Naujienos

„Reikia pasistengti ir pavyks!“ – ar ši trumpa frazė gali apibūdinti programą, skirtą ieškantiems savo tikslų jaunuoliams? Tik iš dalies, nes jaunimui skirtos specialios programos turinys yra ir gali būti kur kas platesnis.

NEET vasaros stovykloje netoli Vievio (Trakų r.) startavo projektas, atveriantis jauniems žmonėms galimybes įgyti naudingų įgūdžių tiek asmeniniam gyvenimui, tiek ateities karjerai. Susitikimai, mokymai, aktyvios veiklos gamtoje, komandiniai užsiėmimai, naujos pažintys, išvykos, visa tai ir dar daugiau numatyta šioje programoje. Kad tokių projektų reikia ir jie gali būti naudingi, rodo Eurostat statistika – Europoje 1 iš 10 jaunų žmonių (15–29 m.) patenka į NEET kategoriją – tai reiškia, kad jie nei dirba, nei studijuoja, nei dalyvauja mokymuose.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė Simona Trijonytė šią vasarą vos spėja suktis: šunų parodos, hendlingo treniruotės, išvykos. Toks atostogų ritmas jai ne naujiena – daug metų yra jaunoji šunų vedlė, o tai reiškia, kad savaitgaliais vyksta į šunų parodas Lietuvoje ir užsienyje, ruošia šunis, gilinasi į kinologijos sritį.

Pasidomėjus, kaip šeima ir draugai vertina jos pomėgį, Simona šypsosi: „Šeima yra ištikimiausi gerbėjai ir sirgaliai, dažnai  keliaujantys su manimi kartu, net močiutės ir šių draugės į tai įtrauktos. O mano draugams ši veikla, nors ir neįprasta, atrodo įdomi, patraukli. Jie kartais ateina į šunų parodas palaikyti manęs. Labai tuo džiaugiuosi“.

Domina veisliniai šunys, parodos ir kinologija? Norėtum tapti kinologijos savanoriu? Pradėk nuo veiklos šunų parodose –  tapk Lietuvos kinologų draugijos (LKD) šunų parodų asistentu. 

Norintieji sėkmingai išlaikyti šį testą turi puikiai išmanyti Lietuvos kinologų draugijos šunų parodų rengimo taisykles, čempionų titulų suteikimo tvarką, LKD šunų eksterjero teisėjų reglamentą. Šiuos ir kitus svarbius dokumentus rasite LKD tinklapyje.

Rugpjūčio 14 d. (penktadienis) Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos organizuoja tradicinį šunų biatloną „Ramziui paminėti“. Varžybų organizatoriai laukia ne tik įvairių tarnybų kinologų su savo šunimis, bet taip pat ir civilių dalyvių (dalyvauti gali asmenys nuo 18 metų) su savo augintiniais.

Biatloną organizuoja Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyrius ir tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė. Renginys vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono teritorijoje ir už jos ribų (Laužo k. 1,  Tauragės r.).

Liepos 9 - 12 d. Manheime, Vokietijoje, įvyko Jaunimo ir senjorų atvirasis agility čempionatas (FCI Agility Open JAO & SAO Championship), subūręs net 1 173 agility entuziastus iš viso pasaulio. Tai jau trečiasis toks čempionatas, kuris nuo šių metų yra oficialus Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) renginys. Čempionate dalyvavo ir septyni Lietuvos atstovai. Jaunimo bei senjorų agility čempionate gali dalyvauti šunys ir neturintys kilmės dokumentų. Taip pat šios šunų vikrumo varžybos išskirtinės tuo, kad motyvuoja dalyvauti ir vyresnio amžiaus sportininkus.

Kas atstovavo Lietuvai? Jaunimo, arba U 19 kategorijoje, kurioje gali varžytis jaunimas nuo 15 iki 18 m., savo ir augintinių gebėjimus išbandė dvi merginos. Tai Joana Subač iš klubo „Abu2 " su dviem šuniukais – Čika ir Sintija bei Deimilė Gasparavičiutė iš klubo „Džiugas" su keturiais šuniukais – Leila, Vėtra, Andora ir Siuzi.

Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, lietuvių skalikų veisėjai ir mylėtojai daug nuveikė atsakingai veisdami savo šunis, rinkdami ir analizuodami svarbius duomenis, organizuodami specializuotas parodas, populiarindami šią veislę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Artėja labai svarbus momentas – lietuvių skalikų vertinimas, todėl į Lietuvą atvyksta Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) Šunų standartų komisijos vadovas, tarptautinis teisėjas Petru Muntean iš Rumunijos.

Rugpjūčio 9 d. tarptautinėje šunų parodoje Druskininkuose jis vertins lietuvių skalikus. Tai bus labai svarbus, specialus vertinimas prieš Tarptautinei kinologų federacijai oficialiai pripažįstant lietuvių skalikų veislę ir įtraukiant ją į laikinai pripažintų šunų veislių sąrašą.

„Paroda jums ne tik varžybos, bet ir bendrystė, naujų pažinčių užmezgimas, reikšminga patirtis, todėl labai džiugu jus matyti Molėtuose. Linkiu visiems tik sėkmės!“, – sakė į tarptautinę šunų parodą „Molėtų mero taurė 2026“ atvykęs Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika. Liepos 10 – 12 d. Lietuvos kinologų draugija Radžiūnų aerodrome (Molėtų r.) suorganizavo tris tarptautines šunų parodas, varžėsi 177 šunų veislių atstovai.

