Naujienos

Spalio pirmąjį savaitgalį gyvūnų mylėtojai minės Pasaulinę gyvūnų globos arba šv. Pranciškaus dieną. Jau aštuntą kartą minėti spalio 4-ąją jus kviečia ir Lietuvos kinologų draugija (LKD), anksčiau organizavusi gyvūnų mylėtojų šventes Vilniuje prie Baltojo tilto bei Vingio parke, o pastaraisiais metais – nuotoliniu būdu.

Rugsėjo 18-ąją, nepaisant siautulingo ir gana rudeniško vėjo, įvyko Šokių su šunimis varžybos (freestyle). Šįkart jos persikėlė į Rokiškį ir gražiai įsiliejo į šventinių renginių scenarijų, miestui minint 522 metų jubiliejų. Varžybos vyko įspūdingoje atviroje erdvėje, Velykalnyje. Teisėjavo Vladislava Akimova (Ryga) ir Weslawa Cytowicz-Rul (Vilnius).

Žiūrovams ir teisėjoms buvo pristatyta 16 energingų ir spalvingų pasirodymų, varžėsi Lietuvos, Estijos bei Latvijos sportininkai, pastarųjų buvo daugiausia. Varžybas organizavo šios sporto šakos entuziastai, Canine freestyle Lithuania (VŠMB sekcija).

Norint papasakoti apie veiklas, į kurias galime įsitraukti su savo šunimis, atimtų daug laiko. Šunų grožio konkursai, vikrumo ar paklusnumo varžybos, jauko persekiojimo lenktynės, šunų kinkiniai, sekimas pėdsakais ir kitos įdomios veiklos, kur laimingi tampa ne tik šunys, bet ir jų šeimininkai. 

Su taksais galime viską! – nusprendė Lietuvos taksų mylėtojų klubas, rugsėjo 18 dieną prie Baltojo tilto Vilniuje suorganizavęs Taksų šventę. Į renginio scenarijų buvo įrašyta specializuota 4 FCI grupės paroda (dalyvavo 7 taksų veislės iš visos Lietuvos),  konkursai, žaidynės, kostiumų šou.

Vieni aristokratiškiausių šunų – ilgaplaukiai rusų kurtai, arba borzoi, kadaise išvesti rusų didikų veislynuose, visada traukia dėmesį. Išdidi laikysena, grakštūs, be galo tylūs judesiai, protingas žvilgsnis – margaspalviame įvairių šunų veislių būryje jie išsiskiria daug kuo. Rusų kurtai nėra labai populiari šunų veislė galbūt todėl, kad reikalauja iš žmogaus pasirengimo, kantrybės, gebėjimo auginti ir atsakingai ugdyti nepriklausomą, bet kartu labai švelnią, jautrią natūrą...

Rugsėjo pirmąjį sekmadienį didelį būrį tokių gražuolių buvo galima sutikti Trakų rajone, Saulėto Bebro sodyboje, kur šios šunų veislės gerbėjai surengė ne rusų kurtų „dūzges“ ir nedidelę nesertifikatinę parodą. Organizatorių teigimu, tai buvo ne tradicinė šunų paroda, o žaidimas, smagus pasibuvimas bendraminčių būryje. Rusų kurtus vertino Lietuvos kinologų draugijos teisėja klaipėdietė Svetlana Postarnakova.

Sutikę gatvėje Eimanto šunį praeiviai ima kuždėtis: koks šuo, tikras meškinas. O jo augintinis, pamatęs draugiškus žmones, tuoj veržiasi susipažinti. Eimantas prilaiko šunį ir vis kartoja: „Ačiū, Ačiū!“. Žmonės dar labiau nustemba ir sako prašom – jie mano, kad šeimininkas jiems dėkoja už gražius žodžius. Šis žodžių žaismas ačiū – prašom kartais užtrunka, kol galiausiai paaiškėja: šuns vardas yra Ačiū! Žvilgterėję į šuns kilmės dokumentus, sužinotume daugiau – jis yra Ačiū Duok labas. Su vilniečiu Eimantu Radvilavičiumi, artėjant spalio 4-ajai, Pasaulinei gyvūnų globos dienai, susitinkame pasikalbėti ne tik apie jo augintinį, 8 mėnesių Berno zenenhundą Ačiū, bet ir apie atsakomybę, į savo šeimą priėmus augintinį.

Spalio 13 d. kviečiame veisėjus, augintojus ir visus besidominčius į paskaitą „Šunų užkrečiamosios ligos ir jų prevencija".

Lektoriai – Dr. Dainius Zienius ir veterinarijos gydytoja Gražina Janušytė.

Ši paskaita yra įskaitinė LKD šunų veislyno statusui tvirtinti. Negalintys atvykti į paskaitą galės prisijungti nuotoliniu būdu.

Renginys nuo 17:30 – 20:30 val. vyks „Hotel Victoria Kaunas“, Miško g. 11, Kaunas.

Retai, bet būna, kad šunims įteikiami išskirtiniai prizai. Taip atsitiko praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 21-ąją, Šakiuose, kur įvyko aštuntoji specializuota Lietuvos samojedų klubo paroda. Parodos nugalėtojai – kalytė ir patinas pasipuošė kaunietės Loretos Valerijos Martinkevičienės austomis vardinėmis juostomis.

