Viena seniausių Vokietijoje išveistų paukštšunių veislių keri grakščiu kūnu, pavergia šviesiomis akimis ir pilkai sidabrišku kailiu.
„Veimaraneriai“ arba „veimai“ jau nebėra labai reta Lietuvoje šunų veislė, bet vis dar traukia praeivių akis, priverčia stabtelėti ir mėgautis neįtikėtinai gražia išvaizda.
Kas jie tokie, šie aristokratiški šunys?
Akį patraukia unikalios, raudonmedžio spalvos kailis, žvilgantis saulės spinduliuose. Išdidi laikysena, švelni išraiška ir gilios rudos akys, kuriose matyti intelektas, gerumas ir truputis ugnies.
Airių seterio išvaizdą būtų galima liaupsinti be galo, ne veltui ši veislė nuo seno yra pamėgta menininkų ir neretai vadinami vienais iš gražiausių šunų. Lengva susižavėti, tačiau svarbu žinoti, jog tai kur kas daugiau, nei efektingas namų „papuošalas“. Airių seteris – toli gražu ne kiekvienam, tai šuo asmenybė, turinti didelių poreikių.
Kurtsharų augintojai įsitikinę: turėdamas šios vesilsė šunį pajunti, kaip atgyja tavo namai...
Trumpaplaukis vokiečių pointeris, arba kursharas, yra universalus medžioklinis šuo. Jis stiprus, itin greitas, atletiškas, raumeningas, puikiai manevruojantis net miško tankumynuose.
Vėlyvą rudenį ir žiemą žema vandens temperatūra neleidžia kurtsharui ilgai dirbti vandenyje ieškant ančių, bet net žvarbiausiomis dienomis jis gali nepavargdamas sekti kraujo pėdsakais per sniegą.
Be abejo, šuniui nustojus dirbti reikia pasirūpinti jo šiluma: nusausinti kailį ir įleisti į šiltą patalpą arba automobilį, užkloti šiltą antklodę, nes kurtsharų kailis trumpas.
