Kiekvienas šuniukas – tavo širdies dalelė
Fotografavo, filmavo augančius mažylius, suruošė jiems kraitelį ir vienoje žinutėje Ramūnė parašė: artėja ašarų metas. „Kiekvienas šuniukas – širdies dalelė, o širdžiai neįsakysi – prisiriši prie tų padaužų. Ir nežinai, tik labai tikiesi, kad naujieji šeimininkai mylės juos ne mažiau už tave. Jau iškeliavusių iš mūsų namų šuniukų šeimininkams esu be galo dėkinga, kai matau, kokie laimingi ir mylimi jie auga. Tokių šeimininkų ateityje linkiu ir sau, ir visiems atsakingiems veisėjams“, – kalba Ramūnė Šulskienė.
Ji neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi be šunų: „Savo šunims tu esi geriausias. Esi pasaulio centras. Tos akys, pilnos šilumos ir dėkingumo, nuolatos tave seka. Reikia jas pamatyti, kai rengiesi rūbus ir auniesi batus žygiui į laukus miškus... Kaip suspurda, kai atsegi pavadėlį ir vos spėji pamatyti jas, nuskriejančias su vėju. Tokiom minutėm atrodo, kad skrendi ir pats“.
Kai hobis tampa gyvenimo dalimi
Pasak Redos Vengalytės, kuri savo pirmąjį vipetą, kalytę Lolą, įsigijo 2011 metais, šunų auginimas ir veisimas tapo svarbia jos gyvenimo dalimi. Tai hobis, kuris nesibaigia išėjus iš šunų parodos ringo. Šunų veisimas atveda į gyvenimą daug bendraminčių, kurie dažnai tampa ir gerais draugais.
„Šunys padėjo surasti geriausius draugus ir šunų bendrasavininkius, šie žmonės taip pat įneša didelį indėlį į šunų veisimo planus – didesnė dalis „Kupleto“ vadų iki šiol augo pas mano šuniukų savininkus ir už tai esu jiems labai dėkinga“, – sako vipetų gerbėja Reda.
Jos laikas, skirtas šunims, apima ne vien pasivaikščiojimus ir treniruotes, bet ir dalyvavimą šunų parodose. Nuo pat pradžių su augintine Lola parodose sekėsi neblogai, o suaugusi Lola dar ir viršijo lūkesčius, tapdama ne tik Baltijos šalių čempione, bet ir Tarptautine šunų grožio čempione.
„Lola išmokė mane, kad vipetai nėra tik šunys. Jie itin sumanūs ir randa būdą pasiekti tai, ko nori, – Reda neslepia susižavėjimo savo augintiniais. – Lola mūsų namuose karaliauja jau beveik dešimtmetį, o prieš trejus metus iš Jungtinės Karalystės pas mus atkeliavo ir Kingas. Jo vardas liko toks, kokį davė veisėja (kilmės dokumentuose Barnesmore King Of The Celts). Kingas savo vardą pateisina šimtu procentų: karališkai ramus, santūrus, nesuka galvos dėl menkniekių“.
Su vipetais jai gera gyventi, nes šie šunys prisitaiko prie žmogaus gyvenimo ritmo ir besikeičiančių situacijų: „Jie mėgsta žmonių draugiją, bet neįkyri. Nors jie gimę bėgti ir geriausiai jaučiasi skriedami laisvi, šeimininko draugija jiems taip pat labai svarbi: ar tai būtų pasirodymas parodoje, ar žygis miške, ar vėlyvas pasivartymas lovoje“.
Klausydamasi Redos žodžių, Ramūnė priduria: „Vipetai yra švelnūs ir jautrūs, jie nepakenčia grubaus elgesio. Kaip tikri inteligentai jie neatsako agresija į šiurkštumą, tačiau užsisklendžia savyje. Jie nesistengia pataikauti, bet pavergia savo švelnumu, nuoširdumu ir meile visam pasauliui“.
Lietuvos kinologų draugija primena: balandžio 24-ąją kartu su savo mylimais šunimis švęsime visuotinę Šuns dieną.
Entuziastas media, R.Šulskienės ir R.Vengalytės nuotr.