„Būti tarp geriausių Europos šunų kirpėjų ir finišuoti aukščiausiame lygyje – neįtikėtina garbė,– sako vilnietė šunų kirpėja Rita Vorobjova, nugalėtojos laurus nuskynusi birželio 24-25 d. Lenkijoje vykusiame HYPONIC International Grooming Competition (FCI) konkurse. – Šunų kirpimas yra mano darbas, kurį dirbu su malonumu, tarytum nuolat mėgaučiausi mylimu hobiu“.

Aplenkti stipriausius pasaulio šunų kirpėjus ir į savo šunų kirpyklą Vilniuje parsivežti nugalėtojos taurę, sutikite, nekasdienis reikalas.

„Užėmiau pirmą vietą pudelių čempionų klasėje ir pirmą vietą „trimingavimo“ čempionų klasėje. Teisėjai iš JAV, Ispanijos, Kinijos ir Pietų Korėjos pagrindinį prizą įteikė būtent mano šiurkščiaplaukiam foksterjerui Fox Major Shelton, – įspūdžiais dalijosi R. Vorobjova. – Ši taurė daugiau nei trofėjus. Ji man primena, kad kiekviena darbo valanda, kiekvienas iššūkis buvo to verti. Pergalė konkurse dabar įpareigoja dar daugiau mokytis, tobulinti įgūdžius ir tapti dar geresnei! Beje, kad patektum į čempionų kategoriją, reikia keliskart laimėti atviroje klasėje, taigi, šis kelias nebuvo labai greitas“.

Birželio 27 dieną Gudžionių kaime Jonavos rajone įvyko Jaunųjų vedlių klubo specializuota paroda „2026 m. Klubo nugalėtojas“. Skirtingai nei kitose parodose, čia buvo galima dalyvauti pačiuose įvairiausiuose konkursuose: porų, grupių, ,,Vaikas ir šuo“, mamyčių ir tėvelių, suaugusiųjų bei tradiciniuose amžiaus grupių konkursuose (jaunesnioji, vidurinioji, vyresnioji gr.).

Į parodą registravosi 63 dalyviai. Išskirtinių emocijų ir aplodismentų sulaukė patys mažiausieji dalyviai, sugebėję ne tik drąsiai demonstruoti savo šuniukus, bet ir spinduliuoti meilę gyvūnams. Buvo miela stebėti, kaip jie rūpinosi savo augintiniais – turėjo vėsinamų rankšluostukų, kilimėlių, vandens purkštukų. Meilė šunims, gyvūnų gerovė, draugiškumas ir pagarbi konkurencija džiugino visus, į tai atkreipė dėmesį ir teisėja Tiia Nyberg iš Suomijos, pabrėžusi, kad visi vaikai verti pagyrimų. „Labiausiai man patinka matyti nesuvaidintą ryšį tarp vedlio ir šuns, be perdėto dirbtinumo. Vedlys, kuris sklandžiai dirba „fone“, supranta šunį ir išryškina geriausias jo savybes, yra tai, kas iš tiesų išskiria puikų vedlį iš minios“, – savo socialinėje paskyroje rašo teisėja T. Nyberg.

Pirmą kartą briarai, arba Brie provincijos šunys, paminėti 1809 metais išleistame Jean-Baptiste François Rozier veikale „Cours complet d'agriculture“ (liet. k. „Išsamus žemės ūkio kursas“). Tačiau senos graviūros ir kiti dokumentai rodo, kad jie buvo žinomi daug anksčiau. Karalius Karolis Didysis savo dvare laikė šunų, labai panašių į briarus. Ši šunų veislė, kaip ir boseronai, kildinama iš senovinių Prancūzijos žemumų aviganių. Laikui bėgant, minėti aviganiai buvo mišrinami su mastifais ir šiurkščiaplaukiais medžiokliniais šunimis. Senovėje briarus pasitelkdavo bandoms saugoti nuo vilkų ir kitų žvėrių, o XIX a. pradžioje ūkininkai vis dažniau juos pasitelkdavo ganyti galvijų bandas.

Dalintis šiuolaikinės kinologijos aktualijomis, apžvelgti nuveiktus darbus ir kurti ateities planus – to siekta gegužės 9-10 d. Lisabonoje (Portugalija) vykusiame Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) Švietimo ir komunikacijos komisijos posėdyje. Susitikimo tikslas buvo ne tik aptarti 2025 metais nuveiktus darbus, bet ir analizuoti iššūkius, su kuriais susiduria šių dienų kinologija, numatyti ateities veiklas, išrinkti naują komisijos prezidentą ir valdybą.

Renginyje dalyvavę šalių delegatai buvo vieningi: kinologinio visuomenės švietimo nauda neabejotina, būtina dar labiau viešinti atsakingą veislinių šunų veisimą, propaguoti gyvūnų gerovę.

Šunų parodos – tai ne tik varžybos ir gražiausių šunų rinkimai. Tai kinologijos raidos atspindys. Veisėjų, šunų vedlių, priežiūros ir kitų specialistų darbo įvertinimas. Šalies kultūros atspindys. Tai labai ryškiai matyti didelėse tarptautinėse šunų parodose. Viena tokių – Pasaulinė šunų paroda, šiemet vykusi Italijoje, o kitąmet vyksianti Austrijoje.  

Į birželio 4 - 7 d. Bolonijoje (Italija) vykusią Pasaulinę šunų parodą (WDS) užsiregistravo šunų mylėtojai iš 79 pasaulio šalių. Itin gausiai dalyvavo Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ispanijos ir Vengrijos veislinių šunų augintojai. Net 230 tarptautinių šunų teisėjų per keturias dienas turėjo įvertinti 16 043 šunis. O jei pridėtume WDS „rėmuose“ organizuotus kitus renginius – daugiau nei 31 000 šunų atvyko į Boloniją.