Būti Europos šunų čempionato ringe tarp pačių gražiausių šunų – jau vien tai yra svajonės išsipildymas, o būti tarp „Best in Show“ konkurso nugalėtojų – labai reikšmingas įvykis. Ir ne tik pačiam šuns savininkui ar veisėjui, bet ir šaliai, kuriai jis atstovauja.

Lietuvos kinologų augintiniai 2026 metų Europos šunų čempionate Stokholme niekuo nenusileido geriausiems pasaulio šunims. Antrą parodos dieną Loretos Tamaševičienės ir Urtės Tamaševičiūtės – Mockės čiau čiau Gohsons Lucas „Best in Show“ konkurse tapo V FCI grupės nugalėtoju. Tame pačiame grupės konkurse trečiąją vietą laimėjo daugelio parodų favoritas, Janitos Januškauskaitės - Plungės ir Tauro Plungės veislyne išveistas vokiečių nykštukinis špicas Tauro Pranciškus.

Įspūdingu rezultatu gali džiaugtis ir Lietuvos jaunieji vedliai – Simona Trijonytė – trečiosios vietos laimėtoja jaunųjų vedlių konkurso finale, teisėjaujant garsiam hendingo specialistui Gerard O'Shea!

Dažnai sakoma: gyvūnai augintiniai yra ištikimiausi žmogaus draugai. Tačiau, artėjant Pasaulinei gyvūnų globos dienai, šį posakį norisi apversti aukštyn kojomis: ištikimiausi gyvūnų draugai yra žmonės.

Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnijos, arba šv. Pranciškaus, diena. Šventiniai renginiai vyks miestų aikštėse, vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse.

Susiburti Vilniaus Vingio parke spalio 3 d., šeštadienį, kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija.

Lietuvos kinologų bendruomenė kartu su lietuvių skalikų augintojais labai laukė šios dienos. Rugpjūčio 9-oji. Druskininkai. Tarptautinė visų veislių šunų paroda. Beveik pusantro tūkstančio dalyvių. Įvairiausių veislių margumynas. Ir staiga… neįprastai daug lietuvių skalikų, net 108!

„Verčiu parodos katalogo vieną lapą, antrą, trečią, o lietuvių skalikai kaip nesibaigia, taip nesibaigia“, savo nuostaba socialinėje paskyroje dalijosi viena internautė. Tą dieną Druskininkų aerodromas, kur vyko tarptautinė šunų paroda, tapo laikinąja lietuvių skalikų sostine – ankstyvą rytą iš visos Lietuvos čia rinkosi skalikininkai ir jiems prijaučiantys.

„Tai buvo paskutinis pradžios žingsnis į tarptautinį pripažinimą. Galutinis taškas mano duotame pažade, kurį 2012 metais, įregistravęs lietuvių skalikų veislyną, daviau Lietuvių skalikų augintojų sąjungos nariams ir sau: per 10 metų mūsų lietuvių skalikas bus pripažintas Tarptautinės kinologų federacijos (FCI). Kaip ir visi didingi projektai, taip ir šis „pavėlavo“ 4 metelius, bet pažadą ištesėjau“, nuslūgus įtampai, sakė ištikimas lietuvių skalikų „fanas“, veisėjas Mantas Milinavičius (veislynas „Girios gausmas“).

„Reikia pasistengti ir pavyks!“ – ar ši trumpa frazė gali apibūdinti programą, skirtą ieškantiems savo tikslų jaunuoliams? Tik iš dalies, nes jaunimui skirtos specialios programos turinys yra ir gali būti kur kas platesnis.

NEET vasaros stovykloje netoli Vievio (Trakų r.) startavo projektas, atveriantis jauniems žmonėms galimybes įgyti naudingų įgūdžių tiek asmeniniam gyvenimui, tiek ateities karjerai. Susitikimai, mokymai, aktyvios veiklos gamtoje, komandiniai užsiėmimai, naujos pažintys, išvykos, visa tai ir dar daugiau numatyta šioje programoje. Kad tokių projektų reikia ir jie gali būti naudingi, rodo Eurostat statistika – Europoje 1 iš 10 jaunų žmonių (15–29 m.) patenka į NEET kategoriją – tai reiškia, kad jie nei dirba, nei studijuoja, nei dalyvauja mokymuose.

Kalbant apie tarptautines šunų parodas Druskininkuose, norisi pabrėžti vienybę ir pasveikinti kantriai einančius tikslo link.

Lietuvos kinologų bendruomenė džiaugėsi lietuvių skalikų vardine moneta, pašto ženklu, bendraautorių parengta solidžia knyga apie lietuvių skalikus, o 2026 metų rugpjūčio 9-oji įsimins kaip lietuvių skalikų „tarptautinio egzamino“ diena. Ši data svarbi Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Lietuvos kinologų draugijai, visiems lietuvių skalikų gerbėjams. Net 108 lietuvių skalikai, pradedant jaunučiais ir baigiant senjorais, atvyko į tarptautinę šunų parodą, kad dalyvautų specialioje ekspertizėje ir žengtų svarbų žingsnį veislės pripažinimo link.

Šuo – ne vienai dienai, o visam gyvenimui, šį posakį girdėjo visi, tačiau vis dar pasitaiko skubotų, neapgalvotų sprendimų. Pamirštama pasidomėti patinkančios šunų veislės paskirtimi, charakterio savybėmis, priežiūra. Tačiau dar blogiau, kai nesidomima veislynais ir veisėjais, kurie veisia šunis. Net pamirštama įsitikinti, ar tai tikrai veislinis šuo.

Atsakingas šunų veisėjas: kas jis?

Atsakingo veislinių šunų veisėjo šuniukai turi Lietuvos kinologų draugijos arba kitos Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) narės išduotus kilmės dokumentus, kuriuose įrašytos net kelios šuniuko tėvų ir protėvių kartos.

Šuns kilmės dokumentai įrodo, kad šuniuko tėvai tikrai yra tam tikros šunų veislės atstovai. Kilmės dokumentai liudija, kad šuniukų tėvams ir protėviams buvo atlikti sveikatos tyrimai, kad šunų parodose juos vertino ir atitinkamus titulus suteikė kvalifikuoti šunų teisėjai. Visa tai ir dar daugiau dalykų garantuoja, kad šuo atitinka savo veislės standartą (standartų aprašus rasite FCI tinklapyje).