Naujienos

Dažnai sakoma: gyvūnai augintiniai yra ištikimiausi žmogaus draugai. Tačiau, artėjant Pasaulinei gyvūnų globos dienai, šį posakį norisi apversti aukštyn kojomis: ištikimiausi gyvūnų draugai yra žmonės.

Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnijos, arba šv. Pranciškaus, diena. Šventiniai renginiai vyks miestų aikštėse, vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse.

Susiburti Vilniaus Vingio parke spalio 3 d., šeštadienį, kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija.

Rugsėjo 26 - 27 d. Vokietijoje, Gelsenkirchene, WRVW Westfalen-Ruhr Racing‘o trasoje vyko racing‘o revanšo varžybos, kuriose sėkmė lydėjo Lietuvos medžioklinių sportinių šunų klubo nario Ramūno Baltrušaičio augintinius. Į šias varžybas jis vežėsi du savo greihaundus – Bugatti ir MOUNT CAPPUCINE’S Winners Blood (Stellą).

Ryškiausiai šiose varžybose sužibėjo Stella, iškovojusi CACIL ir pelniusi Geriausio metų šuns titulą. 480 metrų trasą ji įveikė per 28,43 sekundės! Bugatti taip pat tapo savo bėgimo nugalėtoju, 280 metrų jis įveikė per 16,91 sekundės.

Lietuvos kinologų bendruomenė kartu su lietuvių skalikų augintojais labai laukė šios dienos. Rugpjūčio 9-oji. Druskininkai. Tarptautinė visų veislių šunų paroda. Beveik pusantro tūkstančio dalyvių. Įvairiausių veislių margumynas. Ir staiga… neįprastai daug lietuvių skalikų, net 108!

„Verčiu parodos katalogo vieną lapą, antrą, trečią, o lietuvių skalikai kaip nesibaigia, taip nesibaigia“, savo nuostaba socialinėje paskyroje dalijosi viena internautė. Tą dieną Druskininkų aerodromas, kur vyko tarptautinė šunų paroda, tapo laikinąja lietuvių skalikų sostine – ankstyvą rytą iš visos Lietuvos čia rinkosi skalikininkai ir jiems prijaučiantys.

„Tai buvo paskutinis pradžios žingsnis į tarptautinį pripažinimą. Galutinis taškas mano duotame pažade, kurį 2012 metais, įregistravęs lietuvių skalikų veislyną, daviau Lietuvių skalikų augintojų sąjungos nariams ir sau: per 10 metų mūsų lietuvių skalikas bus pripažintas Tarptautinės kinologų federacijos (FCI). Kaip ir visi didingi projektai, taip ir šis „pavėlavo“ 4 metelius, bet pažadą ištesėjau“, nuslūgus įtampai, sakė ištikimas lietuvių skalikų „fanas“, veisėjas Mantas Milinavičius (veislynas „Girios gausmas“).

Būti Europos šunų čempionato ringe tarp pačių gražiausių šunų – jau vien tai yra svajonės išsipildymas, o būti tarp „Best in Show“ konkurso nugalėtojų – labai reikšmingas įvykis. Ir ne tik pačiam šuns savininkui ar veisėjui, bet ir šaliai, kuriai jis atstovauja.

Lietuvos kinologų augintiniai 2026 metų Europos šunų čempionate Stokholme niekuo nenusileido geriausiems pasaulio šunims. Antrą parodos dieną Loretos Tamaševičienės ir Urtės Tamaševičiūtės – Mockės čiau čiau Gohsons Lucas „Best in Show“ konkurse tapo V FCI grupės nugalėtoju. Tame pačiame grupės konkurse trečiąją vietą laimėjo daugelio parodų favoritas, Janitos Januškauskaitės - Plungės ir Tauro Plungės veislyne išveistas vokiečių nykštukinis špicas Tauro Pranciškus.

Įspūdingu rezultatu gali džiaugtis ir Lietuvos jaunieji vedliai – Simona Trijonytė – trečiosios vietos laimėtoja jaunųjų vedlių konkurso finale, teisėjaujant garsiam hendingo specialistui Gerard O'Shea!

Šuo – ne vienai dienai, o visam gyvenimui, šį posakį girdėjo visi, tačiau vis dar pasitaiko skubotų, neapgalvotų sprendimų. Pamirštama pasidomėti patinkančios šunų veislės paskirtimi, charakterio savybėmis, priežiūra. Tačiau dar blogiau, kai nesidomima veislynais ir veisėjais, kurie veisia šunis. Net pamirštama įsitikinti, ar tai tikrai veislinis šuo.

Atsakingas šunų veisėjas: kas jis?

Atsakingo veislinių šunų veisėjo šuniukai turi Lietuvos kinologų draugijos arba kitos Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) narės išduotus kilmės dokumentus, kuriuose įrašytos net kelios šuniuko tėvų ir protėvių kartos.

Šuns kilmės dokumentai įrodo, kad šuniuko tėvai tikrai yra tam tikros šunų veislės atstovai. Kilmės dokumentai liudija, kad šuniukų tėvams ir protėviams buvo atlikti sveikatos tyrimai, kad šunų parodose juos vertino ir atitinkamus titulus suteikė kvalifikuoti šunų teisėjai. Visa tai ir dar daugiau dalykų garantuoja, kad šuo atitinka savo veislės standartą (standartų aprašus rasite FCI tinklapyje).

Kalbant apie tarptautines šunų parodas Druskininkuose, norisi pabrėžti vienybę ir pasveikinti kantriai einančius tikslo link.

