Naujienos

Leisk šuniui būti šunimi! Turbūt ne kartą girdėjote taip sakant, tačiau šunų šeimininkams ši užduotis kartais būna pati sunkiausia. Ką reiškia šuniui būti šunimi? Iš pirmo žvilgsnio, viskas paprasta: šeimininkas žino ir leidžia savo augintiniui elgtis taip, kaip liepia šio prigimtis, supranta, kodėl ir kokie instinktai „valdo“ šunį.

Apie tai kalba ir „Penkios gyvūnų laisvės“, sukurtos zoologijos profesoriaus Roger Brambell ir 1965 m. patvirtintos Jungtinės Karalystės Ūkinių gyvūnų gerovės taryboje (The Farm Animal Welfare Council, FAWC). Apie gyvūnų teisę ir laisvę elgtis taip, kaip jiems įprasta, artėjant balandžio 24-ajai, visuotinei Šuns dienai, kalbamės su vilniete šunų mylėtoja, Mantrailing‘o asociacijos prezidente Rasa Suzanovičiene.

Kalendorinių švenčių Lietuvoje netrūksta. Įvairiausias progas minime, tačiau viena šventė – visuotinė Šuns diena, kurią minėsime visai netrukus, balandžio 24-ąją, vis dar naujiena. Minėti šią dieną šunų mylėtojus prieš 7 metus pakvietė Lietuvos kinologų draugija. Sekant Suomijos šunų augintojų pavyzdžiu, kasmet siūloma vis kita Šuns dienos idėja. Paprasčiau sakant, pagrindinis tos dienos akcentas būna vis kitas, o šiemet jis bus – Aš atsakau! Jau supratote, daugiausia dėmesio bus skiriama žmogaus atsakomybei: atsakingam augintinio pasirinkimui, gyvūno gerovei, ugdymui, atsakingam veisimui. Ir būtinai vėl prisiminsime „Penkias gyvūnų laisves“, sukurtas zoologijos profesorius Roger Brambell. 1965 metais jas patvirtino Jungtinės Karalystės Ūkinių gyvūnų gerovės taryba (The Farm Animal Welfare Council, FAWC). Apie vieną svarbiausių gyvūno augintinio laisvių – laisvę nejausti nepatogumų, gyventi tinkamoje, saugioje aplinkoje – kalbamės su klaipėdiete šunų mylėtoja, prekės ženklo Dora Cocker savininke Goda Gedviliene.

VšĮ „Tarnybinės šunininkystės klubas“ ateinančią vasarą kviečia sporto su šunimis entuziastus išmėginti savo jėgas Šunų orientacinio biatlono ir meistriškumo varžybose bei dalyvauti seminare.

Varžybos ir seminaras vyks birželio 24-26 d. Molėtų rajone, Čistaboroje (vila „Baluošas“), gražioje vietoje šalia ežero.

„Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kartu su projektu „Kurk Lietuvai“ siekia prisidėti prie gyvūnų gerovei palankios aplinkos Lietuvoje kūrimo. Gyvūnų gerovės metų tikslas – šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką. Šis seminaras yra numatytas Vyriausybės 2021 m. pabaigoje patvirtintame Gyvūnų gerovės metų minėjimo plane, kuris apima daugiau kaip 70 iniciatyvų, renginių ir veiklų gyvūnų gerovės apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti.

Kovo 13-osios vakare Birmingeme (Didžioji Britanija) baigėsi prestižinė, senas tradicijas puoselėjanti šunų paroda Cruft's 2022. Parodoje dalyvavo daugiau kaip 16 tūkstančių šunų, Lietuvai atstovavo 9 dalyviai (Latvijai - 6, Estijai - tik 1).

Gražiausiu parodos šunimi tapo lygiaplaukis retriveris Baxer (Almanza Backseat Driver) iš Norvegijos, jo vedlys Patrick Oware neslėpė džiaugsmo ašarų. Antras – toipudelis Afterglow Agent Orange, o trumpiau, Vaflis. Šis šuo gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Lietuvos kinologų draugijos šunų renginių istorijoje nebuvo tokios tarptautinės parodos, kurią, pagerbiant karo aukas, tektų pradėti tylos minute. Nebuvo parodų, kad tektų atšaukti Rusijos ir Baltarusijos kinologų dalyvavimą bei jų registracijas į kitus renginius. Praėjo dveji metai, kol vėl galėjome sugrįžti į Lietuvos parodų ir kongresų centrą Litexpo... Kinologų pasaulyje dabar daug kas kitaip, tik meilė šunims vis tokia pat, o gal net stipresnė.

