9 gr. Kompanionai ir šunys žaisliukai

Čihuahua

Čihuahua – šunų pasaulio nykštukai savo dydžiu, bet ne širdimi. Dėl jų meilaus būdo ir saldžios išraiškos vis daugiau žmonių renkasi šią veislę. Tačiau būkite atsargūs: įsigijus pirmąjį šuniuką itin lengva „susirgti" čihuahua manija!

Čihuahua priklauso dekoratyvinių šunų grupei ir yra puikus kompanionas visiems: temperamentingas, budrus bei drąsus. Lengvai prisitaikantis tiek prie aktyvaus, tiek prie sėslesnio gyvenimo būdo. Savo žaismingu charakteriu čihuahua pavergia visų aplinkinių širdis, o dėl savo dydžio yra puikus pasirinkimas žmonėms, kurie daug keliauja ar nori pasiimti šuniuką kartu su savimi. Šie dekoratyvinių šunų grupei priklausančios veislės atstovai yra nenuilstantys ilgesniuose pasivaikščiojimuose (lengvai įveikia ir 10 km!), bet taip pat mielai praleidžia dieną susirangę šeimininko pašonėje ant sofos.

Veislės istorija

Yra nemažai versijų apie čihuahua kilmę. Viena patikimiausių prielaidų, kad jų pirmtakai anksčiau gyveno laukinėje gamtoje ir toltekų civilizacijos laikais buvo sugauti bei prijaukinti vietinių gyventojų. Tuloje gyvenusio šuns „Techichi“ atvaizdai buvo naudojami kaip miesto architektūros detalės. Šios statulėlės labai panašios į dabartinį čihuahua. Toltekai tikėjo, kad čihuahua atpirks mirusiojo nuodėmes ir buvo laidojami kartu su šeimininku. Kuomet actekai pakeitė toltekų gentį, buvo tikima, jog šie šunys padės šeimininkui kelionėje į anapilį: siela užlips ant ištikimo šuns nugaros ir taip perplauks 9 upes. Todėl čihuahua pirmtakai dalyvaudavo religinėse apeigose ir buvo deginami kartu su savo šeimininku bei jo turtu. Šiam tikslui buvo skirti žydros spalvos šunys. Auksinių kailio atspalvių čihuahua buvo svarbūs irgi, jie simbolizavo sėkmę. Taigi, čihuahua nebuvo tiesiog augintiniai. Manoma, kad buvo tokie svarbūs, jog kai kurie turėdavo net savo asmeninius vergus. Yra įrodymų, kad anų laikų kilmingieji laikė didelius kiekius čihuahua, kartais net virš 100. Jie tapo turto ir klestėjimo simboliu. 

Veislės pavadinimas kilęs iš Meksikos valstijos Chihuahua. Senieji Meksikos čihuahua labai skyrėsi nuo šių dienų veislės atstovų. Jie buvo gerokai liaunesnio sudėjimo ir siauresnėmis, rafinuotomis galvomis, nuožulnesnio perėjimo iš kaktos į snukį bei ilgesnėmis kojomis. Visi šunys turėjo atvirą momenėlį, kuris ilgą laiką buvo laikomas skiriamuoju veislės bruožu, bet pagal dabartinį veislės standartą ši yda tapo diskvalifikaciniu trūkumu.

Visose kilmės versijose minimi trumpaplaukiai čihuahua. Ilgaplaukiai išveisti Jungtinėse Amerikos valstijose praeitame amžiuje. 1923 metais sukurtas pirmasis čihuahua veislės standartas ir susikūrė šios veislės gerbėjų klubas. 

Išvaizda

Čihuahua – mažiausia šunų veislė pasaulyje. FCI standartas nurodo svorį nuo 1 iki 3 kg, idealus svoris nuo 1,5 iki 2,5 kg. 

Čihuahua išskiriami į dvi veisles pagal kailio ilgį: trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai. Plaukas švelnus ir šilkinis. Leidžiamos visos spalvos ir jų kombinacijos, išskyrus marmurišką. 

