Už ką ir kodėl jūs norėtumėt padėkoti savo augintiniams?, – paklausėme vilniečių australų aviganių veisėjų Martinonių.
„Už meilę, kantrybę ir džiugesį kaskart, kai susitinkame. Kubos dėka išmokome besąlygiškai mylėti ir būti kantrūs. Įpratome vakuuminėse pakuotėse rasti Kubos plaukų ir kaskart rengti varžybas – kas suras daugiau – ji taip šeriasi… Kai įrodinėdami savo tiesas namuose tampame „itališka šeimynėle”, Kuba ramiai nubidzena į savo vietą, leisdama suprasti: „Gana jau. Gana!”. Kuomet ji atkeliavo į mūsų namus, aiškiai pasakiau: „Šuns lovoje nebus!”. Buvau pirmasis, ją įsikėlęs į lovą. Juk kartais taip smagu paniurkyti geriausią žmogaus draugą draudžiamoje vietoje! Išmaišėme Baltijos šalis ir Lietuvą, keliaudami po šunų parodas. Aplankėme Europos kalnynus atostogaudami ir kurdami atostogų akimirkas su šunimis. Nuėjome ir nubėgome daugiau nei milijoną žingsnių, nukeliavome bent 150 tūkstančių kilometrų automobiliu, kurio gale snaudė arba lekavo Kuba ir jos dukros. „Per ją“ susipažinome su savo dukros krikštatėviu ir… daugiau nei pusšimčiu nuostabių šeimų, kurias galime vadinti savo draugais.
Visus dešimt metų Kuba kas rytą pasitinka mus vizgindama uodegą ir todėl kiekvienas rytas yra labas rytas“, – dėkingumo žodžių augintinei Kubai ir kitiems savo šunims negailėjo Aurelija ir Andrius.
Jis matė, kaip Kuba atsigavo po akies operacijos ir kaip džiaugėsi vėl matydama „stereo“ – atrodė, kad tą akies operaciją išgyveno patys šeimininkai. Jie galėtų išvardyti dešimtis, o gal šimtus dalykų, už ką dėkingi savo šunims, bet tai užtruktų labai ilgai. Tačiau kokius žodžius beparinktų, visus juos būtų galima apibendrinti vienu žodžiu – „pokyčiai“.
Šuns dienos proga LKD Mokymo centro komanda sako jiems ačiū už aistrą ir atsidavimą australų aviganiams ir linki dar daugiau gerų pokyčių su „ausytėmis“.
A. ir A. Martinonių arch. nuotr.
