5 gr. Špicai ir primityvieji šunys

Sibiro haskių istorija yra viena žavingiausių ir įdomiausių. Manoma, kad šios veislės šunys gyveno su čiukčių tauta šiaurės rytų Sibire prieš 3000 metų. Gyveno ten, kur žiemą temperatūra nukrenta žemiau -30° C šalčio ir kur nuolat siautėja pūgos... 

Šie šunys buvo pagrindinė susisiekimo priemonė, jie buvo naudojami kinkiniuose. Kinkinyje būdavo net iki 20 šunų. Įkinkyti šunys su varovu įveikdavo ilgas distancijas – kartais  nukeliaudavo iki 160 kilometrų. Dėl nedidelio ūgio ir minimalaus poreikio maistui šie šunys nesudarė papildomo vargo ilgose kelionėse. Su kinkiniu čiukčiai lengvai įveikdavo užšalusios jūros plotus, parsigabendavo medžioklės ar poledinės žvejybos laimikį.

Kai šunys nedirbdavo, gyvendavo viduje – šildydavo vaikus ir kitus šeimos narius. Vasaromis visi šunys gyvendavo palaidi, medžiodavo gaujomis ir taip išgyvendavo be žmogaus įsikišimo. Matyt dėl to iki šių dienų jie tebeturi stiprų medžioklės instinktą. Įdomu tai, kad iškritus pirmajam sniegui haskiai visada sugrįždavo į kaimus.

Kilmės legendos ir veislės pripažinimas

Sibiro haskių veislė apipinta legendomis. Pasakojama, kad du haskiai saugojo dangaus vartus ir per juos įleisdavo tik gerus žmonės. Arba kad badmečiu viena moteris du šuniukus išsaugojo, šiuos maitindama krūtimi, todėl veislė ir išliko.

Įdomu tai, kad pati veislė yra palyginti jauna. Jungtinėse Amerikos Valstijose Sibiro haskių veislė pripažinta 1930 metais. Pirmasis veislės standartas buvo publikuotas 1932 m. balandį žurnale „Gazette“. Pirmieji Sibiro haskiai, registruoti AKC, buvo  iš Julian Hurley‘s Northern Lights veislyno, esančio Fairbanks, Aliaskoje. Pirmasis Sibiro haskis, pelnęs AKC čempiono titulą, buvo Northern Lights Kobuck. Nuo tada ši veislė vis labiau populiarėjo, buvo sėkminga ir žinoma parodų ringuose. Tuo tartu Tarptautinė kinologų federacija (FCI) standartą patvirtino 1995 m. vasario 2d. Lietuvoje pirmasis Sibiro haskis įregistruotas 2001 metais.

Sibiro haskis – gaujos šuo

Sibiro haskis yra viena seniausių šunų veislių, jie priklauso primityviųjų šunų grupei, todėl auginti šios veislės šunį yra tikras iššūkis.

Tai inteligentiškas, charizmatiškas, draugiškas šuo, traukiantis aplinkinių dėmesį. Tačiau haskis nėra idealus augintinis, skirtas kiekvienai šeimai. Haskis – kinkinių šuo, o tai reiškia, kad jis turi įgimtą norą bėgti, daug energijos ir yra nepriklausomas. Jis dažnai gali neatbėgti šaukiamas, todėl rekomenduojama jo nepaleisti nuo pavadžio neaptvertoje teritorijoje. Nors sakoma, kad noras pabėgti yra labai individualus, šį polinkį visi haskiai turi labai stiprų. Ir net jeigu šuo yra gerai dresuotas ir paklūsta komandoms, negalima pamiršti, kad paleistas jis gali pasprukti.

Haskis yra gaujos (šeimos) šuo, jam norisi būti šeimos dalimi. Jei šuo gyvena vienas, nėra daugiau gyvūnų arba nėra ryšio su žmogumi, haskis bus nelaimingas. Vienam šuniui reikia skirti labai daug dėmesio, ilgų pasivaikščiojimų, žaidimų ir kitų užsiėmimų. Kitu atveju jis niokos namus, kiemą ir gali be perstojo kaukti paliktas vienas. Todėl patartina auginti du šunis, tuomet jie turi žaidimų draugą ir nėra vieniši. Rekomenduojama įsigyti vieną šunį, jį išauklėti, praeiti dresūrą ir tik tada įsigyti antrą. 

Šis šuo – ne kiekvienam

Sibiro haskiai mėgsta dirbti kinkinyje, jų entuziazmas yra beribis. Jie bėga kinkinyje todėl, kad nori bėgti, ne todėl, kad jiems reikia arba todėl, kad tam specialiai treniruojami. Daugelis šeimininkų mėgaujasi bėgdami arba važiuodami su pakinkytu šunimi ar visu kinkiniu.

Haskis puikus draugas gamtoje – keliaujant į mišką, lipant į kalnus, stovyklaujant. Todėl šios veislės šunys netinka žmogui, mėgstančiam savaitgalius leisti ant sofos namie. Jam yra būtini ilgi pasivaikščiojimai kasdien ir nesvarbu, koks lauke oras. Su Sibiro haskiu galite leistis į ilgas keliones, jis niekada nepavargs – nesvarbu, ar nužygiuosite 5, 10 ar net 20 kilometrų. Kasdieniams pasivaikščiojimams rekomenduoju su suaugusiu šunimi vaikščioti ne mažiau nei valandą ryte ir valandą vakare. Jam tikrai negana 10 minučių ryte, o po to visą dieną tupėti namuose.  Žmogus, pasirenkantis šią šunų veislę, turi mylėti gamtą, būti aktyvus. 

