Lietuvių skalikai

Anželika ir Marius Smetonos, gatvėje vaikščiodami su lietuvių skalikais, anksčiau sulaukdavo įvairių reakcijų. Vieni jų šunis vadino dobermanais, kiti – rotveileriais, o treti tik gūžteldavo pečiais nesupratę, kad žiūri į lietuvišką šunų veislę. Dabar situacija keičiasi – juos ne tik atpažįsta, bet ir vis dažniau renkasi savo namų kompanionais.

Tiesa, jei svarstote rinktis lietuvių skaliką, svarbu įsivertinti kelis aspektus. Šie lietuviški šunys – ne sofos gyvūnai ir kad jie išlietų savo energiją, drauge teks nužygiuoti ne vieną kilometrą. A. Smetonienė pastebi, kad jaunimas skalikus renkasi ir dėl patriotiškų paskatų. Juk medžioklinių šunų veislių daug, o kam rinktis svetimą, jei yra sava veislė?

„Mano keturi „lietuviai“ – savo socialiniame tinkle prie keturių šunų nuotraukos parašė Raimonda Gončarova. Tautiškais antkakliais pasipuošę du lietuvių skalikai ir du iš Klaipėdos šunų prieglaudos „Linksmosios pėdutėsׅ“ paimti šuneliai (Hulu ir Joko) gal nekeltų nuostabos, jei nežinotume, kad visi jie gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Liepos 16 dieną, kai Piterbore (JK) vyko tradicinis, jau 137-asis, „Festival of Hounds“, daug dėmesio ir komplimentų sulaukė ir du lietuvių skalikai, Raimondos Gončarovos augintiniai Gruto (Šniukštas Geimas) ir Bekė (Bekė iš Žiežmariškių).  

Lietuvos kinologų draugija 2025 m. pavasarį pakvietė šunų veisėjus dalyvauti Geriausio LKD veislyno konkurse. Lietuvių skalikai, atsižvelgus į kitokį jų statusą, varžėsi atskiroje kategorijoje.

Nugalėtojai buvo iškilmingai pasveikinti liepos 6 d. tarptautinės šunų parodos „Karaliaus Mindaugo taurė 2025“ metu. Lietuvos kinologų draugijos taurės bei įmonės Kika dovanų čekiai buvo įteikti trims nugalėtojams – geriausiems lietuvių skalikų veislynams.

2024 - ųjų pabaigoje Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda parengė ir išleido kalendorių „Lietuvių skalikai“. Nuotraukose - lietuvių skalikų veisėjų ir mylėtojų augintiniai. Juos rugpjūčio pradžioje Druskininkų pušyne įamžino šunų fotografas „Entuziastas media“ (Egidijus Čėsna), kalendoriaus dizainą sukūrė Karolina Devižytė. 

Praėjusią vasarą lietuvių skalikų mylėtojai vilniečiai Anželika ir Marius Smetonos pasidomėjo lietuvių skalikų parodų Lietuvoje statistika. Jie peržvelgė parodų katalogus nuo 2013 metų ir, tada dar nesigilindami, juokavo, kad vienas šuo sudalyvavo visur – beveik kiekvienoje parodoje! Būtent dalyvavo, o ne užregistravęs neatvyko, nors taip gali pasitaikyti visiems.

Pastaruoju metu nemažai lietuvių terminologijos darbų yra skirta ne tik bendriesiems principams, bet ir atskirų sričių (pvz., astrologijos, biologijos, religijos ir t. t.) terminams aptarti, jų problemoms nagrinėti, tačiau kinologijos terminai dar nėra sulaukę Lietuvos mokslininkų dėmesio. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLEe) pateikiamas toks kinologijos apibrėžimas: „Kinologija (gr. kyōn, kilm. kynos – šuo + logos – mokslas), mokslas apie šunis. Nagrinėja šunų veisles, jų kilmę, anatomiją ir fiziologiją, auginimą, veisimą, auklėjimą, dresavimą, naudojimą medžioklėje ir tarnybiniais tikslais. Kinologija – dabartinės šunininkystės teorinis pagrindas.“ Šios gana plačios srities terminai yra šunų veislių pavadinimai. Ne kinologai ir nedaug su šunininkyste susiduriantys žmonės dažnai nežino tikslių mažiau populiarių veislių pavadinimų, nors ir LKD tinklalapyje skelbiama glausta informacija ne tik apie taisyklingus veislių pavadinimus, bet ir jų formas. Šiame įraše minimi ir lietuvių skalikai. Lietuvoje vietinėms gyvūnų veislėms skiriama gana mažai dėmesio, tačiau pastaruoju metu visuomenė kiek daugiau susidomėjo mūsų nacionaline šunų veisle, todėl pastebima, kad viešojoje erdvėje ryškėja tendencija vienintelę lietuvišką šunų veislę vadinti keliais skirtingais būdais – lietuvių skaliku, Lietuvos skaliku arba lietuvišku skaliku. Toks termino nevienodumas kelia diskusijų tarp šios veislės entuziastų, augintojų, veisėjų ir kinologų, nes tradiciškai žmonės, dirbantys su šia veisle, ją vadina lietuvių skaliku. Jeigu į šuns veislės pavadinimą žiūrima kaip į kinologijos srities terminą, jis turėtų būti vienintelis sąvokos pavadinimas, terminų sinonimija yra suprantama kaip neigiamas reiškinys. Vis dėlto praktikoje sinonimų eliminuoti nepavyksta, jų atsiranda dėl įvairių priežasčių, pirmiausia dėl lingvistinių-kognityvinių ir ekstralingvistinių veiksnių – nominacinės ir komunikacinės variacijos, nulemtos skirtingų adresatų. Taigi, natūralu, kad tokioje plačioje ir visuomenei artimoje srityje kaip kinologija nepageidaujamų terminų sinonimų išvengti sudėtinga, kartais pasitaiko ir nepagrįstosios terminų sinonimijos.

