Žaliaskarės papuošalai
Papuošta eglutė ypač traukia jaunus smalsius šuniukus. Eglės, kėnio, pušies spygliukai gali subadyti šuns snukutį, nasrų sritį, jautrią nosį, lūpas. Tokių žaizdelių net nepastebėsite, tačiau jos gali supūliuoti, sunkiai gyti. Mirksinčios girliandos taip pat pavojingos, jeigu augintinis smalsaudamas krimstels lemputę, laidą ar maitinimo elementą. Eglutė turi būti gerai įtvirtinta, aukščiau pakelta. Girliandas ir papuošalus geriau kabinti ne ant žemutinių šakų, o aukščiau.
Žvakių liepsna
Vienas nuostabiausių Kalėdų atributų – žvakės. Dar geriau, daug žvakių! Nors šunys su ugnimi elgiasi gana atsargiai ir dažniausia nelenda prie atviros liepsnos, tačiau vizgančios uodegos, judrumas, noras visur dalyvauti „nekoreliuoja“ su namų puošmenomis. Jei labai norime žvakių, pastatykime jas ten, kur gyvūnai nepasiekia. Bus saugiau, jei naudosime dirbtines LED žvakes.
Jeigu šuo netyčia nusidegino, pažeistą vietą apiplaukite drungnu vandeniu. Nepatartina tepti ar purkšti žaizdą žmonėms skirtais vaistais. Deja, tikrasis nudegimų mastas dažniausia išryškėja ne iškart, o vėliau. Šunį būtinai turi apžiūrėti veterinarijos specialistas, net jei nudegimas atrodo menkas.
Kalėdų žvaigždė puansetija
Puansetijos ant palangių, įspūdingos gėlių kompozicijos ant stalo – neatsiejami švenčių atributai. Deja, nemažai augalų yra nuodingi mūsų augintiniams. Prarijęs amalo šakelę arba pakramtęs puansetijos (karpažolinių šeimos augalas, kilęs iš Meksikos ir Gvatemalos, turi balsvų nuodingų syvų), augintinis gali stipriai apsinuodyti – pradės seilėtis, viduriuoti. Gali prasidėti traukuliai. Net paprasčiausias kontaktas su Kalėdų žvaigždės lapais gali sudirginti odą.
Šuniui paragavus nuodingų augalų, reikia skatinti vėmimą. Jeigu apsinuodijimas stiprus, prireiks veterinarijos specialistų pagalbos.
Švenčių gardumynai
Šokoladą mėgsta visi, tačiau augintiniams jis mirtinai pavojingas (pavojų kelia teobrominas). Suėdus net nedidelį gabaliuką gali prasidėti mėšlungis, padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas. Apsinuodijimo šokoladu simptomai – nuo viduriavimo ir vėmimo iki mėšlungio, drebulio, sąmonės praradimo (priklauso nuo suvartoto kiekio). Kuo šokoladas tamsesnis, tuo toksiškesnis. Kuo mažesnis šuo, tuo didesnis pavojus jo sveikatai ir gyvybei.
Šventiniai kepsniai, ypač marinuota ir ilgai kepta kalakutiena ar žąsiena, yra per aštrūs ir per riebūs šunims. Iš anksto pasirūpinkite šuniškais skanėstais, jų būna ir su kalakutiena, ir su triušiena, ir su žuvimi – pasirinkimas neribotas. Dar geriau, prieš atvykstant svečiams ir prieš sėdant prie vaišių stalo, pašerti savo šunį įprastu kasdieniu ėdalu ir priminti svečiams, kad jūsų augintinis sotus, be to, nuo stalo ėsti jam neleidžia gražios manieros.
Šeimininkų dėmesio stoka
Svečių gausa, linksmybės su šeima ir draugais mažina pastabumą – ne visada pastebėsite, kad jūsų augintinis žaidžia su pavojingu daiktu, kažką „degustuoja“, netinkamai elgiasi. Laikykite pavojingus daiktus ir maistą augintiniui nepasiekiamoje vietoje.
Taip pat įsitikinkite, ar nepalikote pravirų langų ir lauko durų. Nepalikite šuns vieno ir aptvertame savo privataus namo kieme. Pasprukusių šunų ypač padaugėja švenčių metu.
Nesibaigiantis šurmulys, įprastos dienotvarkės nebuvimas augintiniui gali kelti stresą. Štai kodėl svarbu atkreipti dėmesį į jo elgesį, atsižvelgti į poreikius. Šuo gali pavargti nuo pernelyg didelio svetimų žmonių dėmesio, įkyraus vaikų kvietimo vėl ir vėl žaisti. Jei gyvūnas tapo neramus, sudirgęs, raskite jam ramų kampelį gretimame kambaryje, kur įprasta, saugi aplinka, savi kvapai, mėgstamas guolis, žaislai.
Saugokite augintinį pokšint fejerverkams, dauguma šunų jo bijo. Stiprūs garsai, ryškios šviesos, šėlstanti žmonių minia šuniui gali tapti vienu sunkiausių išbandymų.
Dėmesys ir atsakomybė augintiniui tegul būna raktiniai jūsų švenčių žodžiai.