Naujienos

Kaip pasirūpinti augintiniais per vasaros karščius? Kokie pavojai tyko gamtoje, atostogų, kelionių metu? Kaip suteikti pirmąją pagalbą ir ar visada būtina kreiptis į veterinarijos specialistus?

Šiluminis smūgis

Ar kada nors bandėte paliesti įkaitusį automobilio prietaisų skydelį? Sėdėjote aklinai uždarytame automobilyje, plieskiant kaitriai vasaros saulutei? Ko gero, taip, ir turbūt niekam to nelinkėtumėt, tačiau mūsų augintiniams kartais tenka patirti ne pačių maloniausių akimirkų.

Šią vasarą daug kas atostogauja Lietuvoje. Saulėtos,  karštos dienos. Šiltas ežerų ir jūros vanduo. Kas gali būti geriau!

Šunų augintojai šią vasarą mielai renkasi vandens turizmą – plaukimą baidarėmis ar valtimis, nakvynę vandens telkinių pakrantėse. Ko reikia, kad plaukimas su augintiniais būtų saugus ir malonus?

Patarimais dalijasi vilnietė Sondra Jonceva, šunų dresūros specialistė, šokių su šunimi (Freestyle – angl.) trenerė ir varžybų dalyvė. Sondros žygių su baidarėmis patirtis – bemaž 25 metai. Su baidarėmis ji išnaršė daugelį Lietuvos upių, plaukė srauniomis, pavojingomis Kolos pusiasalio (Rusija) upėmis. Sondra taip pat turi žygių su šunimis patirties. Plaukti baidare pirmiausia ji pasiėmė šunytę Audrą, vėliau pripratino ir kitus savo šunis – Vėtrą ir Margį.

Šunų mylėtojų feisbuko paskyrose pamatę nuotraukų su miestų įžymybių ar gamtos vaizdais, neapsirikite. Gali būti, kad tai nėra atostogų atvirukai. Greičiausia tai pertraukėlė, atokvėpis tarp šunų parodų ar varžybų. Ir nebūtinai Lietuvoje. Ypač dabar, kai atlaisvėjo karantino suvaržymai.

Netrukus tokiais „atvirukais“ pasidalins ir vilnietė Ana Menčiūnienė – rugpjūčio 12-15 dieną su savo borderkoliu Zipu ji dalyvaus Berne, Šveicarijoje, vyksiančiame Pasaulio sportinio šunų paklusnumo (angl. obedience) čempionate.  Lietuvos atstovai tokio rango varžybose kol kas dar nedalyvavo. Pasaulio čempionate varžysis 19 šalių atstovai. Lietuvai, Vengrijai ir Portugalijai atstovaus po vieną dalyvį, o kitų šalių komandas sudarys 4-10 sportininkų, be to, atvyks ir komandų vadovų, trenerių ir netgi šunų fizioterapeutų... Gausiausios komandos turėtų būti iš Švedijos, Lenkijos, Rusijos, Italijos.

Ana Menčiūnienė yra ne tik šunų sporto fanė, bet taip pat ir trenerė, šunų dresūros mokyklos įkūrėja, fotografė, lektorė, edukacinių projektų dalyvė. Ji atstovauja Lietuvai Tarptautinės kinologų federacijos Obedience komisijoje.

Kalbėdami apie retriverius, žmonės dažnai pabrėžia šios šunų veislės pavadinimo kilmę. Retrieve, išvertus iš anglų kalbos, reiškia susigrąžinti, atgauti. O kinologų terminais kalbant, atnešti, aportuoti.

Būtent tokia yra retriverių paskirtis – saugiai, labai švelniai sukandus, atnešti į krantą medžiotojo pašautą vandens paukštį. Ir ne tik paukštį.

Retriveris gali saugiai atplukdyti daiktą ir netgi skęstantį žmogų. Taip, jūs neapsirikote: retriveris gali išgelbėti skęstantį žmogų...

Ir vėl tie snobų šuniukai! – ne kartą teko išgirsti. Bet negali pykti – taip sakantys dažniausia nežino, kiek laiko, lėšų, o dažnai ir komandos darbo (kailio kirpėjas, treneris, vedlys ir pats šeimininkas) reikalauja „snobų“ šuniuko pasirodymas parodoje. Parodose veisliniai šunys dalyvauja dėl visai žemiškų priežasčių – neturintys įvertinimų negali būti veisiami. Parodose dalyvauja ir sportinio azarto vedami. 

Nekart pirmą vietą laimėjo ir kaunietė Aistė Daukševičiūtė, tačiau šunų parodas ji vertina savaip. Jaunajai šunų mylėtojai šunų parodos yra hobis. O jeigu hobis, vadinasi, smagu Tuo mėgautis. Mėgautis, nepamirštant gyvūnų gerovės, sveikatos, geros savijautos.

