: „Svarbiau už parodų pasiekimus mums yra šunų gerovė ir jų gyvenimo kokybė“. Samojedų gerovė – kaip ją suprasti? Ar nepakanka mylėti šią veislę, neveisti, kas po ranka papuola, ir šunų gerovė jau bus užtikrinta?
Nomeda džiaugiasi, kad „Mažoji lokė” yra didelė šeima, o jos išveistų šuniukų šeimininkai jai artimi tarsi vaikai. Juk žmonės perka šuniuką ne iš bet kur, o iš veislyno, kad galėtų ir turėtų kam paskambinti, sulauktų pagalbos, patarimų. Jai svarbu, kad kiekvienas jos išveistas samojedukas turėtų tokį šeimininką, kuris suvoktų šuns poreikius ir juos patenkintų. Nors daugelis įsivaizduoja, jog samojedai labai aktyvūs šunys ir didelis kiemas jiems privalomas, veisėja pabrėžia, kad samojedai pirmiausia yra šeimos šunys. Samojedams svarbiau už erdvų kiemą yra jausti žmogų šalia, todėl kartais geresni šeimininkai yra tie, kurie gyvena bute ir skiria daug laiko bendravimui, pasivaikščiojimams ir kitokiam ryšio kūrimui su augintiniu.
„Kokybiškas samojedo gyvenimas susideda, pirmiausia, iš mylinčio žmogaus, kuris randa laiko augintiniui protiškai ir fiziškai „iškrauti“. Jei šeimininkas sugalvos dalyvauti parodose – puiku, visada palaikysiu. Per veislyno gyvavimo istoriją pasitaikė įvairų patirčių, bet džiaugiuosi savo nuojauta atsirenkant šuniukų šeimininkus. Bendroje uždaroje pokalbių grupėje pasidalijame gerosiomis ir blogosiomis praktikomis. Kad išlaikyčiau ryšį su bendruomene ir sekčiau augintinių gyvenimą, bent kartą per metus, dažniausia per vados gimtadienį, surenku savo išveistų šunų nuotraukas, pasidomiu, kaip sekasi, kaip gyvena, kokias šunybes krečia. Esu mama Lokė (taip ją vadina samojedukų šeimininkai – Red.), todėl lokiukai visada gali atvažiuoti į svečius, skambinti, ir jie niekada netrukdys“, – taip samojedų gerovės užtikrinimą supranta veisėja.
Ir kasmetinis plaukimas baidarėmis su šunimis, ir lokiukų pasilakstymai su rogutėmis žiemą, ir žygiai į gamtą, ir edukacijos mokyklose – visa tai taip pat apie samojedų gerovę.
„Vakar buvo sunki diena, pas mus namie buvo net 25 žmonės!“, kartais atsidūsta Nomedos vyras (tai nutinka per šuniukų lankytuves – Red.), o Nomedai tai puiki, turininga diena, nes pažindama žmones ir supažindindama juos su samojedų veisle, yra „savo rogėse“.