Šios veislės atstovai pasižymi obuolio formos galva ir labai stačiu perėjimu nuo kaktos į nosį, vadinamuoju „stopu“, kuris pagal veislės standartą turėtų sudaryti 90 laipsnių kampą. Nosies ilgis toks pats kaip kaktos aukštis, o ausys didelės, stačios, plačios ir sudarančios 45 laipsnių kampą, kuomet šuo yra ramybės būsenos. Nors ir mažo dydžio, tačiau tai tvirtai sudėtas šuo, sąlyginai kaulingas pagal savo dydį. Kūnas gana kompaktiško formato, vidutinės apimties krūtinė, kojos statomos paraleliai. Uodega laikoma aukštai, puslankio arba kardo formos: ne raityta ir ne gulinti ant nugaros ar šono. 

Tai itin guvaus, žvalaus ir žaismingo būdo šuo. Jokiu būdu nei agresyvus, nei bailus. Čihuahua puikiai sutaria su kitais šunimis, katėmis bei mėgsta žmonių draugiją. Patartina kuo mažiau laiko palikti vieną, todėl pageidautina kito mažo dydžio šuns ar net katės (draugiškos) kompanija, jei šeimininkai ilgam palieka namus.

Priežiūra

Čihuahua nereikalauja ypatingos priežiūros. Kaip ir visiems šunims, reikia kirpti nagus kas 1-3 savaites, kartais pašukuoti šepečiu minkštais dantukais. Esant reikalui išmaudyti šunims skirtu šampūnu. Su dantukais teks kiek daugiau pavargti, juos reikėtų valyti specialia dantų pasta, skirta šunims. Jeigu apnašos greitai formuojasi, gali tekti valyti dantis gana dažnai, bent kas kelias dienas, o geriausia kasdien ir pratinti nuo mažens. Dantų keitimosi periodu (4-8 mėn.) reikėtų stebėti, ar visi dantukai iškrenta patys; jeigu nuolatiniai dantys išaugo iki pusės, o pieniniai dar tvirtai laikosi, laikas kreiptis pagalbos į veterinarą juos traukiant.

Koks mažas bebūtų, visgi reikėtų nepamiršti, jog tai šuo, kuriuo reikia rūpintis ir auklėti taip pat, kaip ir kitų veislių šunis. Tai jokiu būdu neturi būti amsintis bailus ar agresyvus šuniukas, besikabinantis praeiviams į kulnus ir gyvenantis ant rankų bei matantis pasaulį tik per langą. Bent 20-30 minučių kasdienis pasivaikščiojimas būtinas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Čihuahua mielai palaikys jums kompaniją ir ilgesnio pasivaikščiojimo ar kelionės metu. Vedžioti būtina su pavadėliu, ypač netoli gatvių ar kitų šunų. Taip pat pasitaiko, jog plėšrūs paukščiai bando nunešti mažo dydžio šunis, tad negalima palikti be priežiūros net ir aptvertoje teritorijoje. 

Auginant čihuahua reikėtų nepamiršti auksinės taisyklės, jog šuniukui galima nušokti tik nuo tokio aukščio, kur jis pats lengvai užšoka. Kitu atveju didelė traumų tikimybė, ypač jei šuniukas itin mažo dydžio. Todėl niekuomet nepalikite ant lovos, jei šuo dar pats negali užšokti, nepatartina naudoti ir laiptelių užlipti tokiu atveju, kadangi šuo žemyn gali šokti tiesiai ant grindų (nebent išmokysite visada nulipti per ten, kur užlipo). Reikėtų atkreipti dėmesį ir į atvirus laiptus, jais mažo dydžio šuniui griežtai negalima lipti dėl itin didelės traumų (net mirtinų!) galimybės. Laiptus būtina užtverti ar padaryti nepraeinamus vartelius.

Dėl traumų tikimybės šios veislės šuniukai nėra rekomenduotini šeimoms su mažamečiais vaikais ir dideliais šunimis. Bet viskas priklauso nuo žmogaus atsakingumo ir sąmoningumo, bei vaiko ar šuns charakterio savybių ir judrumo lygio. 

Sveikata

Tai geros sveikatos, ilgaamžiai šunys (~15 metų, pasitaiko ir ilgiau). Vyresniame amžiuje derėtų atkreipti dėmesį į širdies darbą, profilaktiškai tikrinti veterinarijos gydykloje. Bene dažniausiai pasitaikanti yda – kelio girnelės išnirimas (Patellar Luxation), skirstoma į laipsnius nuo 0 (sveika) iki 4 (girnelė visiškai išnirusi). Lietuvoje veisiamiems šunims privalomi oficialūs kelio sąnario tyrimai. Leidžiama kergti tik su 0 ir 1 laipsnio rezultatais. 

