Naujienos

A. ir K. Rutkauskai: belgų aviganiai užvaldė mūsų širdis ir namus

Jau visai netrukus, balandžio 24-ąją, minėsime Šuns dieną. Kartu su visais šią dieną švęs Audronė ir Kęstas Rutkauskai. Švęs ne vieni, o su dešimčia savo augintinių, belgų aviganių. Kaip kiekvienais metais, sukvies ir Alytaus šunų mylėtojų klubo „Bosko“ narius bei miestelėnus su šunimis ar be jų dalyvauti renginyje, kuriame bus įvairiausių linksmybių šeimininkams ir augintiniams.

Dešimtą kartą šią dieną minėti kviečia šventės iniciatorė – Lietuvos kinologų draugija, o šių metų Šuns dienos idėja yra „Skirtingi, bet mylimi“. Tokia idėja labai tinka Audronės ir Kęsto Rutkauskų šunų veislynui „Vilko kraujas“. Keturių skirtingų veislių (malinua, terviurenai, lakenua, griunendaliai), bet tos pačios belgų aviganių šeimos šunys, seniai pakerėjo šių alytiškių širdis.

Rutkauskai sako, kad keturios belgų aviganių veislės (kalbininkai sakytų: porūšiai) yra ir panašios, ir skirtingos. „Savo darbinėmis savybėmis išskirtinesni darbinių linijų malinua, tačiau tai nereiškia, kad kiti „belgai“ jiems nusileidžia jėgos ar ,,draivo” atžvilgiu. Kiekvienas šuo unikalus, ir šios skirtingos savybės gali būti pritaikomos skirtingoms veikloms – apsaugos ar paklusnumo sportui, Agility, Frisbee, avių ganymui“, – vardija belgų aviganių mylėtojas Kęstas.

Jiems visada patiko aktyvūs šunys, todėl juokauja, kad belgų aviganiai užvaldė jų širdis ir namus. Rutkauskai pirmieji į Lietuvą atvežė gana retos šunų veislės – lakenua atstovą. Įdomu, ar sužavėjo išskirtinė lakenua išvaizda, šiurkštus kailis, ar kažkas kita? Pasak Audronės, viename Belgų aviganių pasaulio čempionate (FMBB) jie pamatė lakenua, kuris buvo kitoks, nei iki tol matyti. Pradėjo daugiau domėtis, susipažino su šunų veisėja Belgijoje, kuri lakenua veisia daugiau kaip 30 metų. Taip į Baltijos šalis ir Rutkauskų namus atvyko pirmasis lakenua, o po vienerių metų – dar ir antras šios veislės šuo.

„Yra šunys ir yra malinua“, - viename interviu pajuokavo Kęstas. Taip ir norisi juokauti toliau: tai gal yra šunys ir yra belgų aviganiai? Juk bent šiek tiek apie šunų veisles ir šunų prigimtį nusimanantis žmogus tikrai pasakys, kad belgų aviganiai – ne bet kam ir ne kiekvienam.

„O taip! Yra automobiliai ir yra Ferrari, – įsitikinęs šunų veisėjas ir dresuotojas. – Ar kiekvieną dieną važiuoti į darbą ar sodą reikia Ferrario? Nemanau! Darbinių linijų malinua reikalauja daug veiklos ir „iškrovos“. Nenukreipus šuns tinkama linkme, jis pats pradės ieškoti užsiėmimų ir tai nebūtinai jums patiks: kapstys duobes, vaikysis automobilius“.

Į belgų aviganių veisėjus besikreipiantys žmonės dažnai mano, kad turi erdvų aptvertą kiemą, kuriame šunelis galės laisvai lakstyti, ir viskas bus gerai. Tokiems mandagiai būna paaiškinama, kad aktyviam šuniui reikia ne beprasmio lakstymo ir skalijimo patvoriais, o aktyvios veiklos su šeimininku, proto lavinimo, tinkamos socializacijos ir dar daug ko.

Audronė ir Kęstas skiria daug laiko ne tik savo augintiniams, bet ir Alytaus šunų mylėtojų klubo „Bosko“ veiklai, užsiima kinologiniu švietimu mokymo įstaigose.

„Kinologija vienija mus visus: šiemet pirmą kartą prisidėjome prie avių ganymo testo bei egzamino rengimo. Nacionalinės šunų parodos metu padėjome organizuoti BH-VT egzaminą bei varžybas. Jau keturis kartus klubas „Bosko“ organizavo šunų parodas Alytaus miesto centriniame stadione“, – paklausti apie visuomeninę veiklą, vardija Rutkauskai.

Jie stengiasi suburti bendraminčius, kuriems rūpi veikla su šunimis ir gyvūnų gerovė: „Mūsų žinutė paprasta ir aiški: šunys yra šeimos nariai! Apmaudu, kuomet žmonės įsigyja šunį ir galvoja, jog šis ,,išaugs”. Tik įdomu, į ką išaugs? Neauklėtą agresyvų padarą, baikštų, nelaimingą gyvūną? Tam ir yra dresūra, tam ir kaupiamos šeimininko žinios, kad šis susikalbėtų su savo augintiniu. Ir ne šuo šeimininką, o šis turi valdyti savo augintinį, nuo pirmųjų dienų kurti tarpusavio ryšį, artimus santykius. Gyvendami su mumis šunys tampa mūsų sielos atsipindžiais, jie puikiai skaito mūsų emocijas, jaučia mus ir myli mus begaline meile. Ir kai mūsų šunys laimingi ir sveiki, mes, žmonės, dar labiau nei laimingi“.

A. ir K. Rutkauskų asm. nuotr.

X