Naujienos

Tarptautinė šunų teisėja D. Rimaitytė: ringe svarbiausia komandinis žaidimas

Čekoslovakų vilkšunių ir Chodsko šunų veisėją, tarptautinę šunų eksterjero teisėją, veterinarijos specialistę ir gyvūnų fotografę Daivą Rimaitytę kinologų bendruomenė pažįsta gerai. Pirmoji šunų paroda, kurioje ji vertino šunis kaip ekspertė, buvo 2006 metais. O tarptautine šunų teisėja ji tapo prieš trylika metų.

Rugpjūčio pradžioje, taip pat kaip daugelis veislinių šunų augintojų, ji dalyvavo Pasaulinėje šunų parodoje Helsinkyje. Ne kaip dalyvė su savo išveistais augintiniais, o kaip tarptautinė šunų eksterjero teisėja. Pasibaigus Pasaulinei šunų parodai, D. Rimaitytė sutiko pasidalinti įspūdžiais.

– Įdomu, kuris terminas jums labiau imponuoja: šunų parodų teisėjas ar ekspertas?

Gal ekspertas, nors labiau mėgstu sakyti, kad parodų teisėjas (na, tokia įprasta mums terminologija), tai - patarėjas, kuris savo akimis pažvelgia į šunį ir pataria savininkui – veisėjui - sportininkui, kur dar reikia pasitempti, ką pakoreguoti ar ko vengti. Idealių šunų nėra, tokia jau yra genetika ir gamta, tačiau mes visi siekiame matyti šunį, kuris yra „arčiausiai standarto”, ir todėl renkame nuomones, kad galėtume susidaryti kuo tikslesnį savo šuns paveikslą.

– Kokioje specializuotoje parodoje Helsinkyje teisėjavote ir kokie „pasauliniai įspūdžiai“?

Nors Suomijoje lankausi ne vienerius metus, tačiau tokio lygio šunų parodoje teisėjavau pirmą kartą. Prisipažinsiu, jaudinausi, lyg tai būtų pirma paroda mano gyvenime. Tačiau puikus ringo komandos darbas (suomiai turi labai gerai paruoštus asistentus, kurie lygiaverčiai mūsų ringo komandoms, ką įrodė ir mūsų lietuvaitės asistentės, dirbusios ir šio lygio parodoje), besišypsantys dalyviai ir, svarbiausia, puikiai nusiteikę jų augintiniai… Ir mano streso lyg nebuvę! Įsijungė darbo režimas ir viskas pasisekė puikiai. Man teko garbė teisėjauti Suomijos darbinių šunų klubo parodoje (Finnish Working Dog Association/WDS CIRCUIT), kurioje buvo vertinami 102 šunys. Kas labiausiai nudžiugino, jog ringe buvo mano pačios auginama veislė – Chodsko šunys. Dar bėgiojo australų ganymo šunys, juodieji rusų terjerai, be galo mieli Pikardijos šunys bei gauruotieji Pietų Rusijos aviganiai. 

– Gal jūsų ringe buvo šunų iš Lietuvos?

Lietuvaičių mano ringe neteko sutikti, tačiau po parodos sužinojau, jog dalyvavo šunys iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Ukrainos, na, ir savaime suprantama, Skandinavijos šalių atstovai. Ringe teko stebeti ir neįgaliojo vežimėliu judančio vedlio darbą - įdėmiai jį stebintis šuo pats save „rodė“ lyg kartu su juo būtų aukščiausio lygio hendleris profesionalas. Tokie momentai labai jaudina.

– Kaip sekėsi vertinti dalyvius, galbūt visi buvo verti veislės nugalėtojo titulo?

Teisėjas vertina ne tik šuns anatomiją, bet ir temperamentą, charakterį, kontaktą su aplinka bei vedliu. Teko dalyviams nemažai pabėgioti, net pažaisti su šunimis, jei buvo matyti, kad jaudinasi abu, juk ringe svarbu komandinis žaidimas, atsipalaidavimas ir džiaugsmas tuo, ką darai. Visada smagu matyti savininką, demonstruojantį savo šunį, kuriems dažnai būna nedrąsu įžengus į ringą, tačiau vėliau atsipalaidavus, atsiskleidžia gražus tarpusavio kontaktas ir tie meilės žvilgsniai vienas kitam. Tai atperka visas „sugadintas” nervų ląsteles prieš ringą. Tokie duetai ir nusipelno didžiausių pagyrų bei pergalės.

Parodos rezultatai.

Kristinos Girčytės, Inesos Klimavičienės ir asmeninės nuotr.

X