Išvaizda ir charakteris
Erdelterjeras – energingas, besidžiaugiantis gyvenimu, geranoriškas, geromis emocijomis sugebantis „užkrėsti” visus aplinkinius. Jame puikiai dera tiek gerumas ir atsidavimas savo šeimai, tiek darbinės, tarnybinio šuns savybės. Tai labai supratingas ir mėgstantis dirbti šuo, nors kartais gali būti ir užsispyręs, jeigu šeimininkas nesugebės jo sudominti. Erdelterjeras savyje turi didžiulį potencialą, kurį galima panaudoti įvairiausiomis kryptimis. Puikus žiurkių gaudytojas, medžiotojas, sargas, piemuo ir paprasčiausiai geras kompanionas.
Tuo pačiu tai nuostabaus grožio šuo, ne tik kerintis publiką šunų parodose, bet ir nepaliekantis abejingų išėjus pasivaikščioti, sportuojant, keliaujant. Tačiau ne visos darbinės savybės erdelterjerams yra įgimtos, todėl šios veislės šunims reikia atitinkamos krypties dresūros, mokymų. Dėl savo paslankaus temperamento, potencialo ir puikios atminties terjerų karalius mokslus „kremta” greitai ir užtikrintai.
Erdelterjerą gali dresuoti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau geriau tai daryti padedant specialistams. Jaunas šios veislės šuo yra tarsi molio gabalėlis – auklėjimo rezultatai ateityje labai priklausys nuo to, kaip socializuosite ir auklėsite jauną šunį ir ko iš jo reikalausite. Į tai labai svarbu atkreipti dėmesį, kadangi kartą išmokius – augintinis to nepamirš visą gyvenimą. Tačiau šis protingas šuo gali ir pasinaudoti šeimininkų silpnybėmis, pradėti ignoruoti šeimininko ar jo šeimos narių reikalavimus. Svarbu, kad šeimininkas reikalautų užduoties įvykdymo ir to laikytųsi principingai.
Erdelterjeras yra tikras „gerietis”, jis labai atlaidus. Netgi įskaudintas greitai pamiršta skriaudas ir kiekviena proga stengiasi susitaikyti, pasigerinti savo šeimininkui. Dauguma šios veislės šunų nelinkę peštis su kitais šunimis, tačiau išprovokuotas geba apginti save ir savo šeimininką. Tikras terjerų karalius yra ne tik geranoriškas bet ir drąsus. Šios veislės šunys draugiški vaikams, todėl puikiai tinka auginti šeimose, kurios turi vaikų. Išgirdęs pagalbos šauksmą jis tuoj pat prisistatys įsitikinti, ar negresia kokia bėda. Neblogai sutaria su kitais augintiniais, nors yra pakankamai pavydus ir stengiasi, kad didesnis dėmesys būtų skiriamas jam.
Kam tinka erdelterjeras?
Dažnai rašoma, kad erdelterjeras tinkamas toli gražu ne kiekvienam. Tačiau žinant begalinį šios veislės šuns potencialą ir atidžiai išstudijavus jo charakterį, fiziologiją, išvaizdą ir kitus svarbius dalykus, galima teigti, kad šios veislės šuo puikiai prisitaikė prie šiuolaikinio gyvenimo ir todėl randa kelią į kiekvieno, net ir labai įnoringo, žmogaus namus. Jis yra idealus namų šuo - kompanionas. Nors ir būdamas labai judrus, nepasižymi perdėtu temperamentu, būdingu kai kurioms kitoms terjerų veislėms. Reikalui esant, net visą dieną dirbantys žmonės gali palikti jį vieną namuose, žinodami, kad ištikimas draugas ramiai lauks savo šeimininkų. Visgi šios veislės šuo yra labai socialus ir komunikabilus, tad pernelyg užimtiems žmonėms geriau būtų pagalvoti apie kitą šunų veislę.
Erdelterjerai loja retai, bet jų žemas balsas parodo, kad kažkas priartėjo prie jūsų namų durų – jis solidžiai, grėsmingai, tačiau ne isteriškai perspėja svečią. Dėl savo draugiško būdo bei simpatiškos išvaizdos šios veislės šunys yra puikiai toleruojami aplinkinių žmonių, o su kiekvienu padūkti norinčiu šunimi jie tuoj pat suranda bendrų interesų ir nieko nelaukdami pasineria į žaidimų sūkurį. Ilgos erdelterjero kojos puikiai pasitarnauja, kai tenka vedžioti šunį lyjant, kai telkšo balos ir purvas. Toks šuo neišsipurvina net apatinės pilvo dalies. Grįžus iš pasivaikščiojimų, pakanka nuplauti ar nuvalyti kojas. Šie šunys nesišeria, jei nuolat ar periodiškai (maždaug 4 kartus per metus) triminguojami. Dėl šios priežastys erdelterjerus neblogai toleruoja alergiški žmonės.
Dėl savo universalumo tinka ir tarnybinėms pareigoms, taip pat medžioklei, kadangi turi gerą uoslę, neturi specifinio kvapo, nebijo šalčio, yra atsparus ligoms. Kad erdelterjeras yra puikus ir universalus šuo, įrodo ir tai, jog žmonės, kurie anksčiau augino šios veislės šunį ir dėl vienų ar kitų priežasčių jo neteko, nusprendę vėl auginti šunį, dažnai ir vėl renkasi erdelterjerą.
Priežiūra ir sveikata
Paprastai šios veislės šunys yra geros sveikatos ir atsparūs tiek įvairiems aplinkos poveikiams, tiek ir ligoms. Nors gana retai, bet jauniems šunims gali pasireikšti paveldėta klubo sąnarių displazija, todėl, perkant šuniuką, būtina pasiteirauti veisėjo apie galimą šios ligos pasireiškimą bei paprašyti pažymos apie tėvams atliktus tyrimus. Vyresniame amžiuje gali pasireikšti onkologinio pobūdžio susirgimai, ypač kalėms – jei neplanuojami palikuoniai, geriau kalytę sterilizuoti.
Erdelterjero dienos šėrimo norma yra apie 250 g sauso visaverčio ėdalo. Jie nereiklūs ėdalui, tačiau neturėtų gauti pernelyg didelio baltymų kiekio. Didelis baltymų kiekis gali įtakoti greitą jauno šuniuko augimą kas gali turėti įtakos displazijos pasireiškimui bei alerginėms reakcijoms. Parenkant ėdalą reikėtų atsižvelgti į šuns amžių bei judrumą, tačiau šios veislės šunys paprastai gerai toleruoja tiek natūralų, tiek sausą ėdalą.
Šios veislės šuns priežiūra ir higiena nesiskiria nuo kitų šunų priežiūros. Kaip prižiūrėti šuniuką, geriausiai patars veisėjas arba kinologai, išmanantys šiuos dalykus. Svarbu, kad šuniukas nuo mažens būtų pratinamas prie to, ko iš jo bus reikalaujama visą gyvenimą: supažindintas su higienos reikalavimais, procedūromis ir kt. Pažintis su aplinka ir bendravimas su aplinkiniais taip pat nepaprastai svarbu jauno šuniuko socializacijai.
Tekstas ir nuotraukos Lietuvos terjerų mėgėjų klubo.
Erdelterjero standartas (FCI, Nr. 7).