Prasidėjo gruodis. Pasnigo. Važiuodamas Lietuvos keliais nepamatysi laukuose besiganančių avių ir kitų galvijų. Nebent tai būtų Krūminių kaimas Varėnos rajone, kur nedidelė škudžių avių banda vis dar treniruotųsi su borderkoliu Hope, o šiam neįprastam reginiui diriguotų vienintelė Baltijos šalyse šunų ganymo teisėja, Lietuvos kinologų draugijos (LKD) dresuotoja Audronė Pelegrimaitė-Naruševičė.

Lapkričio pabaigoje A. Pelegrimaitė-Naruševičė savo ūkyje organizavo pirmąjį avių ganymo egzaminą šunims. Ir buvo jau nebe dalyvė ar trenerė, o teisėja. Kad įgytų ganymo teisėjos kvalifikaciją, sėmėsi žinių kviesdama į Lietuvą ganymo specialistus iš įvairių šalių, rengdama seminarus, dalyvaudama stažuotėse. Iniciatyvą rodė pati. Išlaikė LKD dresuotojo egzaminus. Stažavosi pas tarptautinės kategorijos ganymo teisėjus. Tuo pačiu metu, padedama kolegų, vertė ir adaptavo Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) patvirtintas ganymo testų ir egzaminų taisykles.

Sutikti gatvėje žmogų su šunimi – smagu. Su dviem šunimis – dar įdomiau, bet kai žmogus vedasi tris ir daugiau šunų, kyla visokių minčių... Ar sunku laikyti keletą šunų?

Kaip su jais susitvarkyti? Tris Berno zenenhundus savo namuose laikanti vilnietė Rūta Bunevičiūtė mėgsta juokauti: „Tvarka – iš namų. Meilė – į namus!“.

Atėjo gruodis, o su juo kartu šaltis ir sniegas, šventinė nuotaika ir dovanos. Gruodžio mėnesį žiema tik įsibėgėja. Ateityje bus dar daug nuostabių žiemos dienų su maloniai nuteikiančiu šaltuku ir gausybe sniego. Žmonės skirtingai reaguoja į žiemą. Kai kurie mėgaujasi žiemos malonumais, kiti labiau linkę ilgus žiemos vakarus praleisti namuose.

Tačiau, jeigu turite šunį, negalite iš jo atimti ilgų pasivaikščiojimų.

„Gyvūnas nėra dovana, loterijos bilietas ar konkurso prizas. Tai gyvas padaras. Turi širdį. Jaučia skausmą. Išgyvena stresą. Ar savo vaikams įteikdami meilės dovaną – gyvūną augintinį, nepadarysite meškos paslaugos?“ – sako gyvūnų gerovės aktyvistė Clarissa Baldwin.

Kodėl gyvūnų gerovės aktyvistai, šunų veisėjai, gyvūnų prieglaudų darbuotojai, artėjant didžiosioms metų šventėms ragina žmones neskubėti ir labai atsakingai apsvarstyti gyvosios dovanos įsigijimą. Pirmiausia atsakykite į svarbiausią klausimą: kam jums ir jūsų šeimai šuo? Kokios veislės šuo jums tiktų, atsižvelgus į jūsų gyvenimo būdą bei užimtumą? Kokio temperamento augintinio norėtumėt? Kiek lėšų turite jo išlaikymui ir veterinarinei priežiūrai? Ar turėsite kam palikti, kai išvyksite atostogų ar darbo reikalais? Ar šuns pasirinkimui pritaria visi šeimos nariai ir ar nėra tarp jų alergiškų žmonių? Ar susipažinote su gyvūnų globos įstatymu ir gyvūnų laikymo taisyklėmis? Ar domėjotės veislynu, kur šuniukas išveistas, ar lankėtės jame ir įsitikinote, jog tai nėra gyvūnų daugykla? Ar būsimasis augintinis yra paženklintas integriniu grandynu (mikročipas), o duomenys įtraukti į gyvūnų augintinių registrą? Galiausiai, ar nepamiršote, kad šunys gyvena 14-16 metų ir jūs turėsite slaugyti ir nukaršinti savo augintinį.

Ką per Kalėdas padovanoti artimiesiems? Pasirinkti dovanų čekį, o gal, saugantis virusų, atsisiųsdinti dovanas internetu? Oi, tik ne tai! – už galvos susiėmusi sako pažįstama šunų veisėja. Kodėl? Netikėto skambučio sulaukusi taksų veisėja Skaistė Verbickaitė pasakoja, kad neprisistatęs asmuo norėjo įsigyti jos veislyno dovanų čekį – sumokėti pinigus, o šventiniu laikotarpiu gyvąją dovaną pasiimtų jo dukra. Visokių klausimų ir visokių šunų šeimininkų pasitaiko, bet kad veislinio šuns norėtų kaip dovanų čekio...

Apie gyvąsias dovanas kalbamės su taksų veisėja Skaiste Verbickaite.

Šeimos šuo. Mano šuo. Šiuose žodžiuose slypi tiek daug... Jie reiškia, kad 365 dienas bent 2 kartus per dieną bet kokiu oru aš einu į lauką. Net 730 kartų per metus! Tai reiškia, jog kiekvieną mėnesį savo augintiniui išleidžiu 50-100 eurų. Tai reiškia, kad pačiame smagaus vakarėlio įkarštyje lekiu namo pas... savo šunį ir leidžiu atostogas ten, kur priima su šunimi.

Jeigu jums ši aritmetika ir faktai atrodo paprasti, pakalbėkime apie šuns pasirinkimą. Juk rinktis tikrai yra iš ko. Šunų veislių – šimtai, ir visi tokie gražuoliukai! Ypač, kol maži.

Štai tas su kailio verpetu per nugarą. Sakote, jo protėviai  medžiojo liūtus? Bet koks ryžas kailis! O tas, kur japonišku vardu, stačiomis ausytėmis – juk dabar toks madingas, ant bangos...