Naujienos

Lietuvos kinologų draugijai 30 metų

Tarptautinė kinologų federacija (FCI), kurios narė yra Lietuvos kinologų draugija, buvo įsteigta prieš 110 metų. Lietuvos kinologų draugija – prieš 30 metų. Per šį neilgą laikotarpį didžiausia šalies veislinių šunų mylėtojų asociacija sustiprėjo ir tapo kinologijos lydere Lietuvoje. Atsakingas šunų veisimas,  gyvūnų sveikata ir gerovė, visuomenės švietimas tapo Lietuvos kinologų draugijos veiklos prioritetu.

1992 metų birželio 19-oji

Archyvinių duomenų apie Lietuvos narystę Tarptautinėje kinologų federacijoje prieškariu ar tarpukariu iki šiol neaptikta, nors žurnale „75 metai Šveicarų kinologijos sąjungai. 1883-1958" buvo rasta nedidelė citata, kurioje teigiama: 1938 m. Pasauliniame FCI kongrese dalyvavo ir asocijuotoji narė – Lietuva.

Oficialiu Lietuvos kinologų draugijos gimtadieniu laikoma 1992 metų birželio 19-oji, tą dieną draugija buvo įregistruota Lietuvos teisingumo ministerijoje.

Praėjus keletui metų po draugijos įsteigimo, 1995 m. gegužės 30 dieną, Briuselyje įvyko FCI Generalinė asamblėja, kur buvo nutarta šalims pretendentėms (drauge su Lietuva į FCI stojo ir Latvija) taikyti sutarties partnerių statusą. Ir tik vėliau, įvykdžius visus reikalavimus, Lietuvos kinologų draugija tapo tikrąja FCI  nare.

„Savarankiški klubai buvo įpratę dirbti pagal savo taisykles, išduodavo šuniukams savo kilmės dokumentus, organizuodavo savo parodas. Susivienijimo idėja jiems vis dar buvo svetima, bet pamažu artėjome vieni prie kitų: aiškinomės būsimas klubų teises ir pareigas, bendros veiklos privalumus“, – interviu tuo metu ėjusiam žurnalui „Didysis šuo“ sakė pirmasis LKD prezidentas Vladimiras Daričevas (jau miręs).

Klubams susivienijus, buvo patvirtinti vieningi šunų veisimo, veislynų registravimo, parodų organizavimo reglamentai, šunų parodų teisėjų, dresuotojų rengimo ir egzaminų taisyklės. Buvo pradėta vieninga Lietuvos šunų veislių knyga, be kurios atsakingas šunų veisimas šiandien nebeįsivaizduojamas. Gausėjo šunų parodų teisėjų, dresūros specialistų, darbinių šunų savybių bandymų ir kitų kinologijos specialistų gretos. Todėl per tuos 30 metų labai sustiprėjo agility, obedience, frisbee, kaniterapijos, freestyle, šunų kinkinių ir kitos veiklos.

Draugijai buvo svarbu ne tik suvienyti klubus bei ugdyti kinologijos specialistus, bet ir įgyti visuomenės pasitikėjimą. Būsimieji šunų augintojai turėjo būti tikri, kad išduodami šuniukų kilmės dokumentai turi išsamią, tikslią šuns kilmės informaciją. Lietuvos kinologų draugija pirmoji Lietuvoje pradėjo privalomą šuniukų identifikavimą tatuiruotėmis (nuo 1992 m.), o nuo 2010 metų – ženklinimą poodinėmis mikroschemomis.

Lietuvos kinologijų draugija sulaukė pripažinimo pasaulyje

Kartu su kinologų draugija savo istoriją kūrė šunų veislynai. Jie tapo tuo pamatu, ant kurio buvo kuriama profesionali Lietuvos kinologija. Rūpindamiesi šunų veislių kokybe ir sveikata, veislynai tapo atsakingo šunų veisimo etalonu. Šias tradicijas jie tęsia ir šiandien, o jų veisiami šunys ne tik gauna puikius parodų teisėjų įvertinimus, bet taip pat jiems atliekami sveikatos bei kt. tyrimai. Norėtųsi paminėti daug praeities faktų, tačiau 1998 metų vasara, kai pirmiesiems šunims FCI patvirtino tarptautinio šunų grožio čempionų titulus, išties buvo įsimintina. Šiandien tokių šunų čempionų – tūkstančiai, o tada jų buvo tik du: bulterjeras WALDO PEPPER ALET (savininkė Kornelija Butrimova) ir vokiečių dogas ADEVLIN ORESTES (savininkė Dainora Sudeikienė).

„Turėjome pasitempti iki Europos bei pasaulio lygio ir buvo labai džiugu, kad Lietuvos šunų parodos gana greit tapo pripažįstamos. Mums tapus FCI sutarties partneriais, o vėliau ir asocijuotaisiais nariais, viskas keitėsi. Laiku buvo atkreiptas dėmesys į parodų asistentų parengimą ir ugdymą, atvykę teisėjai gyrė mūsų asistentų darbą, paslaugumą, kultūrą, parodų organizatorių pastangas. Mūsų žmonės pradėjo drąsiau važiuoti į užsienio parodas, rodyti savo šunis, ir daugelis šunų veislių iškart sulaukė puikių įvertinimų“, – prisimena buvusi LKD prezidentė Kornelija Butrimova. Jos teigimu, kinologija labai patraukė jaunimą. Parodų asistentų, jaunųjų vedlių darbo kokybė, profesionalus šunų pristatymas parodose tapo Lietuvos kinologų vizitine kortele. Šiuo metu Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia ne viena vedlių mokykla, ir tai labai svarbu kinologijos raidai.

1996 m. rugpjūčio pradžioje sėkmingai išlaikytas svarbus egzaminas – Lietuvos kinologų draugija organizavo pirmąją tarptautinę šunų parodą. Ji vyko Palangoje, dalyvavo 665 šunys, 113 šunų veislių atstovai. Pagrindinius prizus tuomet laimėjo Suomijos kinologų augintiniai, jų buvo užregistruota net 95! Priminsime: tai buvo pasiekimas – teisė organizuoti Lietuvoje pirmąją tarptautinę šunų parodą. Parodos ir varžybos atvėrė vartus mūsų veisėjų šunims į platųjį pasaulį, o kitų kraštų šunų savininkams – į mūsų parodas bei kitus renginius. Dviejų krypčių „eismas“ Lietuvos kinologijos raidai buvo labai svarbus. Atsirado veislinių šunų įvairovė, o kartu su ja ir kinologijos veiklų, paslaugų, prekių gausa. Ar galėtumėt įsivaizduoti laiką, kai daug ko trūko?!

„Trūko daug ko. Sunku buvo įsigyti tinkamos įrangos šunų priežiūrai, parodoms. Nelabai išmanėme, kaip apskritai savo šunis tinkamai pristatyti, kaip paruošti kailį. Dažnai šunims trūko ir tinkamo auklėjimo. Dabar, kai augintiniai tapo šeimos nariais, viskas pasikeitė. Pasikeitė ir parodų dalyvių elgsena pačiame ringe, parodoje ar už jos ribų“, – savo požiūriu dalijosi tarptautinė šunų teisėja, čekoslovakų vilkšunių veisėja, veterinarijos specialistė Daiva Rimaitytė. Ji sako esanti dėkinga likimui – kinologija tapo gyvenimo būdu, o prie kinologijos pokyčių, jos nuomone, daug prisidėjo švietimas, dresūros ir vedlių mokyklų užsiėmimai bei seminarai, Mokymo centro paskaitos veisėjams ir visuomenei.

„Lietuva maža šalis, bet žinoma tarptautiniu mastu. Į mūsų parodas noriai važiuoja dalyviai ir teisėjai, – paklausta apie Lietuvos kinologų draugijos žinomumą, sakė LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. – Iš kitų organizacijų išsiskiriame ne tik kokybiškomis parodomis, bet ir švietimo projektais, nuolatiniu dėmesiu gyvūnų gerovei. Šiuolaikinė kinologų organizacija kitokia ir negali būti!“.

Tarptautinės švietimo konferencijos, vaikų edukacija mokymo įstaigose ir kinologų renginiuose, įvairūs švietimo projektai įtvirtino naujas kinologijos tradicijas. Visuomenė puikiai įvertino „Atsakingo šeimininko akademiją“, Šuns diena tapo nacionaline švente. Kasmet organizuojama Gyvūnų globos šventė. 2022 metus Seimui paskelbus Gyvūnų gerovės metais, į respublikinių renginių planą įtraukta daug LKD projektų ir veiklų.

Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva buvo įkurta Tarptautinės kinologų federacijos komunikacijos ir švietimo komisija, jos vadove išrinkta LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. Ši komisija atsirado ilgametės švietėjiškos veiklos, kurią dabar koordinuoja LKD Mokymo centras, pastangomis. Esame matomi ir vertinami. Ir nors kinologijos istorijoje 30 metų yra jaunas amžius, per tą laiką nuveikta labai daug. Pastačiusi tvirtus kinologijos pamatus, laikydamasi aukščiausių standartų, Lietuvos kinologija ir toliau bus neatsiejama nuo visuomenės gyvenimo ir tarptautinės kinologijos raidos.

Paaiškinimai prie nuotraukų:

1. Sutarties pasirašymas su Tarptautine kinologų federacija (žurnalo HOBIS iškarpa).

2. Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė, FCI Generalinės asamblėjos posėdis.

3. Buvusi LKD prezidentė K. Butrimova su savo bulterjeru, tarptautiniu čempionu WALDO PEPPER ALET.

4. Tarptautinis čempionas, vokiečių dogas ADEVLIN ORESTES (savininkė Dainora Sudeikinė). 1998 m. Pasaulinė šunų paroda Helsinkyje.

5. FCI organizuotas Čempionų čempionatas Bazelyje, Lietuvos delegacija su šunimis, 199? m. (data tikslinama).

6. Pietų Rusijos aviganis (savininkė Regina Jodeikienė). 1998 m. Pasaulinė šunų paroda Helsinkyje.

7. 1998 m. Lietuvos agility komanda pirmą kartą dalyvavo FCI Pasaulio agility čempionate. Maribor, Slovėnija.

8. Jaunoji vedlė Goda Jurgilaitė, maždaug 1998 m.

9. 2007 - 2008 m. Europos jaunųjų vedlių konkurso nugalėtojos Urtė Tamaševičiūtė ir Goda Jurgilaitė (iš kairės).

Nuotraukų galerija bus papildyta.

X