Svarbu paminėti, kad greihaundams, pasiekiantiems net 70 km per valandą greitį, lure coursing gali būti pavojingas dėl staigių posūkių – jie patiria didelį krūvį sąnariams ir raumenims. Dėl šios priežasties kurtų augintojai dažniau renkasi lenktynes, kuriose judesys tolygesnis ir šunys gali parodyti visą savo potencialą. Specialistai taip pat nerekomenduoja dalyvauti abiejose disciplinose vienu metu. Šuo, įpratęs, kad masalas gali bet kada pakeisti kryptį, lenktynių trasoje neatsiduoda visu pajėgumu, nes laukia netikėto posūkio.
Apibendrinant galima teigti, kad kursing‘as labiau atskleidžia šuns instinktus ir manevringumą, o racing‘as – gryną greitį ir sportinį potencialą. Abu šie sportai reikalauja gero fizinio pasirengimo, tačiau lenktynės laikomos saugesniu ir kurtų prigimčiai artimesniu pasirinkimu.
Kokia yra šuns genetikos įtaka? Ar pakanka įsigyti čempionų šuniuką ir tapsi prizininku?
Kalbant apie šunų lenktynes, pirmasis klausimas, kylantis daugeliui pradedančiųjų – ar pakanka įsigyti čempionų palikuonį, kad šis taptų prizininku? Atsakymas – ne visai.
Genetika iš tiesų yra pagrindinis šuniuko pasirinkimo kriterijus. Čempionų tėvų šuniukas paveldi ne tik išorinius bruožus, bet ir svarbiausius dalykus – grobio vijimo instinktą, charakterį, reakciją bei fizinius duomenis. Tačiau net ir turint idealią kilmę, sėkmės negarantuosi. Vadoje, kurioje gimsta aštuoni ar dešimt čempionų tėvų šuniukų, tik vienas ar keli gali tapti išskirtiniais sportininkais. Kiti – paprasčiausiai mieli ir gražūs šeimos šunys. Kaip iš anksto atpažinti būsimą čempioną? Deja, to padaryti beveik neįmanoma. Iš ką tik gimusių šuniukų niekas negali pasakyti, kuris jų turės tą ypatingą užsispyrimą, energiją ir instinktą vyti.
Šuniuko pasirinkimas tampa savotiška loterija. Dažniausiai žmonės renkasi pagal spalvą, dydį, lytį ar „patikusią“ nuotrauką. Čempionų vados paprastai būna rezervuotos dar net šuniukams negimus. Pirmasis rezervavęs pirkėjas turi teisę rinktis pirmas, o paskutiniam lieka paskutinis šuniukas. Ir visgi niekada nežinai – gal tas paskutinis taps tikruoju čempionu.
Tik nuo penkių – šešių mėnesių amžiaus galima pradėti matyti skirtumus: kuris šuniukas rodo stiprų grobio vijimo instinktą, kuris pasižymi atsidavimu ir greičiu, o kuris labiau linkęs į ramų, šeimynišką gyvenimą. Todėl šunų sporte, kaip ir žmonių atletikoje, genetika suteikia pradinį potencialą, bet tik darbas, treniruotės ir tinkamas šuns ugdymas leidžia jį panaudoti iki galo.
Kaip auga mažieji čempionai? Kokios jų treniruotės?
Mažieji kurtai – būsimi lenktynių čempionai – auga kaip vis šuniukai: miega, dūksta ir smagiai leidžia laiką. Tačiau jų ateitis sporte priklauso nuo to, kaip atsakingai bus „sustyguotas“ pirmasis gyvenimo etapas.
Svarbiausia taisyklė – neskubinti augimo ir neperkrauti jauno šuns. Licenciją dalyvauti lenktynėse greihaundas gali gauti tik sulaukęs 18 mėnesių, todėl iki tol pagrindinis tikslas – subręsti fiziškai ir emociškai. Jauniems šunims nerekomenduojama jokia intensyvi fizinė veikla ar ilgi bėgimai. Per ankstyvas krūvis gali pakenkti augančiam organizmui ir net sutrumpinti būsimo sportininko karjerą.
Geriausia treniruotė mažiesiems kurtams – laisvas bėgiojimas aptvertoje teritorijoje. Tokia veikla leidžia natūraliai vystytis raumenims, gerina koordinaciją ir suteikia šuniui džiaugsmo judėti. Be to, šiame amžiuje labai svarbu skatinti šuns įgimtą instinktą vyti – tai vienas pagrindinių kurtų bruožų. Kai kurie šuniukai nuo pat mažens atsiduoda masalo vijimui visu šimtu procentų, o kitus lengvai blaško aplinka. Iki 18 mėnesių šuniuko treniravimas labiau primena žaidimą nei rimtą sportą. Treniruočių režimo praktiškai nėra – tik kelios trumpos, intervalinės užduotys, padedančios lavinti startą iš vietos, ir keli bėgimai tiesioje trasoje trumpu atstumu, kad būtų galima įvertinti, ar šuo išlaiko dėmesį masalui. Visa kita – pasivaikščiojimai, socializacija ir žaidimai.
