3 gr. Terjerai

Vakarų Škotijos baltasis terjeras

Vakarų Škotijos baltieji terjerai seniai pavergė šunų mylėtojų širdis – populiariausių pasaulio šunų dešimtuke jie užima garbingas pozicijas.

Populiarumo banga vakarų Škotijos baltuosius terjerus „užliejo“ po 1980 – ųjų, apie tokį ažiotažą tikrai negalvojo škotų medžiotojai, kai prieš porą šimtmečių išveisė šiuos šunelius graužikų, kiaunių ir kitų žvėrelių medžioklei.

Išveisė baltakailius, kad grobį persekiojantys šunys gerai matytųsi. Tačiau šiandien jie nebemedžioja. Vakarų Škotijos baltieji terjerai tapo šeimos šunimis, vaikų žaidimų draugais. Ir, kaipgi kitaip, šunų parodų žvaigždėmis – prie vakarų Škotijos baltųjų terjerų ringų tuščia nebūna… šelmiški snukučiai prikausto dėmesį, verčia šypsotis.

Kad nekliudytų kulka

Vestukai perėmė daugelio terjerų bruožus, jų gyslomis teka škotų, Skajaus, Dendžio Dinmonto, kerno ir kitų terjerų kraujas.

Jų gimtinė yra kalvotoji vakarų Škotija, o „krikštatėvis“ – pulkininkas Malcolm iš Poltallocho dvaro Argilšyre. Pulkininko užsidegimas veisti baltus terjerus nebuvo atsitiktinis, nes 1860 m. medžioklėje netyčia buvo nušautas rausvakailis jo terjeras, supainiojus šį su lape. Pulkininkas labai sielojosi netekęs šuns.

Per keletą metų Malcolmų šunidėse jau amsėjo šviesaus kailio šuneliai, juos vadino baltaisiais terjerais. Už Škotijos ribų seniau vestukus vadino baltaisiais, aukštikalnių, Pittenweem, Poltalloch, Roseneath terjerais. Paskutinieji trys vardai susiję su vietovėmis ir dvarais, kur juos veisė.

Demonstruodamas savo šunis, pulkininkas pabrėždavo: terjerus veisė ir jo tėvas, ir senelis. Kai 1905 m. jis su bendraminčiais įsteigė Vakarų Škotijos baltųjų terjerų klubą – pirmąjį šios veislės šunų mylėtojų klubą pasaulyje – dar nebuvo nusistovėjęs nei veislės pavadinimas, o ir savo išvaizda šuneliai nebuvo panašūs į dabartinius vestukus.

1905 m. sausio 26 d. trylika džentelmenų posėdžiavo Glazge – sprendė naujos šunų veislės likimą. Posėdžiui vadovavo pats pulkininkas Malcolm. Skaitydamas pranešimą, savo šunis jau vadino vakarų Škotijos baltaisiais terjerais (West Highland white terrier, WHWT). Šiandien žmonės juos šaukia trumpai: Westy!

Chrizantemos galvutė… šunų parodose

Pasirodę pirmosiose šunų parodose, jie iškart sudomino šunų mylėtojus. 1907 m. Cruft’s parodoje jau dalyvavo keletas vestukų. Tais pačiais metais čempiono titulą gavo vakarų Škotijos baltasis terjeras Morven. Gausėjo šių šunų veisėjų gretos. Štai ponia C. Pacey per gana trumpą laiką šunų kilmės knygoje įrašė 15 savo vestukų, „Wolvey“ veislyną vertino ne vien anglai. 1920-1939 m. Didžiojoje Britanijoje vestukams suteikta 125 čempionų titulai, tarp jų 32 buvo „Wolvey“ šunys.

Ne vien Didžiojoje Britanijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje vakarų Škotijos terjerai vis labiau domino kinologus. Jungtinėse Valstijose šie šuneliai pasirodė tuomet, kai Robert Goelet įsigijo porelę šunų – Kiltie ir Rumpus Glenmohr.

Valstijose jie iškart pelnė kompanionų vardą, apie medžioklę nebebuvo jokios kalbos. 1909 m. Vestminsterio kinologų klubas (JAV) užregistravo keletą šių šunų ir pavadino juos Roseneath terjerais (net įsteigė Roseneath terjerų mylėtojų klubą). Dabar Jungtinėse Valstijose tarp populiariausių mažų veislių šunų jie nusileidžia tik cvergšnauceriams.