Taip pat šie šunys netinka pedantams. Nors haskis dažniausiai šeriasi du kartus per metus, kailio namuose bus nuolat ir visur: ant baldų, kilimų, rūbų ir... arbatoje. Patarčiau augintinį 1-2 kartus per mėnesį išmaudyti, kartą per savaitę gerai iššukuoti.

Svarbu pabrėžti, kad Sibiro haskis paprastai myli visus, įskaitant ir į kiemą užsukančius nepažįstamus žmones, todėl jis niekada nebus sarginis šuo. Haskis labai myli vaikus, su jais yra atsargus ir švelnus. Tačiau vaikai yra vaikai, todėl šuniukas ar jaunas šuo gali elgtis neatsargiai, sužeisti tiek vaiką, tiek suaugusįjį, netyčia jį pargriauti ar įkąsti žaisdamas. Todėl nerekomenduočiau šeimoms, turinčioms mažų vaikų (iki 5-7 metų) įsigyti šuniuko, kadangi šis netyčia gali užgauti vaiką. Be to,  mažas vaikas dar neturi įgūdžių saugiai elgtis su augintiniu.

Haskis sutaria su kitais gyvūnais, net su katėmis ar kitais mažais augintiniais. Bet jis taip pat puikiai, vedamas instinktų, gali sumedžioti kaimynų katę ar kitą gyvūnėlį. Nereikėtų pamiršti šuns socializacijos su gyvūnais jau  ankstyvame jo amžiuje. 

Veisimas, dresūra, laisvalaikis ir standartai

Sibiro haskiai ne visada lengvai dresuojami, tai lemia jų intelektas ir nepriklausomybė. Jiems greit nusibosta kartoti tą pačią komandą, jie nemėgsta monotonijos.

Jie turi puikų humoro jausmą: jeigu suklysta atlikdami užduotį ir pastebi šeimininko šypseną ar išgirstą juoką,  nori vėl pakartoti klaidą – juk bus smagu vėl sulaukti dėmesio. Dresūros užsiėmimuose jie dažnai pavadinami juokdariais. Tačiau jie taip pat gali pasiekti aukštų rezultatų ir būti grupės lyderiais. Štai Jungtinėse Valstijose Sibiro haskiai dažnai dalyvauja paklusnumo (ang. Obedience) varžybose, rungtyniauja šunų vikrumo (ang. Agility) ir kitose varžybose.

Haskių veisimas skirtingose šalyse turi savų niuansų. Yra šalių, kuriose galima veisti šunis tik išlaikius socializacijos testą (Italija). Kitose šalyse leidžiama veisti tik išlaikius darbinių savybių testą. Šis testas susideda iš šuns paklusnumo dirbant kinkinyje, vertinama, kaip jis paklūsta žmogaus komandoms ir sugeba dirbti komandoje su kitais šunimis (Suomija). Lietuvoje galima išsilaikyti socializacijos testą ir BH paklusnumo egzaminą. 

Tai labai protingi šunys. Ši veislė sugebėjo išlikti tūkstančius metų, vesti kinkinius per pūgą, ledą ir visada pasiekti savo tikslą. Kinkinį sudarydavo 12, 16, ar 20 šunų ir jie visi paklusdavo žmogaus balsui. Šie šunys išveisti dirbti komandoje ir iki šių dienų puikiai tai daro. Yra neapsakomas jausmas stovėti ant rogių, paspirtuko ar kitos tam skirtos transporto priemonės ir tik savo balsu valdyti kinkinį, kuris lekia, kiek akys mato ir kojos neša, tačiau visada paklūsta žmogui. Darbui paruoštas kinkinys niekada nenulėks paskui stirną miške – jis bėgs ten, kur veda žmogus. Įsigijus haskių šuniuką, dresūros užsiėmimai yra būtini (rekomenduoju 3-6 mėn. kursą grupėje). Palankius užsiėmimus keletą mėnesių, po pertraukos vėl galima sugrįžti ir įtvirtinti žinias. Dresūros reikia ne tik šuniui, bet ir šeimininkui. Žmonės dažnai nesupranta šuns kūno kalbos ir tam tikro elgesio priežasčių, o dresuotojas padės jums geriau pažinti savo augintinį.

Sibiro haskis – darbinis, vidutinio ūgio, laisvų ir grakščių judesių šuo. Jo tankus kailis, stačios ausys, uodega puri, primenanti lapės uodegą. Šis šuo yra lengvas, negali būti per sunkus ar turėti antsvorio. Leidžiamos visos kailio spalvos nuo juodos iki baltos, taip pat galimi įvairūs kailio išmarginimai. Akys rudos arba mėlynos, gali būti skirtingų spalvų akys. Ūgis ties ketera: patinų 53,5 - 60 cm, kalyčių 50,5 - 56 cm, svoris: patinų 20,5 - 28 kg, kalyčių 15,5 - 23 kg.

Parengė Ingrida Gudmonienė

Nikodema Photography ir I.Gudmonienės nuotr.

Naudota literatūra: M. Jenning, „The Siberian Husky"; D.Beckman, „Siberian Husky".

Pokalbis apie Sibiro haskius.