Kiek lėšų galėsite skirti kasdieniam augintinio išlaikymui, veterinarinei priežiūrai, higienai? Ar turite šunų auginimo patirties ir ką išmanote apie šunis? Ar šuns įsigijimui pritaria artimieji – negi nusprendėte iškrėsti staigmeną ir su jais nesitarėte? Ar jums svarbu, kad šuniukų veisėjas –atsakingas žmogus, o gal svarbiau, kad būtų „nebrangininkas“? Kodėl šunys yra ženklinami integriniu grandynu (mikročipas)? Kodėl tam tikrose tarnybose registruojami šunų veislynai ir veisėjai? Kaip atrodo šuns kilmės dokumentai ir ar jie svarbūs veisliniam šuniui?
Tai tik nedidelė dalis svarbių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti čia ir dabar, o ne tada, kai gležną gyvybę – mažą šunelį Kalėdų senelis, su niekuo nepasitaręs, paliks po jūsų eglute...
Tik ne Kalėdoms, tik ne kaip šventinę dovaną vaikams! Taip, šuo gali tapti ir kada nors taps puikiu jūsų vaikų draugu, visaverčiu šeimos nariu, bet jis ne žaislas ir ne staigmena.
Kodėl nepatartina įsigyti gyvūną per šventes? Pirmomis dienomis naujuose namuose šuniukas paprastai patiria stresą. Svetimi žmonės, nauji kvapai, nepažįstami daiktai – šuniuko požiūriu, visa tai baugu ir nesaugu. Švenčių šurmulys, skubėjimas, netikėtos situacijos užgriūva mažąjį šeimos narį tuo metu, kai jam reikia laiko atsargiai, padedant šeimininkui, susipažinti su daugybe naujovių.
Skaudu ir apmaudu, kai pirmosios mažo šuniuko dienos naujuose namuose tampa nesusipratimų virtine. Ir net jeigu jo veisėjas įdėjo daug pastangų ir socializavo mažylį, šventinė „euforija“ gali nubraukti visas jo pastangas. Ir tuomet gyvūno poreikiai bei emocinė savijauta tampa nebesvarbūs. Svarbiau – kur jį padėti. Kam perdovanoti, kaip dažnai ir pasitaiko su Kalėdų dovanomis. O toliau dar blogiau: jeigu pirmuosius gyvenimo metus šuniukas – „pereinamoji dovana“ eina iš rankų į rankas, jo emocinei (dažnai ir fizinei) savijautai padaroma didelė žala.
Tad grįžkime prie to paties: kam jums arba jūsų artimiesiems šuo?
Svetlanos Valouevos nuotr.