Lietuvos kinologų draugija, atstovaujama prezidentės Ramunės Kazlauskaitės, teiks pasiūlymus bei dalyvaus VMVT sudarytoje patariamojoje ekspertų grupėje gyvūnų gerovės klausimais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Manto Staškevičiaus įsakymu sudaryta patariamoji ekspertų grupė, teiksianti savo pasiūlymus sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus. Pasak Manto Staškevičiaus, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis gyvūnų gerovės organizacijomis ir visuomenės aktyvumas davė gerų rezultatų, tačiau tam tikrų problemų ir iššūkių išlieka.

„Siekiant esminių pokyčių gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje, stiprinama ne tik kontrolė, būtini ir sisteminiai sprendimai, aktyvesnės švietėjiškos, konsultavimo veiklos. Akivaizdu, kad vienos institucijos sprendimų ir resursų neužtenka. Todėl inicijavau patariamąją ekspertų grupę, kad sujungus įvairesnių nuomonių, daugiau žinių ir skirtingų patirčių, teigiami pokyčiai vyktų sparčiau.

Domitės veisliniais šunimis ir kinologija? Norite tapti kinologijos savanoriais? Pradėkite nuo veiklos šunų parodose!

Liepos 21 d. 19.00 val. LKD Mokymo centre (Visorių g. 8, Vilnius) vyks būsimųjų šunų parodų aistentų egzaminas.

Jeigu planuojate iškart po teorinių mokymų laikyti testą, turite puikiai žinoti Lietuvos kinologų draugijos parodų rengimo taisykles, šunų titulų skyrimo tvarką bei LKD eksterjero teisėjų reglamentą.

Karštą liepos šeštadienį Lietuvos samojedų klubas sukvietė savo narius ir samojedų gerbėjus į Druskininkus. Susitikimo vieta pasirinkta ne bet kokia, o prie Amžinos meilės medžio.

Gausus būrys samojedų, jų šeimininkų ir šeimos narių į Dzūkijos kurortą atvyko ne šiaip vieni kitais pasidžiaugti, bet ir sudalyvauti orientacinėse varžybose „Samojedynės". Tokias varžybas samojedų gerbėjai kasmet organizuoja vis kitame Lietuvos mieste. Ir tai jau tapo tradicija, Dzūkijos kurorte liepos 10 dieną įvyko ketvirtosios „Samojedynės“.

Dideli renginiai iš dalyvių ir organizatorių kartais pareikalauja daug pastangų, tačiau liepos 2-4 d. Radžiūnuose (Molėtų r.) vykusios trys tarptautinės šunų parodos praėjo tarsi bendraminčių šventė.

Išsiilgti parodos ritualai, vasariškas oras, gera nuotaika. Ir nors vasaros pradžioje parodų alkį šiek tiek numalšino nacionalinės šunų parodos Kaune, Palangoje, Šilutėje, po bemaž devynis mėnesius užsitęsusio „kinologinio karantino“ šunų mylėtojai džiaugėsi, galėdami dalyvauti tarptautinėse šunų parodose.

Ferikas, Barakuda, Chaos ir nuostabioji Bonita – taip savo keturis darbinius vokiečių aviganius pristato kaunietis šunų dresuotojas Skirmantas Ročka. Prieš 25 metus gyvenimą susiejęs su šunimis, Lietuvos kinologų draugijos dresuotojas, šunų sporto entuziastas, Veterinarijos akademijos (dabar LSMU) absolventas, darbinių linijų vokiečių aviganių veislyno „Plieninė iltis“ savininkas sako esąs laimingas dėl savo pasirinkimo.

Tos laimės priežastis paprasta – meilė šunims ir noras kuo labiau juos pažinti. 

Pokalbis su Lietuvos kinologų draugijos dresuotoju Skirmantu Ročka.

LKD šunų dresuotojų kolegija liepos 14 d. planuoja egzaminą kandidato į dresuotojus kvalifikacijai gauti. Egzaminas vyks 2021 07 14, 16.00 val. LKD Mokymo centre.

Kas ir kaip gali tapti dresuotoju, išsamiau gali sužinoti draugijos tinklapyje. Kandidatas į dresuotojus turi būti išklausęs pradinius LKD dresuotojų kursus (pradinės žinios apie šunis, anatomija, fiziologija, šuniuko auginimas, šuns priežiūra ir pagrindinės ligos bei traumos, gyvūnų gerovė). Po išklausytų kursų būsimasis dresuotojas turi išlaikyti teorinį egzaminą. 

Šunų veisėjai, dresuotojai, parodų teisėjai, vedliai, šunų sporto entuziastai – kinologų bendruomenė didelė ir įvairi.

Ji visada nusiteikusi pasikalbėti apie šunis. Ji visada turi kuo džiaugtis. Ir ji labai išsiilgusi parodų, varžybų, šuniukų gimtadienių draugų būryje. 

O kol karantino suvaržymai vis dar verčia daug ko atsisakyti, raskime laiko labiau pažinti vieni kitus. Jei dar neskaitėte, užsukite į mūsų draugų – Delfi/Letena „skaityklą“, čia rasite daug Lietuvos kinologų draugijos parengų straipsnių.