Naujienos

Kokie pavojai tyko vykstančių į šunų parodas, atostogauti ar praleisti savaitgalį gamtoje? Kaip elgtis, kad mūsų išvykų ir atostogų netemdytų rūpesčiai dėl sunegalavusio šuns? Kaip pasirūpinti augintinio gerove?

Šunų augintojai pirmiausia turi įsidėmėti šias taisykles: nepalikti augintinio automobilyje, net jeigu šis pastatytas pavėsyje; šuo visada turi turėti galimybę palakti vandens; per karščius neužsiimkite su šunimi labai aktyvia veikla, sportu. Būkite atidesni antsvorio turintiems, vyresnio amžiaus šunims, nėščioms bei šuniukus žindančioms kalytėms, trumpo snukio šuneliams, sirguliuojantiems gyvūnams.

Šiluminis smūgis

Negalima palikti šuns uždarytame automobilyje arba pririšto ten, kur nėra pavėsio. Jei šuo vangus, lekuoja, vemia ir alpsta, akys paraudę – jis perkaito. Neškite augintinį į pavėsį, vėsinkite kūną šaltu vandeniu, apklokite šlapiomis drobulėmis. Ant galvos, jei turite, uždėkite ledų kompresą. Neduokite lakti daug vandens, lakinkite po truputį. Jei šuo neatsigauna, darykite dirbtinį kvėpavimą ir skubiai vežkite į gydyklą.

Drėgmė ir karštis

Gyvūnams pavojinga ir didelė drėgmė, nes ji sustiprina aukštos temperatūros poveikį. Nuo karščio šunys ginasi lekuodami, o esant didelei drėgmei, vandens garų išskyrimas iš jų organizmo sumažėja. Keliaudami stebėkite temperatūrą automobilio salone, palaikykite tinkamą temperatūrą, o ventiliacijos sistema turi dirbti ir po variklio išjungimo.

Vaišių likučiai

Žmonių vaišių likučiai šuniui – tabu! Visi saldumynai yra pakankamai didelis energijos šaltinis, nes tai cukrus ir riebalai. Saldumynuose mažai baltymų ir kitokių maistingųjų medžiagų, todėl gyvūnas nieko, išskyrus pilvo skausmus ir virškinimo sutrikimus, negauna.

Sūdyti ir aštriais prieskoniais pabarstyti traškučiai skatina troškulį. Jeigu, prisiragavęs traškučių šuo negauna gėlo vandens, kyla pavojus jo sveikatai (blogiau dirba inkstai, nepasišalina kenksmingosios medžiagos). Stipresnis ar silpnesnis alkoholis šunims taip pat labai kenksmingas, kaip ir šokolado gabaliukas. Šunį nesunkiai gali nunuodyti teobrominas, kakavmedžio sėklose esantis alkaloidas.

Į alkaloidus jautriai reaguoja jauni šuniukai ir tie, kurių snukeliai buki ir trumpi (buldogai, mopsai, bokseriai). Suėdęs šokolado gyvūnas vemia, viduriuoja, tampa neramus, tarytum pakvaišęs. Jam pučia vidurius, teka seilės. Vėliau ima drebėti, ištinka paralyžius, sustoja širdis. Teobrominas veikia kaip diuretikas, jis varo iš organizmo šlapimą. Nėra priešnuodžių, neutralizuojančių teobromino poveikį.

Įgėlimai ir įkandimai

Šunys mėgsta gaudyti vabzdžius. Bitėms arba kamanėms sugėlus  šuns nosį, liežuvį, jis nebegalės kvėpuoti, nasrai sutins. Pirmoji pagalba: uždėkite spiritu suvilgytą kompresą ant įgėlimo vietos (tik nenudeginkite odos). Patrinkite jodu. Jeigu šuns snukelis bukas, vabzdžių įgėlimai mirtinai pavojingi, todėl būtina skubi veterinarinė pagalba.

Bėgiodamas miške ar pievose augintinis gali  „susimokėti“ už savo smalsumą – jam gali įgelti gyvatė. Jeigu šliužo liaukos bus pilnos nuodų, mažesnis negu 10 kg šunelis gali nugaišti, o didesniems šunims prasideda tinimas ir alergija. Įgėlimo vietą nustatyti nesunku, nes šuo smarkiai ją trina, matyti kraujo lašelių. Žaizdelę įpjaukite, išspauskite kraują. Jei įgėlė į galūnę, užveržkite virš žaizdos timpą, tik nepamirškite kas valandą jos atpalaiduoti, kad galūnė neapmirtų. Nuneškite šunį į vėsią vietą, ant įgėlimo vietos dėkite šaltų kompresų. Jeigu nuodų buvo nedaug, o šuo stambus, po kelių dienų viskas praeis.