Europietiški vestukai

Kai kalbama apie šiuos šunis, visuomet pabrėžiama: škotai, nes Škotija yra jų gimtinė. Škotijoje ir dabar sklando įvairios šių šunų kilmės versijos. Neva, prie Škotijos krantų sudužus Nenugalimosios ispanų armados laivui, iš audringų vandenų  išsikapanojo į Skajaus salą du šuniukai – pudelis ir maltesė. Jei tikėtume šia pasaka, iš jų ir atsirado vestukai. Kaip įprasta Jungtinėje Karalystėje, šunų pripažinimas ir meilė sustiprėdavo, kai karališkoji šeima atkreipdavo dėmesį į kurią nors šunų veislę.

Toks ažiotažas kilo, kuomet karalius Jurgis I į Edinburgo pilį parsivežė 6 baltakailius terjerus, o vėliau juos padovanojo Prancūzijos karaliui. Laiške šunelius vadino Sierra vardu.

Už Škotijos ribų vakarų Škotijos baltuosius terjerus šaukė visaip: baltaisiais, aukštikalnių, Pittenweem, Poltalloch, Roseneath terjerais. Iš Prancūzijos karaliaus dvaro vestukai pradėjo savo žygį po Europą. Ir šiandien Prancūzijos kinologų išvesti vakarų Škotijos baltieji terejrai laikomi elitiniais. Šitie šunys visada išsiskiria parodose – ne veltui vestukai ne kartą laimėjo prestižinę Cruft‘s taurę!

Lietuvoje auginami ir veisiami vestukai Europos bei pasaulio čempionatuose niekuo nenusileidžia geriausiems šios veislės atstovams, atstovaujantiems prestižinius pasaulio vestukų veislynus. Dar prieš 10 metų vakarų Škotijos baltasis terjeras My Number One Superbia tapo Pasaulio jaunimo nugalėtoju. Per pastarąjį dešimtmetį ne vieną kartą mūsų šalies vestukai tapo Pasaulio jaunimo nugalėtojais ir Pasaulio nugalėtojais.

Kam tinka šios veislės šunys?

Jei esate judrus, mėgstate pokštus, suprantate humorą, šis šuo – jums. Jei 12-16 metų esate pasirengęs globoti augintinį ir dalytis su juos viskuo – vestukas jums. Jei negailėsite pinigų geram ėdalui, kailio priežiūrai, sveikatos profilaktikai – šis ilgaamžis šuo nekels sunkumų. Jeigu jūsų butas nedidelis ir negalite laikyti didelio šuns – šis šuo kaip tik jums (ūgis apie 28 cm, svoris – 7-10 kg).

Ar sutars su vaikais? 

Tai priklauso nuo vaikų amžiaus ir kaip suaugusieji išauklėjo savo šuniuką. Vaikui virš 10 metų – puikus šuo! Jų bendri žaidimai, dresūros pamokėlės – miela ir naudinga vaikui ir šuniui. Tačiau, nors jis atrodo tarsi žaisliukas, tai nėra žaislinis šuo. Vaikai turi išmokti gerbti gyvūną, rūpintis jo gerove, atsižvelgti į šio poreikius, neįkyrėti.

Ar susidraugaus su kitais gyvūnais?

Santykiai su kitais gyvūnais priklauso nuo to, ar gyvena su jais po vienu stogu, ar susitinka atsitiktinai. Jis linkęs į kompromisus, tačiau vis tiek pasistengs įrodyti, jog yra viršesnis. Į svetimus šunis žvelgia nepatikliai, kartais ryžtasi provokuoti, net jei priešininkas dešimtkart didesnis. Ilgiau gyvendami šeimoje su kitais gyvūnais, susidraugauja, tampa neišskiriami.

Ar įmanoma dresuoti? 

Šis šuo protingas, imlus, tačiau jį reikia sudominti. Šeimininkas turi išmokti valdyti terjero temperamentą. Kai šuo susidomi, mokosi noriai. Ne veltui dalyvauja šunų vikrumo varžybose. Yra šoklus ir greitas, mėgsta įvairias užduotis. Vydamasis kamuoliuką, aplenkia didesnius šunis. Kalbėdami apie savo vestukus, šeimininkai sako: linksmi, pašėlę, su jais nenuobodu!

Ar yra užsipyręs kaip visi terjerai? 