Rekordiškai daug, kasdien daugiau kaip 1700 dalyvių, kovo 4-6 d. dalyvavo tarptautinėse šunų parodose Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo. Šunis vertino tarptautiniai teisėjai iš Airijos, Suomijos, Liuksemburgo, Latvijos ir Lietuvos. Parodos ringuose varžėsi daugiau kaip dvidešimties šalių atstovai, daugelis pasipuošė Ukrainos vėliavos spalvų juostelėmis, ženkliukais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja: jokių ribojimų įsivežti savo augintinį iš Ukrainos ir turėti jį Lietuvoje nėra, tačiau labai prašome, atvykus su gyvūnu, ypač jeigu iki šiol nebuvo galimybės jo vakcinuoti (nuo pasiutligės) arba tai daryta seniai, pranešti vietos veterinarijos tarnybai.

Veterinarijos specialistai pasirengę paslaugas suteikti nemokamai. Tai labai svarbu ir dėl tos priežasties, kad pasiutligė Ukrainoje iki šiol nebuvo gerai suvaldyta, nuo jos yra nukentėję ir patys žmonės.

Kovo 15 d., antradienį, 17.30 val. kviečiame šunų veisėjus ir augintojus dalyvauti nuotoliniame seminare „Užšaldytos / atvėsintos šunų spermos panaudojimo galimybės“.

Savo žiniomis ir patirtimi su jumis dalinsis veterinarijos dr. Jakov Šengaut.

Dr. Jakov Šengaut DVM, Ph.D. (Jakovo veterinarijos centro direktorius, Vilniaus kolegijos docentas, Europos smulkiųjų gyvūnų reprodukcijos bendrijos narys) jau 13 metų vadovauja vieninteliam Baltijos šalyse šunų spermos bankui ir kasdien savo praktikoje atlieka darbus, kuriuos ir pristatys būsimoje nuotolinėje paskaitoje.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras, savo veiklą pradėjęs 2011 metų vasarą, nuo pirmųjų savo veiklos dienų pirmenybę teikė visuomenės švietimui. Padėti žmonėms atsakingai pasirinkti, auginti ir ugdyti savo šunis, formuoti atsakingą požiūrį į gyvūnus augintinius bei jų gerovę Mokymo centro komandai buvo svarbu ir veiklos pradžioje, ir dabar.

Lietuvos kinologų draugija šiemet švenčia savo veiklos 30-metį, o šis jubiliejus sutampa su dar viena svarbia proga: Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2022-uosius metus Gyvūnų gerovės metais. Todėl nebelaukime „kada nors“ dienų ir pradėkime nuo savęs: įgykime daugiau žinių bei patirties, pasirenkime ir tapkime atsakingais gyvūnų augintojais. Tą padaryti galime įsitraukdami į vieną sėkmingiausių, labai gerai vertinamų Mokymo centro projektų – „Atsakingo šeimininko akademija“ (AŠA).

Lietuvos kinologų draugija smerkia agresyvius Rusijos veiksmus ir prezidento V. Putino pradėtą karą Ukrainoje.

Esame su Ukrainos žmonėmis, jų teisė gyventi laisvoje, demokratiškoje šalyje negali būti paminta! 

Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Patvirtinta daugiau kaip 70 projektų, kuriuos realizuos per 30 institucijų ir visuomeninių organizacijų. Tarp jų – šiemet savo veiklos trisdešimtmetį pažyminti Lietuvos kinologų draugija. Bet tai tik skaičiai. Skaičiai, už kurių slypi svarbiausias dalykas – meilė gyvūnams augintiniams.

Šunys mus moko juos pažinti

„Meilė kurtams prasidėjo paauglystėje, bevartant vokiečių kalba išleistą knygą. Tarp dešimtosios FCI grupės nuostabaus grožio kurtų pamačiau bėgančio saliukio nuotrauką, – prisimena kaunietis Erikas Norkus. – Praėjo daug laiko, kol vieną dieną mano žmona, man eilinį kartą būnant darbe, karo tarnyboje, treptelėjo koja (ji tikrai taip padarė! – Juokiasi): neįmanoma be šuns!“. Nenuostabu, kad apie tai sužinojusiam Erikui pasąmonė iškart „pasiuntė“ bėgančio saliukio vaizdinį. Po to prasidėjo „saliukių studijos“ internete ir knygose, pokalbiai su veisėjais, kurtų mylėtojais.

Atėjus žiemai, gelbėtojai vis dažniau sulaukia pagalbos prašymų gelbėti įlūžusius šunis. Pasivaikščiojimai šalia vandens telkinių kelia pavojų mūsų augintinių gyvybei, tačiau kyla ne mažesnis pavojus ir jų sveikatai. Kartais net nereikia maudynių lediniame vandenyje, kad šunį užkluptų labai rimti sveikatos negalavimai.

Neseniai socialiniuose tinkluose turbūt ne vien aš aptikau vaizdo įrašą apie „smagų“ vižlo pabraidymą apledėjusioje pievoje. Gražus būtų vaizdelis, tačiau jis priminė kelis nemalonius atsitikimus ir paskatino daugiau apie tai pakalbėti. Pamaniau: jei bent vieną gyvybę ir šuns sveikatą apsaugosime, tai bus padaryta ne veltui.