1 gr. Aviganiai

Trumpaplaukiai koliai

Trumpaplaukis kolis yra vidutinio dydžio šuo, jo neužminsite gulinčio namie ant grindų, tačiau panorėję paimti ant rankų ar, prireikus, kur nors įkelti, nesunkiai su tuo susidorosite. Jis atletiškas, elegantiškos ir išdidžios laikysenos, kurią karūnuoja išskirtinis veislės bruožas – galva. Ji pasižymi švelnia išraiška su tamsiomis, migdolo formos akimis bei šiek tiek komiškai nulinkusiais ausų galiukais.

Trumpas, su tankiu poplaukiu kailis gerai apsaugo kolius nuo atšiaurių orų, tačiau šėrimosi metu namuose be gailesčio byra ant grindų. Trumpaplaukiai koliai būna tokių pačių spalvų, kaip ir ilgaplaukiai: sabalų su balta, trispalviai ir marmuriškieji.

Charakteris ir temperamentas

Šuns temperamentas, renkantis būsimą šeimos narį, turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų. Ar „limpa“ šuns ir būsimo šeimininko charakteriai? Kaip darniai jis įsilies į šeimos kasdienybę?

Renkantis augintinį, nevalia apmiršti, kad šios veislės šunys susiformavo kaip aviganiai, išveisti padėti piemeniui prižiūrėti ir saugoti avių bandą. Toks darbas reikalavo nuolatinio bendravimo (tiek žodžiais, tiek gestais) tarp piemens ir jo šuns, o ilgainiui tapo dalimi to, kuo kolis yra šiandien. Karta iš kartos veisėjai kruopščiai rinkosi darbui tinkamus šunis, užtikrindami, kad veislė išliktų lengvai dresuojama bei linkusi į artimą kontaktą su savo šeimininku.

Kai pirmojo pasaulyje projekto Izraelyje, siekusio išvystyti Alzheimerio ligos paliestų asmenų pagalbinių šunų ruošimo programą, dresuotojai ieškojo tinkamos šunų veislės, jie turėjo sudėtingą reikalavimų sąrašą. Reikėjo šunų veislės, kuri būtų lengvai dresuojama, noriai žaistų ir dirbtų, tačiau nebūtų pernelyg aktyvi. Tokios šunų veislės, kuri būtų jautri bendraudama su savo šeimininku, bet kartu pakankamai atspari, kad susidorotų su to paties šeimininko nestabiliu elgesiu, nuotaikos kaitomis ir užmaršumu. Veislės, kuri būtų sveika ir nereikli, lengvai prižiūrimu kailiu. Po didelių paieškų projekto sumanytojai priėjo prie išvados, jog vienintelė šunų veislė, atitikusi visus šiuos kriterijus, buvo trumpaplaukiai koliai. Taip šį faktą aprašė Sophie Harrison, Didžiosios Britanijos Ilgaplaukių ir trumpaplaukių kolių dresūros asociacijos komiteto narė (Kennel Gazette, 2017 rugpjūtis).

Be abejo, šiuolaikiniai trumpaplaukiai koliai yra gerokai  nutolę nuo savo darbinių šaknų. Tačiau jie vis dar pasižymi nepaprastai dideliu intelektu ir meile savo šeimai. Puikiai sutaria su kitais šunimis bei gyvūnais, yra santūrūs su nepažįstamaisiais. Tai puikūs kompanionai tiek jaunam, tiek vyresniam šeimininkui, lengvai prisitaikantys prie kintančių gyvenimo aplinkybių. Net ir užaugę šeimoje, kur nebuvo vaikų, koliai įprastai intuityviai moka su jais tinkamai elgtis – yra kantrūs, švelnūs žaidimų partneriai ir globėjai. Tačiau nepamirškime, kad šunys jaučia tiek fizinį skausmą, tiek ir psichologinę įtampą, todėl nepaprastai svarbu išmokyti vaikus tinkamai elgtis su šunimi. 

Daugelis trumpaplaukių kolių augintojų akcentuoja veislei būdingą vadinamąjį „išjungimo mygtuką“ (angl. „off switch“) – namuose jų tarsi nėra, o išvedus į lauką, atgyja, yra veržlūs ir pasiruošę dirbti. Lodami jie gali puikiai pranešti apie atėjusius svečius, tačiau tikrai neturi jokios agresijos. Beje, lojimas gal net vertas atskiro paminėjimo. Jis gana specifinio, aukšto tembro, tačiau ir be jo koliai turi ištisą „žodyną“: gali murmėti, niurnėti, urgzti, garsiai dūsauti ir panašiai reikšti savo nuomonę. Ne kartą teko girdėti: „Mano kolis tiesiog įsimylėjęs savo balsą“. Žinoma, toli gražu ne visi koliai yra triukšmadariai, bet… jūs esate perspėti.

Ši šunų veislė išsiskiria ir savo jautrumu bei gera intuicija, kurių dėka trumpaplaukiai koliai puikiai prisitaiko prie skirtingų šeimos narių poreikių bei pomėgių, jaučia dienos ritmą, jūsų nuotaiką, psichologinę būseną ir netgi nujaučia ligas. Dėl šių bruožų užsienyje jie neretai tampa puikiais terapiniais arba „signaliniais“ šunimis, epilepsija sergančius šeimininkus perspėjančiais apie artėjantį priepuolį, diabetikus – apie hipoglikemiją ir pan.

Priežiūra... kokia priežiūra?

Juokai juokais, bet, žinoma, šunį prižiūrėti reikia. Šiuo atveju – kartais pašukuoti, retkarčiais išmaudyti. Palyginus su ilgaplaukiu koliu, trumpaplaukiui reikia mažiau šukavimo ir priežiūros (plaukai nesivelia, darganotu oru taip neišsipurvina, šabakštynuose neprisivelia varnalėšų), bet tai nereiškia, kad jie mažiau šeriasi. Kai šeriasi, lengviausias būdas tą laikotarpį išgyventi – išmaudyti savo šunį ir šukuoti, šukuoti, šukuoti (patarčiau lauke, jei nenorite, kad namie visi paviršiai būtų nukloti poplaukio, it sniego, sluoksniu).
Jauni koliukai ypač lengvai išmoksta neteršti namuose, tai labai švarūs šunys, paprastai vengiantys purvo vonių lauke. Dauguma jų yra vidutiniškai energingi, bet, lyginant su ilgaplaukiais, greičiausiai reikalaus didesnio fizinio ir protinio užimtumo.

Kas toliau?

Galbūt pirmiausia dėmesį į trumpaplaukį kolį atkreipia jo elegantiškos linijos, lengvai prižiūrimas kailis ir kilni prigimtis. Tuomet, pažinus šio šuns neįtikėtiną gabumą prisitaikyti, aukštą intelektą ir atsidavimą savo žmonėms, gali pasirodyti, jog tai vienas geriausių pasirinkimų šeimai. Tačiau dar ne viskas. Yra keletas dalykų, kuriuos taip pat turėtumėte apsvarstyti, jei rimtai domitės trumpaplaukiais koliais.

Parengė Justina Kiškūnaitė-Lelienė

Suvi Lehto, Just. Lelienės nuotr., Happy Tails – Augintinių fotografija

 

X