Penktadienį, rugsėjo 29 d, Lietuvos paštas išleidžia menininko Vlado Polikšos kurtą pašto ženklą „Lietuvių skalikas“. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 18 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Telšių pašte, adresu Plungės g. 4.

Lietuvių skalikais vadinama medžioklinių mūsų šalyje išvestų šunų veislė. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad drauge su jais stambūs žvėrys buvo medžiojami jau XVI a. Šie šunys laikomi itin draugiškais, ramiais, patikliais, labai ištvermingais ir turinčiais gerą uoslę. Jiems yra būtinas ir nemažas fizinis krūvis. Tarpukario Lietuvoje lietuvių skalikai buvo labai paplitę, bet po karo ši veislė labai išretėjo, o taip pat buvo mišrinama su įvairiais šunimis.

„Nuoširdžiai dirbant su šunimis paprastai net nesitikima kažkokio ypatingo požiūrio ar dėmesio, juk geriausia dirbti savo darbą tyliai. Tačiau birželio 4-ąją viskas vyko gana garsiai... Bet apie viską iš pradžių. Šie metai yra paskelbti gyvūnų gerovės metais ir jau vyko nemažai tam skirtų renginių. Apskritai reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje yra ne tik nacionalinė šunų veislė, bet ir kiaulių, avių, ožkų, arklių, balandžių, galvijų, žąsų veislės. Visų šių veislių išsaugojimas yra labai svarbus darbas ir viena iš to darbo dalių yra visuomenės švietimas. Taip jau atsitiko, kad prieš kelis mėnesius į mus kreipėsi mototurizmo ralio organizatoriai, kurie nusprendė prijungti gyvūnų gerovės temą prie savo šių metų renginio. Mus jiems rekomendavo Lietuvos kinologų draugija.

Vilniaus universiteto leidykla išleido pirmą knygą apie lietuvių skalikus (aut. M. Smetona, M. Milinavičius, A. Smetonienė).

Kaip rašoma knygos anotacijoje, knygos „autoriai gerai pažįsta šią veislę, nes patys augina ir veisia lietuvių skalikus“, „jie, remdamiesi istoriniais šaltiniais, nuotraukomis, aprašo viską apie šią šunų veislę nuo LDK laikų, kai su jais medžiojo Lietuvos kunigaikščiai, iki  šių dienų, kai šiuos šunis laikome nuosavuose namuose ar net butuose.“

Kelios ištraukos iš šios naujos knygos.

Vilniaus universiteto leidykla išleido pirmą knygą apie lietuvių skalikus (aut. M. Smetona, M. Milinavičius, A. Smetonienė).

Kaip rašoma knygos anotacijoje, knygos „autoriai gerai pažįsta šią veislę, nes patys augina ir veisia lietuvių skalikus“, „jie, remdamiesi istoriniais šaltiniais, nuotraukomis, aprašo viską apie šią šunų veislę nuo LDK laikų, kai su jais medžiojo Lietuvos kunigaikščiai, iki  šių dienų, kai šiuos šunis laikome nuosavuose namuose ar net butuose.“

Jūsų dėmesiui – nedidelė ištrauka apie lietuvių skalikų išvaizdą, būdą bei panaudojimą.

Netrukus šunų mylėtojus pradžiugins pirmoji knyga, pristatanti nacionalinę mūsų šalies šunų veislę – lietuvių skalikus.

Jau greitai, sausį, pasirodys kelerių metų darbo vaisius – lietuvių skalikų augintojų Manto Milinavičiaus, Mariaus Smetonos ir Anželikos Smetonienės knyga „Lietuvių skalikai“.

Rugpjūčio 29 d. Bistrampolio dvare Panevėžio rajone Lietuvos skalikų augintojų sąjunga organizavo respublikinę lietuvių skalikų parodą.

Į parodą buvo registruoti 39 lietuvių skalikai. Šunis vertino nacionalinės kategorijos teisėjas, lietuvių skalikų veisėjas Mantas Milinavičius.

Gražiausias šios parodos patinas – Baris, jo veisėjas – Egidijus Sliesoraitis, savininkas – Olegas Murnevas.

Tarp kalyčių gražiausia pripažinta Norma iš Žižmariškio (veisėjas Ričardas Barzdenis, savininkas Gintaras Neimantas).

Daugiau informacijos LSAS feisbuko paskyroje. 

LSAS nuotr.