Šungrybiai ir kiti nuodai

Užėdęs šungrybių šuo vemia, viduriuoja, kenčia troškulį, kūnas atvėsta, pulsas sulėtėja. Šuo atrodo apdujęs. Plaukite skrandį vandeniu arba rausvu kalio permanganato tirpalu, sušerkite aktyviosios anglies, girdykite saldžia stipria arbata. Skatinkite vėmimą. Kuo anksčiau pradėsite plauti skrandį, tuo daugiau vilčių išgelbėti augintinį. Pasitaiko, kad poilsiaudami kaime šunys paragauja graužikų nuodų. Tuomet brangi kiekviena minutė, būtina skubiai vykti pas veterinarą. Pasiimkite pavyzdį nuodų, kurių gyvūnas paragavo.

Jei šuo išsivoliojo pesticiduose, nuskalaukite kailį, perskalaukite geriamosios sodos tirpalu. Šuns akis praplaukite boro rūgšties tirpalu. Duokite palakti vandens su aktyviąja anglimi.

Užterštas vanduo

Palakęs iš užterštų vandens telkinių gyvūnas gali vemti arba viduriuoti. Į kelionę visada verta pasiimti vandens iš namų ir įprasto šuns ėdalo. Atsitiktiniuose vandens telkiniuose vanduo gali būti užterštas paukščių bei graužikų išmatomis, chemikalais. Palakę sūraus jūros vandens, šunys gali suviduriuoti, bet ši bėda greitai praeina. Kai šuo išsimaudo užterštame arba žydinčiame vandenyje, kyla odos alergijos pavojus.

Parazitai

Pavasarį ir vasarą gyvūnus puola išorės parazitai. Kasydamiesi  sudirgina odą. Tvyrant karštiems orams odos įbrėžimai parausta, supūliuoja. Ypač pavojingos ganyklinės erkės. Jos įsisiurbia prie ausų, į snukį, tarpupirščiuose, kur plonesnė oda.

Vesdamiesi augintinį į lauką užsekite specialų antkaklį, apiberkite kailį pudra, apipurkškite specialiu aerozoliu. Ilgai veikiantys ir drėgmės nebijantys yra priešparazitiniai lašeliai, lašinami ant gyvūno odos sprando srityje. Taip pat šunims duodama specialių tablečių (tarkitės su veterinarijos gydytoju). Suradę įsisiurbusią erkę, atsargiai pincetu ištraukite, kad nenutrūktų erkės straublelis. Įsisiurbimo vietą patepkite spiritu, jodu. Paraudimas gali išlikti porą mėnesių.

Veterinarijos specialistai atkreipia dėmesį, jog po šiltos šių metų žiemos erkių populiacija išliko labai didelė, todėl ir žiemą, o ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, daug šunų susirgo pavojinga babezioze. Jeigu prieš dešimtmetį gydytojai savo klinikose per mėnesį diagnozuodavo keletą babeziozės atvejų, dabar – ne vieną atvejį kasdien.

Vasarą daug aršesnės ir blusos. Augintinio blusų neatsikratysite, jeigu  kruopščiai neišvalysite kilimų, minkštų baldų, neišskalbsite pakloto. Ir net jei gyvūnas retai išeina iš namų, parazitų kiaušinėlių ant padų gali parnešti šeimininkas.

Akių ir ausų negalavimai

Sako, kad eskimų šunys laimingi žiemą, o pavasarį jų nuotaika prasta – atšilus orams, juos apninka uodai. Per storą šunų kailį uodas įsisiurbti negali, todėl gelia akių vokus, dirgina gyvūnų akis. Vasarą ir mūsų augintinių akys dažniau būna paraudusios, ašaroja.

Važiuodami automobiliu neleiskite šuniui kaišioti galvą pro atvirą langą (akių gleivinę dirgina stiprus vėjas, įkritę vabzdžiai). Akims ir ausims kenkia skersvėjai. Ausų negalavimai dažniau vargina šunis, kurių ausys nukabusios (spanieliai, skalikai). Ausų kaušeliuose kaupiasi drėgmė ir siera, ši vieta natūraliai nesivėdina, todėl šeimininkas turi pasirūpinti augintinio ausų higiena.

Žaizdos

Kai termometro stulpelis pakilęs iki +30 C, rizikinga vedžioti šunį asfaltu, nes jis gali įkaisti iki +55 C ir nudeginti pėdutes. Taip pat šuns pėdomis labiau pasirūpinti reikia išsiruošus į žygį kalnais, ilgiau vaikštinėjant aštriomis ražienomis. Jeigu įpjauta ar kitaip sužalota letena kraujuoja stipriai, užveržkite virš žaizdos timpą, dezinfekuokite, atsargiai pašalinkite iš žaizdos svetimkūnius, apriškite steriliu tvarsčiu. Jeigu neįmanoma nustatyti žaizdos gylio, būtinai kreipkitės į gydytoją – visais atvejais geriau, jeigu žaizdą apžiūri, susiuva ir šeimininką pakonsultuoja veterinarijos specialistas.

Saulėtos ir saugios vasaros jums linki Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras!