VAKARŲ SIBIRO LAIKA
Tai Lietuvoje populiariausia laikų veislė. Uralo, Vakarų ir Rytų Sibiro miškų juostoje gyvenusių aborigeninių šunų pagrindu sukurta šunų veislė. Būdinga plati kailio spalvų gama. Šunys šiek tiek aukštesni nei vidutinio ūgio, be galo gyvybingi, draugiški ir prieraišūs žmogui, medžioklės instinktas itin stiprius. Balsingi, vikrūs, bebaimiai, išsaugotu savisaugos instinktu. Pastaruoju metu sparčiai populiarėjanti šunų veislė Vidurio ir net Pietų Europoje.
RUSŲ EUROPINĖ LAIKA
Veislė sukurta iš Jaroslavlio, Komi, Archangelsko, Tverės, Udmurtijos regionų šunų. Išsiskiria įspūdingu kailio spalvų deriniu – juoda su balta, bet gali būti visiškai juodų arba baltų individų. Šunys vidutinio dydžio, ypatingai gyvo temperamento, žaismingi, ryškiai išreikštu medžioklės instinktu.
RYTŲ SIBIRO LAIKA
Tai didžiausia laikų veislė, išsivysčiusi iš Tunguskos, Jakutijos, Baikalo, Amūro srityse gyvenusių šunų. Dėl aukšto kūno formato ir didesnio kūno svorio su šiais šunimis lengviau medžioti snieginguose regionuose. Kartu su gabaritais ši veislė įgijo ir pakankamai ramų, subalansuotą charakterį, stiprų balsą. Su šiais šunimis daugiausia medžiodavo kailinius žvėrelius, nors dėl veislės dydžio dominuoja klaidinga nuomonė, kad tai labiau „žvėrinė“ šunų veislė.
SUOMIŲ ŠPICAS
Ugningo atspalvio, lygiai tokio paties temperamento, šiek tiek mažesnio nei vidutinio dydžio šunys. Labai judrūs, emocingi, draugiški žmonėms. Dėl savo savybių tinkami ir medžioklei, ir kaip namų šunys. Kilmė – Suomijos, Karelijos teritorijos.
NORVEGŲ ELKHUNDAS
Sparčiai populiarėjanti Europoje šunų veislė. Vidutinio dydžio, kompaktiški, kvadratinio formato, populiariausi pilko atspalvio šunys. Pasižymi įgimta tolima paieška, rišlumu. Veislės bruožas – nėra agresijos žvėriui, nors medžioklės instinktas ir labai stiprus. Ši savybė ypatingai tinka briedžių medžioklėse atkreipiant dėmesį iki šeimininko priėjimo ir nenuvejant žvėries.
ŠVEDŲ ELKHUNDAS
Švedų elkhundas arba jamthundas yra labai sena švedų šunų veislė, kurios paplitimas prasidėjo nuo Šiaurės Švedijos. Kaip atskira veislė pripažinta tik 1946 metais. Šie šunys yra gana stambūs, pilkų kailio atspalvių, gruboka galvos sandara. Pakankamai ramaus temperamento, pasižymi įgimta tolima paieška, rišlumu. Šunys naudojami briedžių medžioklėse, tačiau atskiri individai tinka ir šernų, meškų medžioklėms.
Informaciją parengė LLSK.