Lietuvos kinologų bendruomenė džiaugėsi lietuvių skalikų vardine moneta, pašto ženklu, bendraautorių parengta solidžia knyga apie lietuvių skalikus, o 2026 metų rugpjūčio 9-oji įsimins kaip lietuvių skalikų „tarptautinio egzamino“ diena. Ši data svarbi Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Lietuvos kinologų draugijai, visiems lietuvių skalikų gerbėjams. Net 108 lietuvių skalikai, pradedant jaunučiais ir baigiant senjorais, atvyko į tarptautinę šunų parodą, kad dalyvautų specialioje ekspertizėje ir žengtų svarbų žingsnį veislės pripažinimo link.

„Reikia pasistengti ir pavyks!“ – ar ši trumpa frazė gali apibūdinti programą, skirtą ieškantiems savo tikslų jaunuoliams? Tik iš dalies, nes jaunimui skirtos specialios programos turinys yra ir gali būti kur kas platesnis.

NEET vasaros stovykloje netoli Vievio (Trakų r.) startavo projektas, atveriantis jauniems žmonėms galimybes įgyti naudingų įgūdžių tiek asmeniniam gyvenimui, tiek ateities karjerai. Susitikimai, mokymai, aktyvios veiklos gamtoje, komandiniai užsiėmimai, naujos pažintys, išvykos, visa tai ir dar daugiau numatyta šioje programoje. Kad tokių projektų reikia ir jie gali būti naudingi, rodo Eurostat statistika – Europoje 1 iš 10 jaunų žmonių (15–29 m.) patenka į NEET kategoriją – tai reiškia, kad jie nei dirba, nei studijuoja, nei dalyvauja mokymuose.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė Simona Trijonytė šią vasarą vos spėja suktis: šunų parodos, hendlingo treniruotės, išvykos. Toks atostogų ritmas jai ne naujiena – daug metų yra jaunoji šunų vedlė, o tai reiškia, kad savaitgaliais vyksta į šunų parodas Lietuvoje ir užsienyje, ruošia šunis, gilinasi į kinologijos sritį.

Pasidomėjus, kaip šeima ir draugai vertina jos pomėgį, Simona šypsosi: „Šeima yra ištikimiausi gerbėjai ir sirgaliai, dažnai  keliaujantys su manimi kartu, net močiutės ir šių draugės į tai įtrauktos. O mano draugams ši veikla, nors ir neįprasta, atrodo įdomi, patraukli. Jie kartais ateina į šunų parodas palaikyti manęs. Labai tuo džiaugiuosi“.

Domina veisliniai šunys, parodos ir kinologija? Norėtum tapti kinologijos savanoriu? Pradėk nuo veiklos šunų parodose –  tapk Lietuvos kinologų draugijos (LKD) šunų parodų asistentu. 

Norintieji sėkmingai išlaikyti šį testą turi puikiai išmanyti Lietuvos kinologų draugijos šunų parodų rengimo taisykles, čempionų titulų suteikimo tvarką, LKD šunų eksterjero teisėjų reglamentą. Šiuos ir kitus svarbius dokumentus rasite LKD tinklapyje.

Rugpjūčio 14 d. (penktadienis) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos organizuoja tradicinį šunų biatloną „Ramziui paminėti“. Varžybų organizatoriai laukia ne tik įvairių tarnybų kinologų su savo šunimis, bet taip pat ir civilių dalyvių (dalyvauti gali asmenys nuo 18 metų) su savo augintiniais.

Biatloną organizuoja Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyrius ir tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė. Renginys vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono teritorijoje ir už jos ribų (Laužo k. 1,  Tauragės r.).

Liepos 9 - 12 d. Manheime, Vokietijoje, įvyko Jaunimo ir senjorų atvirasis agility čempionatas (FCI Agility Open JAO & SAO Championship), subūręs net 1 173 agility entuziastus iš viso pasaulio. Tai jau trečiasis toks čempionatas, kuris nuo šių metų yra oficialus Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) renginys. Čempionate dalyvavo ir septyni Lietuvos atstovai. Jaunimo bei senjorų agility čempionate gali dalyvauti šunys ir neturintys kilmės dokumentų. Taip pat šios šunų vikrumo varžybos išskirtinės tuo, kad motyvuoja dalyvauti ir vyresnio amžiaus sportininkus.

Kas atstovavo Lietuvai? Jaunimo, arba U 19 kategorijoje, kurioje gali varžytis jaunimas nuo 15 iki 18 m., savo ir augintinių gebėjimus išbandė dvi merginos. Tai Joana Subač iš klubo „Abu2 " su dviem šuniukais – Čika ir Sintija bei Deimilė Gasparavičiutė iš klubo „Džiugas" su keturiais šuniukais – Leila, Vėtra, Andora ir Siuzi.

Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, lietuvių skalikų veisėjai ir mylėtojai daug nuveikė atsakingai veisdami savo šunis, rinkdami ir analizuodami svarbius duomenis, organizuodami specializuotas parodas, populiarindami šią veislę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Artėja labai svarbus momentas – lietuvių skalikų vertinimas, todėl į Lietuvą atvyksta Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) Šunų standartų komisijos vadovas, tarptautinis teisėjas Petru Muntean iš Rumunijos.

Rugpjūčio 9 d. tarptautinėje šunų parodoje Druskininkuose jis vertins lietuvių skalikus. Tai bus labai svarbus, specialus vertinimas prieš Tarptautinei kinologų federacijai oficialiai pripažįstant lietuvių skalikų veislę ir įtraukiant ją į laikinai pripažintų šunų veislių sąrašą.