Naujienos

MES: veisėjai, dresuotojai, teisėjai, vedliai, sporto su šunimis entuziastai

Šunų veisėjai, dresuotojai, parodų teisėjai, vedliai, šunų sporto entuziastai – kinologų bendruomenė didelė ir įvairi.

Ji visada nusiteikusi pasikalbėti apie šunis. Ji visada turi kuo džiaugtis. Ir ji labai išsiilgusi parodų, varžybų, šuniukų gimtadienių draugų būryje. 

O kol karantino suvaržymai vis dar verčia daug ko atsisakyti, raskime laiko labiau pažinti vieni kitus. Jei dar neskaitėte, užsukite į mūsų draugų – Delfi/Letena „skaityklą“, čia rasite daug Lietuvos kinologų draugijos parengų straipsnių. 

Štai keletas citatų iš Delfi/Letena portale publikuotų straipsnių ir interviu...

„Man niekada nerūpėjo laimėti labiau, nei rūpėjo būti „čia ir dabar“ su savo šunimi. Nuo pat pradžių savo šunis parodose rodžiau tik pati, mokiausi sunkiuoju būdu – iš savo klaidų. Ir dabar jų pasitaiko, na ir kas? Užtat nebeliko baimės jausmo, tik grynas malonumas. Toks malonumas, kurio nekeisčiau į nieką“,– apie meilę savo šunims straipsnyje „Čempionus auginanti veisėja Lauryna...“, atvirai kalba Lauryna Kudirkienė. 

„Geras jausmas – nugalėti save, o jeigu dar ir konkurentus... Dalyvavimas parodose yra adrenalino pliūpsnis. Ko gero, taip pat jaučiasi ir Teodoras. Gal mudu tapom nuo jo priklausomi?“, – juokauja tarptautinio šunų grožio čempiono basendžio Teodoro šeimininkas Ričardas Tiškevičius (strp. „Basendžio Teodoro šeimininkas: geras jausmas – nugalėti save“).

„Jei sakyčiau, kad visada su jais tik gera, būčiau nenuoširdi. Atvirkščiai: kartais su jais labai sunku. Jei galėtum bendrauti su šunimis tik tada, kada nori, kai gerai jautiesi, kai turi daug laisvo laiko... bet taip nėra. Aš suprantu, kad dėl jų tenka daug ko atsisakyti, ir vis tiek sąmoningai ir savanoriškai renkuosi gyventi su jais. Vadinasi, tos akimirkos, kai man su jais gera, iš tikrųjų yra man labai reikalingos“, – straipsnyje „Kinologė apie bendravimą su šunimis...“, pasisako Daina Malickienė.

„Ne drausti, o protingai reglamentuoti korekcinių priemonių naudojimą reikia. Reikia šviesti šunų augintojus. Pasiekti, kad tokios priemonės būtų naudojamos tik dresuotojui apmokius, tik konsultuojantis su specialistais. Zoologijos prekių parduotuvėse turėtų būti parduodami tik kokybiški, saugūs, sertifikatus turintys korekciniai antkakliai. Šunų laikymo kultūra Lietuvoje vis dar patiria iššūkių, bet aš matau daug ryškių žingsnių į priekį, ir tai džiugina. Didelei visuomenės daliai šuo jau nebe sargas prie būdos, o visavertis šeimos narys“, sako LKD šunų dresuotoja Karina Ščuckytė.

IGP šunų sporto entuziasto, darbinių vokiečių aviganių veislyno „Plieninė iltis“ savininko Skirmanto Ročkos nuomone, „...dresuotojų žinias ir patirtį turi vertinti ne kažkas iš šalies ar aukščiau, o organizacija, kurios nariai mes esame, kurios veiklos įstatų ir etikos kodekso laikomės. Lietuva nedidelė, o dresuotojų bendruomenė irgi ne tūkstantinė, mes apie vieni kitų darbus ir pasiekimus gana greit sužinome. Savo veiklą viešiname socialinėse paskyrose, daugelis dresuotojų turi tinklapius, taigi, esame matomi, jaučiame atsakomybę“.

„Bijau klysti, bet manau, kad vaikams imponuoja, jog biologiją dėsto praktikas, o ne iš vadovėlio išmokęs teoriją žmogus. Gal todėl mano mokiniai nesinaudoja vadovėliais. Yra mokinių, kurie domisi kinologija ir net atvyksta į parodas „palaikyti“ mūsų šunų. Juokauju, kad Bona ir Strikeris yra „Vyturio“ gimnazijos simbolis. Malonu sutikti buvusius mokinius, kurie studijuoja veterinariją, dirba šunų kirpyklose“, – straipsnyje „Samojedus auginantis Dainius...“, kalba biologijos mokytojas iš Kauno Dainius Statkevičius.

X