Kam tinka šios veislės šunys?
Jei esate judrus, mėgstate pokštus, suprantate humorą, šis šuo – jums. Jei 12-16 metų esate pasirengęs globoti augintinį ir dalytis su juos viskuo – vestukas jums. Jei negailėsite pinigų geram ėdalui, kailio priežiūrai, sveikatos profilaktikai – šis ilgaamžis šuo nekels sunkumų. Jeigu jūsų butas nedidelis ir negalite laikyti didelio šuns – šis šuo kaip tik jums (ūgis apie 28 cm, svoris – 7-10 kg).
Ar sutars su vaikais?
Tai priklauso nuo vaikų amžiaus ir kaip suaugusieji išauklėjo savo šuniuką. Vaikui virš 10 metų – puikus šuo! Jų bendri žaidimai, dresūros pamokėlės – miela ir naudinga vaikui ir šuniui. Tačiau, nors jis atrodo tarsi žaisliukas, tai nėra žaislinis šuo. Vaikai turi išmokti gerbti gyvūną, rūpintis jo gerove, atsižvelgti į šio poreikius, neįkyrėti.
Ar susidraugaus su kitais gyvūnais?
Santykiai su kitais gyvūnais priklauso nuo to, ar gyvena su jais po vienu stogu, ar susitinka atsitiktinai. Jis linkęs į kompromisus, tačiau vis tiek pasistengs įrodyti, jog yra viršesnis. Į svetimus šunis žvelgia nepatikliai, kartais ryžtasi provokuoti, net jei priešininkas dešimtkart didesnis. Ilgiau gyvendami šeimoje su kitais gyvūnais, susidraugauja, tampa neišskiriami.
Ar įmanoma dresuoti?
Šis šuo protingas, imlus, tačiau jį reikia sudominti. Šeimininkas turi išmokti valdyti terjero temperamentą. Kai šuo susidomi, mokosi noriai. Ne veltui dalyvauja šunų vikrumo varžybose. Yra šoklus ir greitas, mėgsta įvairias užduotis. Vydamasis kamuoliuką, aplenkia didesnius šunis. Kalbėdami apie savo vestukus, šeimininkai sako: linksmi, pašėlę, su jais nenuobodu!
Ar yra užsipyręs kaip visi terjerai?
Ta dainelė apie terjerų užsispyrimą gerokai nuvalkiota. Užsispyręs gali būti bet koks šuo, jeigu yra prastai išauklėtas arba išvis neauklėtas. Tai savarankiški šunys ir kaip visi šunys gali kovoti dėl statuso gaujoje. Jau porą šimtmečių veisiami ne kaip medžiokliniai šunys, o kad pritaptų prie žmonių. Atrenkami ne vien gražiausi, bet ir geriausio būdo šunys – nirtulingą, užsispyrusį medžioklį, atakuojantį kiaunės arba lapės urvą, palikime praeičiai. Taip, vakarų Škotijos terjeras turi charakterį, bet jis ne užsispyrėlis, o išdidus ir jaučiantis savo vertę šuo.
Ar mėgsta keliauti?
Jis išvestas medžioklei, įveikdavęs ilgus atstumus, nepaisęs atšiauraus klimato – ar toks terjeras gali būti lepus? Nebent šeimininkas išpopintų… Nuo mažens įpratinus keliauti pervežimo dėžėje, kelionėje su juo nebus jokių sunkumų. Kadangi yra maži, galima įsinešti ten, kur šunys nelabai pageidaujami (įstaiga, parduotuvė, kavinė). Tuomet net šunų nemėgstantieji neatsilaiko prieš šelmišką vestuko snukutį. Ilgose kelionėse yra ištvermingi, tylūs, mieli bendrakeleiviai.
Ar sunku prižiūrėti baltą kailį?
Ar baltas, ar juodas kailis – priežiūra kasdienė! Vestukų dengiamieji plaukai yra šiurkštūs ir standūs, maždaug 5 cm ilgio. Pavilnė minkšta. Kailis turi būti šiurkštus, todėl maudoma ne bet kokiu, o šiurkščiaplaukiams skirtu kokybišku šampūnu. Parodose dalyvaujančių šunų kailis turi būti sniego baltumo, jį būtina puoselėti. Kailis nesišeria, maždaug kas tris mėnesius pešiojamas. Nieko neatsitinka baltam kailiui, kai vestukas išsipurvina – purvas išdžiūva ir išbyra. Kad šuo gerai jaustųsi, reikia iškirpti tarpupirščių plaukus, išpešioti ausų plaukus. Geriau grožio procedūras patikėti šunų kirpėjoms. Šukuoti reikėtų kasdien, išrinkti šapus, nuplauti tekančiu vandeniu letenėles, „sijonuką“, lyties organus. Trumpinti nagus, kad peraugę nedeformuotų letenėlių.
Kaip elgiasi lauke?
Vestukas gali plaukioti, bet pernelyg tuo nesižavi. Jam nepatartina lįsti į jūros vandenį (prastėja kailis). Iš prigimties jį labiau traukia kemsynai, dumblo kvapas, tad šias vietas verčiau aplenkti. Kaip visi terjerai (lot. terra – žemė) mėgsta kapstyti žemę, uostinėti. Gėlynus arba kitus sodinukus nuo smalsuolio geriau atitverti tvorelėmis, aukštesniais želdiniais.
Įdomūs faktai
1839 m. dailininkas Edvinas Landsyras nutapė paveikslą „Kilnumas ir akiplėšiškumas”: pavaizdavo vestuką, „užėmusį“ bladhaundo būdą!
1870-1880 m. pulkininkas Malcolm išveisė dabartinių vestukų protėvius.
1904 m. Edinburgo šunų parodoje suteiktas vakarų Škotijos baltųjų terjerų vardas.
1924 m. Anglijos kinologų klubas uždraudė kernterjerus poruoti su vestukais.
Trumpai – apie standartą
III FCI grupė, Nr. 85.
Akys. Vidutinio dydžio, viena nuo kitos toli, neišsprogusios, kuo tamsesnės. Nepageidautinos šviesios spalvos akys.
Ausys. Mažos, stačios, tvirtos, smailais galiukais. Apaugusios trumpais kaip velvetas plaukais. Nepageidautinos didelės, apvalios, plačios.
Kaklas. Gana ilgas ir raumeningas, laipsniškai platėdamas pereina į pečius.
Kūnas kompaktiškas, linijos tiesios ir tvirtos. Ryški krūtinės ląsta. Itin trumpas juosmuo.
Uodega. Aukštai išaugusi, tiesi, nerūpestingai iškelta. Nepageidautina per ilga uodega. Jokiu būdu ne kirsta.
Kailis. Dvisluoksnis, šiurkštus, negarbanotas. Pavilnė gausi, trumpa, minkšta. Nepageidautinas švelnus kailis.
Nosis. Juoda, gana didelė, sudaranti lygų kontūrą su snukio linija.
Judesiai platūs, laisvi. Galūnės juda lygiagrečiai.
Žiūrėkite vaizdo įrašą: https://www.facebook.com/122118779464/videos/840674343351862
Stasio Barausko, Loretos Grubliauskienės ir Lolitos Tilindienės arch. nuotr.