Juostose Išausti trumpiniai BOB ir BOS tarsi sufleravo: tai patys gražiausi šios parodos šunys. Geriausias veislės (angl. Best of Breed, BOB) ir geriausias priešingos lyties (angl. Best of Opposite Sex, BOS) atstovas. Dėl šių ir kitų titulų specializuotoje parodoje varžėsi 55 samojedai. Ne tik Lietuvos, bet ir svečiai iš užsienio – Latvijos bei Lenkijos.

Tibeto spanielis, vokiečių nykštukinis špicas ir flamandų buvjė –trys šunys, laimėję įspūdingas Druskininkų tarptautinių šunų parodų taures.

Šios parodos buvo labai lauktos. Ir tai, kad vieną dieną ištisai pliaupė lietus, reikalų tikrai nepagadino. Komplimentai ir padėka visų supratingumui ir kantrybei. Ačiū parodų dalyviams, teisėjams (šunis vertino tarptautiniai teisėjai iš Italijos, Kroatijos, Turkijos, Lenkijos, Čekijos), ringų asistentams, kinologijos savanoriams – visi kartu kūrėme kinologijos šventę.

Lietuvos kinologų draugijos organizuojamose tarptautinėse šunų parodose vyksta ne tik ekspertizė ringuose, kur išrenkami geriausi kiekvienos šunų veislės atstovai. Parodų scenarijus taip pat numato įvairius konkursus. Varžosi jaunieji vedliai, šunys mažyliai (6-9 mėn.), veteranai (nuo 8 metų) ir jauni šunys (9-18 mėn.). Visada įdomu stebėti šunų porų, veislynų bei grupių konkursus, o baigiantis parodai – gražiausio šuns rinkimus.

Tradicija tapo ir gražiausių Lietuvos šunų rinkimai – šiame konkurse dalyvauja Lietuvoje gyvenantys šunys, užėmę vieną iš trijų prizinių vietų mažylių, jaunimo, veteranų ir FCI grupių konkursuose. Paskutinę parodos dieną gražiausi Lietuvos šunys, šio konkurso laimėtojai, turi teisę dalyvauti Supreme Bis konkurse.

Nors skamba pompastiškai, bet tai tiesa: veislinių šunų veisėjai daug kam įsipareigoję. Visuomenei. Savo organizacijai. Patiems veisliniams šunims, nes tikrai nerasime veisėjo, kuris nenorėtų išveisti sveikų, standartą puikiai atitinkančių šuniukų. O šalia šios pompastikos ir paradoksas: daugumai veisėjų šunų veisimas tėra mylimas hobis! Tik jie vertina jį ne kaip paprastą hobį – šunų veisėjų nuomone, tai yra profesionalus hobis. O jeigu profesionalus, be žinių ir išankstinio pasirengimo – nė iš vietos. 

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) šunų veisėjams mokymai reiškia būtinybę ir pareigą. Be to, norintys registruoti šunų veislyno statusą, yra įpareigoti (ir vėl tas žodis įsipareigojimas...) išklausyti bent keturias paskaitas gyvūnų sveikatos, mitybos, elgsenos, socializacijos klausimais.

Lietuva yra pripažinta šalimi, neapimta pasiutligės (gautas nuo pasiutligės laisvos šalies statusas - 2021 m. duomenys), kadangi pastaruosius keletą metų Lietuvoje nėra registruota nei vieno pasiutlige užsikrėtusio naminio ar laukinio gyvūno, tad daugeliui pagrįstai kyla klausimas – ar vis dar būtina savo augintinius reguliariai skiepyti nuo šios ligos?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pabrėžia, kad šios ligos grėsmė visuomet išlieka, ypač įvertinat statistiką apie kiekvienais metais augintinių sukandžiotus ar apdraskytus žmones. Be to, nevalia pamiršti, kad pasiutligė mirtina tiek žmogui, tiek gyvūnui liga.

Veisdama šunis, Sonata Petraitienė užsiima mylimu hobiu, kuris susideda iš daug etapų ir džiaugiasi, kai lūkesčiai pasiteisina. Nenusimena, jeigu ne viskas vyksta kaip sumanyta. Ir vis dėlto įdomu, kas šunų veisėjams svarbiausia? Šunys – parodų čempionai? Varžybų nugalėtojai? Geri reproduktoriai?

Auksaspalvių retriverių veisėja kaunietė S. Petraitienė tik iš dalies pritartų šiems teiginiams – apie šunų veisimą ji turi savo nuomonę. Per 24 metus tebuvo 3 atvejai, kai šunis teko priimti atgal, priežastis – naujųjų šeimininkų alergijos. „Man svarbiausia, kad, ratui apsisukus, kuomet augintinis iškeliauja amžiams, žmonės sugrįžta pas mus naujo auksiuko. Tai geriausias mano veiklos  įvertinimas“, – atvirai sako veisėja, nes šunys jai yra kur kas daugiau, nei tik šunys.