Ši cu kilmės istorija
Ši cu veislės pavadinimas kilo iš kinų kalbos, lietuviškai tai reikštų „šuo liūtas“. Buvo siekiama išveisti šunis, išvaizda primenančius liūtus, kurie neretai yra vaizduojami tradiciniuose rytų Azijos meno kūriniuose.
Kartais ši šunų veislė vadinama Kinijos šunimis liūtais arba Tibeto liūtais. Spėjama, kad ši cu buvo išveisti Kinijoje 800 m. pr. Kr. Kilmė nėra visiškai aiški, tačiau spėjama, kad veislė atsirado sukryžminus Lasos apsą ir pekiną. Ši cu šunys Kinijoje buvo itin vertinami kilmingųjų – jie atsisakydavo šiuos šunis dovanoti, mainyti ar parduoti. Šioje šalyje šunys tapo mažais šventaisiais ir buvo laikomi rūmuose bei rūpestingai prižiūrimi.
Europą ši cu pasiekė gana vėlai – tik 1930 metais. Pirmiausia jie išpopuliarėjo Anglijoje ir Norvegijoje. 1935 m. aprašytas pirmasis ši cu veislės standartas. Praėjus keleriems metas jie tapo populiarūs visoje Europoje, o po Antrojo Pasaulinio karo pasiekė ir JAV. Lietuvą pirmieji ši cu pasiekė maždaug 1992 m., o nuo 2000-ųjų ši veislė labai išpopuliarėjo.
Temperamentas
Viena ryškiausių ši cu charakteristikų yra jo asmenybė. Jie visą laiką noriai būna kartu su žmonėmis, tačiau jiems neįkyri. Įdomu tai, kad jie tinka žmonėms, turintiems alergiją.
Nebijo svetimų vietų, pasikeitimų. Puikiai sutaria su vaikais ir kitų veislių šunimis. Ši cu draugiškas, neagresyvus, geras kompanionas tiek vaikams, tiek kitų veislių šuneliams. Jie mėgsta žaisti judrius žaidimus, išdykauti namuose arba kieme.
Ši cu labai mėgsta žmogaus draugiją ir labai myli savo šeimininką, tačiau tai nėra vieno žmogaus šuo. Jis laimingas, sutikęs bet kokį nepažįstamąjį, kurį priima jo šeimininkas. Štai priežastis, dėl ko jie tampa tokie populiarūs. Ši cu randa draugų, kur bebūtų.
Žinoma, ši cu socializacija svarbu pasirūpinti dar ankstyvame šuniuko amžiuje. Taip pat būtina dresūra – neišauklėti ši cu gali be reikalo amsėti ar net kandžiotis. Taigi, kiekvieno šeimininko užduotis yra pasirūpinti tinkama šuns dresūra ir visai nesvarbu, kad šuo yra nedidukas. Ši cu gana imlūs komandų mokymuisi, tačiau gali būti ir užsispyrę. Su jais reikia kasdien žaisti, vaikštinėti bent 20-30 minučių. Šios veislės šunys negali pakęsti vienatvės, palikti vieni gali loti ar net niokoti daiktus. Su savo šeimininku ši cu mielai keliautų ir į pasaulio kraštą – jie ištikimi bendražygiai, greit prisitaikantys prie pakitusių gyvenimo sąlygų.
Sveikata
Gali sirgti įprastomis ir genetinėmis šunų ligomis: skydliaukės nepakankamumu, šunų tarpslankstelinio disko liga, gali pasitaikyti kvėpavimo takų negalavimų, epilepsija. Būsimi ši cu šeimininkai turėtų itin atidžiai rinktis veislyną, pasidomėti šuniukų tėvų sveikatos tyrimais. Šios veislės šunims būdingi ir akių susirgimai – akys yra gana „išsprogusios“, todėl jas šunelis gali susižeisti žaisdamas. Pasitaiko atvejų, kai blakstienos įauga į vidų, tai labai dirgina akis. Taip pat būdingi ašarų liaukų sutrikimai – jei ašarų pagaminama per daug arba per mažai, svarbu kreiptis į veterinarijos specialistą ir šį sutrikimą pašalinti. Ši cu akis reikia valyti kasdien – nevalant gali atsirasti rusvų ašarų takelių, besikaupiantys nešvarumai (dulkės, smėlis) dirgina odą. Taip pat svarbu saugoti nuo perkaitimo, karštomis dienomis pasivaikščiojimai turėtų tapti trumpesni, geriausia tam rinktis ankstyvą rytą ir vėlų vakarą.
Priežiūra
Ši cu kailį reikia puoselėti – šukuoti rekomenduojama kasdien. Maudyti tenka gana dažnai, kartais net kas savaitę. Po maudynių kailį būtina tinkamai išdžiovinti (geriausia naudoti plaukų džiovintuvą). Po valgio snukutį reikia nuvalyti, nes prie ilgų plaukų kartais prilimpa maisto likučių.
Ši cu kailis nuolat auga, todėl periodiškai trumpinamas – išmokus, tai galima atlikti patiems, tačiau dažniausiai kreipiamasi į specialistus. Kai šunelis ruošiamas parodoms, kailis paliekamas ilgas, trumpinami tik plaukai aplink pėdutes ir užpakalio.
Ši cu ūgis yra 23-28 cm, svoris – 4,5-8,2 kg.