Ta dainelė apie terjerų užsispyrimą gerokai nuvalkiota. Užsispyręs gali būti bet koks šuo, jeigu yra prastai išauklėtas arba išvis neauklėtas. Tai savarankiški šunys ir kaip visi šunys gali kovoti dėl statuso gaujoje. Jau porą šimtmečių veisiami ne kaip medžiokliniai šunys, o kad pritaptų prie žmonių. Atrenkami ne vien gražiausi, bet ir geriausio būdo šunys – nirtulingą, užsispyrusį medžioklį, atakuojantį kiaunės arba lapės urvą, palikime praeičiai. Taip, vakarų Škotijos terjeras turi charakterį, bet jis ne užsispyrėlis, o išdidus ir jaučiantis savo vertę šuo.

Ar mėgsta keliauti? 

Jis išvestas medžioklei, įveikdavęs ilgus atstumus, nepaisęs atšiauraus klimato – ar toks terjeras gali būti lepus? Nebent šeimininkas išpopintų… Nuo mažens įpratinus keliauti pervežimo dėžėje, kelionėje su juo nebus jokių sunkumų. Kadangi yra maži, galima įsinešti ten, kur šunys nelabai pageidaujami (įstaiga, parduotuvė, kavinė). Tuomet net šunų nemėgstantieji neatsilaiko prieš šelmišką vestuko snukutį. Ilgose kelionėse yra ištvermingi, tylūs, mieli bendrakeleiviai.

Ar sunku prižiūrėti baltą kailį? 

Ar baltas, ar juodas kailis – priežiūra kasdienė! Vestukų dengiamieji plaukai yra šiurkštūs ir standūs, maždaug 5 cm ilgio. Pavilnė minkšta. Kailis turi būti šiurkštus, todėl maudoma ne bet kokiu, o šiurkščiaplaukiams skirtu kokybišku šampūnu. Parodose dalyvaujančių šunų kailis turi būti sniego baltumo, jį būtina puoselėti. Kailis nesišeria, maždaug kas tris mėnesius pešiojamas. Nieko neatsitinka baltam kailiui, kai vestukas išsipurvina – purvas išdžiūva ir išbyra. Kad šuo gerai jaustųsi, reikia iškirpti tarpupirščių plaukus, išpešioti ausų plaukus. Geriau grožio procedūras patikėti šunų kirpėjoms. Šukuoti reikėtų kasdien, išrinkti šapus, nuplauti tekančiu vandeniu letenėles, „sijonuką“, lyties organus. Trumpinti nagus, kad peraugę nedeformuotų letenėlių.

Kaip elgiasi lauke? 

Vestukas gali plaukioti, bet pernelyg tuo nesižavi. Jam nepatartina lįsti į jūros vandenį (prastėja kailis). Iš prigimties jį labiau traukia kemsynai, dumblo kvapas, tad šias vietas verčiau aplenkti. Kaip visi terjerai (lot. terra – žemė) mėgsta kapstyti žemę, uostinėti. Gėlynus arba kitus sodinukus nuo smalsuolio geriau atitverti tvorelėmis, aukštesniais želdiniais.

Įdomūs faktai
1839 m. dailininkas Edvinas Landsyras nutapė paveikslą „Kilnumas ir akiplėšiškumas”: pavaizdavo vestuką, „užėmusį“ bladhaundo būdą!

1870-1880 m. pulkininkas Malcolm išveisė dabartinių vestukų protėvius.

1904 m. Edinburgo šunų parodoje suteiktas vakarų Škotijos baltųjų terjerų vardas.

1924 m. Anglijos kinologų klubas uždraudė kernterjerus poruoti su vestukais.

Trumpai – apie standartą

III FCI grupė, Nr. 85.

Akys. Vidutinio dydžio, viena nuo kitos toli, neišsprogusios, kuo tamsesnės. Nepageidautinos šviesios spalvos akys.

Ausys. Mažos, stačios, tvirtos, smailais galiukais. Apaugusios trumpais kaip velvetas plaukais. Nepageidautinos didelės, apvalios, plačios.

Kaklas. Gana ilgas ir raumeningas, laipsniškai platėdamas pereina į pečius.

Kūnas kompaktiškas, linijos tiesios ir tvirtos. Ryški krūtinės ląsta. Itin trumpas juosmuo.

Uodega. Aukštai išaugusi, tiesi, nerūpestingai iškelta. Nepageidautina per ilga uodega. Jokiu būdu ne kirsta.

Kailis. Dvisluoksnis, šiurkštus, negarbanotas. Pavilnė gausi, trumpa, minkšta. Nepageidautinas švelnus kailis.

Nosis. Juoda, gana didelė, sudaranti lygų kontūrą su snukio linija.

Judesiai platūs, laisvi. Galūnės juda lygiagrečiai.

Stasio Barausko, Loretos Grubliauskienės ir Lolitos Tilindienės arch. nuotr.

X