DUK

Norėtųsi, kad veislinių šunų mylėtojai rodytų tinkamą pavyzdį ir taisyklingai rašytų šunų veislių pavadinimus.

Štai pagrindinės taisyklės, kaip taisyklingai rašyti šunų veislių pavadinimus.
Šunų veislės rašomos MAŽĄJA raide, nes šuns veislės pavadinimas yra bendrinis lietuvių kalbos žodis (auksaspalvis retriveris, cvergšnauceris, taksas, pudelis, kolis, čiau čiau, senbernaras ir t.t.).

DIDŽIĄJA raide šuns veislė rašoma tik tais atvejais, kai yra susijusi su aiškia geografine nuoroda. Dažniausiai tai yra šunų veislės kilmės vieta: Jorkšyro terjeras, Labradoro retriveris, Šveicarijos piemenų šuo, Overnės brakas, Veimaro trumpaplaukis paukštšunis.

Atkreipkite dėmesį: šuns veislės pavadinime dominuoja tikrinis žodis – šalies arba regiono pavadinimas.

Kai šunų veislės pavadinimas susijęs su tautos, kuri šią veislę suformavo, vardu, pavadinimą rašome MAŽĄJA raide: lietuvių skalikas, vokiečių aviganis, australų šilkinis terjeras, airių volfhaundas, čekoslovakų vilkšunis, italų brakas, valų korgis pembrukas, suomių laika.

Būkite dėmesingi: ne Lietuvos ar lietuviškas skalikas, o lietuvių skalikas; ne Amerikos Stafordšyro terjeras, o amerikiečių Stafordšyro terjeras.
Iškilus neaiškumams dėl šunų veislių rašybos, visada galite rasti atsakymą Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje: www.vlkk.lt.

Pasitikslinti rašybą galite Lietuvos kinologų draugijos tarptautinių šunų parodų kataloguose.