Dėl žemo ūgio ir akių dydžio čihuahua neretai susiduria su akių traumomis. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant pasirodyti veterinarijos gydytojui, nes būtinas skubus gydymas. Rekomenduotina saugoti nuo kačių nagų, tai nereta akių traumų priežastis. Bei sausos žolės stagarų ir krūmų apatinių šakelių. Kitų traumų tikimybė taipogi nemenka, ypač jei šeimoje yra mažų vaikų ar didesnių augintinių, atvirų laiptų aikštelės ar galimybė šuniui užsilipti aukščiau nei pats gali užšokti. Vedžiojant lauke reikia saugotis kitų šunų, nes šios veislės šuniukai neretai žūsta didesnių šunų nasruose. 

Dėl mažo dydžio čihuahua veislės šunį gali ištikti hipoglikemija, jeigu jis laiku negaus maisto. Kuo mažesnio dydžio šuo, tuo didesnė rizika. Pastebėjus vangumą ar net judesių koordinacijos sutrikimų sunkesniais atvejais, rekomenduotina kuo skubiau duoti šunims skirtos energetinės pastos ar saldaus gėrimo (galima ištirpdyti cukrų vandenyje ar medumi patepti dantenas). 

Pasitaiko hidrocefalijos (smegenų vandenės) atvejų, kuomet gali sutrikti smegenų funkcija. Paprastai pasireiškia jau gana ankstyvame amžiuje. Hidrocefaliją galima įtarti, kuomet šuniukas labai mažo dydžio, itin apvali galva, didelis atviras momenėlis, keisti nuotaikų svyravimai ar net šuns sukimasis ratu. 

Taipogi šie šunys gali kartais „kriuksėti" dėl 2 priežasčių: atbulinio čiaudulio (reverse sneezing) arba trachėjos susiaurėjimo (trachėjos kolapsas). Neretai šeimininkams sunku juos atskirti. Pirmasis yra it oro traukimas į vidų ir nekelia pavojaus šuniui (atbulinis čiaudulys), o antrasis panašus į itin sausą kosulį, kai „veiksmas“ nukreiptas į išorę, tai gali kelti pavojų sveikatai. Kaip buvo minėta, būtina rūpintis dantų higiena, kitu atveju atsiras dantų apnašos, kurios virs akmenimis bei prasidės įvairios dantų ir dantenų ligos, sukeliančios skausmą augintiniui bei nepatogumų šeimininkams (blogas kvapas iš nasrų, šuns atsisakymas kramtyti ir kt.).

Kadangi įprastai problemų su gimdymais turi mažo dydžio arba apvalių galvų šunys, o čihuahua atitinka abu kriterijus, tad cezario pjūvis ne toks ir retas atvejis. Be to, įprastai būna negausios vados, kas irgi padidina cezario pjūvio tikimybę. Pasitaiko ir letalių baigčių, tad šunų veisimu turėtų užsiimti tik apie tai labai gerai nusimanantys žmonės. Ir ne vien turintys žinių apie patį šuniavimąsi, bet ir apie genetiką, šuniukų auginimą. Taip pat būtina gerai išmanyti veisiamos veislės specifiką bei linijas. Čia nėra vietos mėgėjiškiems pasibandymams „dėl sveikatos" (tai mitas), visgi tai ne žaidimas, o gyvybė, šuns gyvenimo kokybės klausimas. 

Na ir pabaigai pridėsiu, kad tai išskirtiniai šunys: jie tave myli, jie tave dievina, jie tave saugo ir, prireikus, gintų iki mirties. Čihuahua didelė širdis verta visos pasaulio meilės ir atsakingo auginimo. Tad būkime jiems tokie geri šeimininkai, kokie ištikimi draugai jie yra mums.

Čihuahua veislės standartas, nr. 218 , FCI.

Parengė Inga Uzkalne, veislynas „Chochoba" (kopijuoti tekstą be autorės sutikimo draudžiama).

A. Vänttinen, I. Uzkalnes asmeninio archyvo, R. Tamašauskaitės, A. Mlynska, U. Naudžiaus nuotr..

Vaizdo įrašas apie čihuahua veislę.

X