Tik subrendęs fiziškai ir emociškai greihaundas gali pradėti tikras treniruotes, kurios parengia jį lenktynių licencijai ir sportinei karjerai. Tad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais svarbiausia – kantrybė, natūralus judėjimas ir džiaugsmas būti šunimi.
Užaugom! Kaip atrodo treniruotės, mityba, dienotvarkė ir režimas?
Kai mažieji čempionai užauga, jų gyvenimas tampa labiau „struktūruotas“. Lenktyniaujančio šuns dienotvarkė – aiški, o režimas ir priežiūra primena profesionalaus sportininko rutiną. Treniruočių procesas greihaundams – kasdienis. Kiekvieną dieną jie vaikšto tam tikrą atstumą kilometrais, bėgioja laisvėje. Prieš svarbias varžybas pasivaikščiojimai tampa ilgesni, o likus kelioms dienoms – daugiau dėmesio skiriama poilsiui.
Greitį ir manevringumą šunys lavina specialioje mini smėlio trasoje – tai padeda gerinti posūkių techniką ir bėgimo vidine trasos dalimi įgūdžius. Tokios treniruotės svarbios siekiant kuo didesnio greičio ir stabilumo lenktynių metu. Nors lenktyniniai kurtai laikomi darbiniais šunimis, jų išvaizdos priežiūra – ne mažiau svarbi. Iš kailio būklės galima spręsti apie šuns mitybą, sveikatą ir net šeimininko atsakomybę. Blizgantis, švarus ir šukuotas kailis rodo, kad gyvūnas prižiūrimas tinkamai.
Nagų priežiūra – būtina kiekvieno sportinio šuns rutinos dalis. Nors ne visi kurtai mėgsta, kai jiems karpomi nagai, tai daroma dėl saugumo: per ilgi nagai gali užsikabinti už antsnukio, sukeldami rimtas traumas. Lenktyniaujančių kurtų mityba sudaroma taip, kad suteiktų pakankamai energijos, bet kartu būtų lengvai virškinama. Kasdien šunys paprastai gauna vištienos ir sauso pašaro derinį. Artėjant varžyboms, į racioną įtraukiamas vadinamasis „australiškas mišinys“ – mėsos, kruopų, daržovių ir kelių „slaptų“ ingredientų kombinacija, suteikianti papildomos jėgos ir ištvermės.
Kaip ir žmonių sporte, svarbu balansas: per daug krūvio – nuovargis, per mažai – prarandama fizinė forma. Todėl kurtų treniruotės, mityba ir poilsis kruopščiai derinami, kad kiekvienas bėgimas būtų kuo sėkmingesnis ir kad būtų atsižvelgta į gyvūno gerovę.
Varžybiniai ir naminiai vardai – du šuns gyvenimai
Įdomus faktas, apie kurį žino ne visi – sportiniai šunys, ypač kurtai, turi du vardus: varžybinį (oficialų) ir naminį. Tai tarsi du to paties čempiono gyvenimai – vienas trasoje, kitas – namuose, prie šeimininko kojų. Varžybose kiekvienas šuo registruojamas oficialiu vardu, dažniausiai sudarytu iš veislyno pavadinimo ir unikalaus vardo, kuris neretai skamba itin išdidžiai. Pavyzdžiui, Stela oficialiai yra Mount Cappucinne’s Winners Blood, o namuose tiesiog Stela. Bugatti trasoje – rimtas, greitį simbolizuojantis vardas, o kasdienybėje jis pavirsta į mielą Būgą.
Kaip sako kurtų augintojai, varžybiniai vardai – tai tarsi šunų pasai, atspindintys jų kilmę, veislyną ir sporto karjerą. Tuo tarpu naminiai vardai yra šilti, trumpi ir patogūs šaukti – juk nelabai įsivaizduotum šūksnio per laukus: „Mount Cappucinne’s Winners Blood, ateik čia!“.
Varžybų pasaulyje galima sutikti pačių įvairiausių vardų. Pavyzdžiui, Big Daddy Cool, Cash in Motion, Fast Times ar Flying Dragon. Kartais šeimininkai renkasi simbolinius vardus, atspindinčius šuns charakterį ar greitį, o kartais – su humoru ar nostalgija. Namų aplinkoje viskas paprasčiau. Ten čempionai tampa paprasčiausiais Luna, Turbo, Buddy ar Storm. Skirtingai nei trasoje, čia svarbiausia – artumas, švelnumas ir kasdienis ryšys su šeima.
.jpg)
