Ištikimiausias. Draugiškiausias. Gražiausias. Pats „pačiausias“ yra šuo... Artėjant balandžio 24 - ajai, visuotinei Šuns dienai, tokių žodžių norisi girdėti daugiau.
Kodėl – šuo? Ne katinas, ne papūgėlės, ne ryškiaspalvės žuvytės akvariume?
Rusų ilgaplaukių kurtų draugijos „Aristokratai“ prezidentė, šunų parodų teisėja Milda Jačiunskytė (1 nuotr.): „Šuo man – draugystė, nereikalaujanti žodžių ir pasiaiškinimų. Būdama su savo šunimi tiesiog privalau tapti geriausia savo versija. Tai draugas, dėl kurio aš galiu anksti keltis, nueiti ne vieną kilometrą, įveikti savo baimes (išdrįsti vairuoti automobilį iš pradžių savo mieste, o vėliau tolimiausiuose Europos kampeliuose). Šunys išmokė disciplinos, atsakomybės, „supažindino“ su daugybe puikių žmonių. Svarbiausia, šunys pažadino aistrą giliau pažinti ŠUNIS! Tai ilgas ir be galo įdomus, įvairiapusis procesas, kuris veda pirmyn ir nuspalvina mano gyvenimą įvairiausiomis spalvomis. Esu dėkinga už draugystę, kuri niekada negali pasibaigti...“.
Veterinarijos gydytoja, tarptautinė šunų parodų teisėja, gyvūnų fotografė Deimantė Vaitauskaitė (2 nuotr.): „Kodėl šuo? Nes tik šuo bus pasiryžęs išbandyti tavo nervų ląsteles ir tai darys entuziastingai vizgindamas uodegą, nes tik šuo išves tave pasigrožėti saulėtekiais ir saulėlydžiais, pasidžiaugti pūgomis, pabraidyti po balas, nes tik šuo išmokys tave ir šeimos narius, kad batai ir kiti daiktai turi būti savo vietoje, nes tik šuo išgelbės tavo piniginę nuo nutukimo, nes tik turint šunį, išėjęs iš namų, nežinai, ką grįžęs rasi, nes tik šuo, tau gulint ant grindų juodžiausioj depresijoj, užmes bliūdą ant galvos ir vizgindamas uodegą pasakys: „Davaj, varom gyvent!". Nes tik namai, kuriuose yra šuo, yra gyvi!“.
Dresūros mokyklos GABUS steigėja, borderkolių kalytės Dekos šeimininkė, LKD dresuotoja Gabija Vyšniauskaitė - Danušė (3 nuotr.) : „Nuo vaikystės šuo man yra tas draugas, kuris visada šalia, pasiruošęs kažką veikti kartu. Mėgstu išbandyti naujas veiklas ir atrasti naujas vietas – su šunimi dviese smagiau. Namuose turime ir katiną, labai jį myliu ir namų pilnatvei visada norėjau turėti abu augintinius. Tačiau svarbu prisitaikyti prie kiekvieno poreikių, ir žinau, kad mūsų katinas nebūtų laimingas agility aikštelėje ar gatvės triukšme, kitaip, nei šuo. Kadangi mėgstu mokyti ir net ir po daugiau nei 10 metų dresūroje vis dar žaviuosi „aha!" momentu, kai mokinys supranta užduotį, pasirinkau auginti aktyvų ir daug veiklos norintį šunį. Manau, kad gerai papildome viena kitos gyvenimą“.
Čekoslovakų vilkšunių veisėja, tarptautinė šunų parodų teisėja, gyvūnų fotografė Daiva Rimaitytė (4 nuotr.): „Kodėl šuo? Na… kai buvau maža, mano mama tiesiog nepirko žirgo, todėl teko išprašyti mažesnį augintinį. O kodėl šuo? Todėl, kad kartu žiūrime viena linkme, einame tuo pačiu keliu ir vienas kitą palaikome visose situacijose. Esant tokiai šunų veislių įvairovei, kiekvienas galime išsirinkti tai, kas atitinka mūsų vidinį vilką. O kokį jį užauginsime – priklausys tik nuo mūsų. Šunys yra puikūs empatai: jie palaiko mus sunkiomis akimirkomis, džiugina, priverčia nusišypsoti, gerina sveikatą, imunitetą ir, retkarčiais, šiek tiek naikina pilkąsias nervų ląsteles. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be šuns ir džiaugiuosi, kad koja kojon (ar koja pėdon) einu su savo mylima šunų veisle jau daugiau nei 20 metų“.
Balandžio 24 d. 17.00 val. Lietuvos kinologų draugija ir pagrindinis šventės rėmėjas Kormotech Lithuania. kviečia šunų mylėtojus kartu su savo augintiniais į Sapiegų rūmų parką Vilniuje!
Miglės Narbutaitės ir asmeninės pašnekovių nuotr.
