6 gr. Pėdsekiai

Biglis – mažasis anglų skalikas. Drąsus ir draugiškas, vidutinio ūgio, tvirtas, ilgomis ausimis ir linksmai iškelta uodega – biglis prikausto visų dėmesį. O ko vertas saldus ir ilgesingas jo žvilgsnis, net apibrėžtas standarte, būtinas šios veislės šunims. Turbūt ne vienam biglio šeimininkui teko išgirsti: ir kodėl gi jo šuo toks liūdnas?..

Azartiški medžiokliai

Tačiau liūdnos akys – tik maskuotė. Bigliai yra energingi, aktyvūs ir labai smalsūs šunys. Pirmiausia, jie – medžiokliai. Veislė buvo išvesta zuikių medžioklei, o dabar bigliai medžiotojams pasitarnauja ir sekdami sužeisto žvėries pėdsakais. Nors daugelio biglių genealoginiame medyje jau kelios kartos šunų – tik namų numylėtinių arba parodų nugalėtojų – šie šunys tebeturi stiprų medžioklės instinktą, o medžiotojus žavi savo atkaklumu bei ištverme.

Drąsūs, nuovokūs, ištikimi savo šeimininkui – tai tik nedidelė dalis savybių, būdingų Rodezijos ridžbekams. Rodezijos ridžbekai yra viena nedaugelio šunų veislių, kilusių iš Pietų Afrikos. Veislės protėviai gali būti atsekti iki Gerosios vilties kyšulio Pietų Afrikoje, kur jie susikryžmino su pirmųjų kolonistų šunimis ir pusiau prijaukintais hotentotų genties medžiokliniais šunimis, turėjusiais keistą stačių plaukų keterą.

Rodezijos ridžbekai, dar vadinti liūtų šunimis, medžiodavo grupelėmis po du ar tris, o jų pirminė paskirtis buvo susekti laimikį (dažniausia liūtus) ir, pasinaudojus išskirtiniu mitrumu, išlaikyti žvėrių karalių vietoje, kol atskubės medžiotojai. Panašu, kad pagrindinės šunų veislės, naudotos hotentotų šunims „pagerinti“, buvo greihaundai, buldogai ir pointeriai. Įrašai taip pat rodo, kad Rodezijos ridžbekų veislei gerinti buvo naudojami dirhaundai, airių ir Erdelio terjerai bei koliai.