Naujienos

Gegužės 13 d. Antalijoje (Turkija) įvyko Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) Švietimo ir komunikacijos komisijos metinis posėdis. Posėdžio tikslas buvo aptarti 2023 m. nuveiktus ir numatyti ateities darbus.

Pirmoje susirinkimo dalyje dalyvavo ir su komisijos veikla buvo supažindinti FCI Generalinio komiteto nariai. Buvo pasidalinta šių dienų kinologijos aktualijomis ir iššūkiais, su kuriais susiduria kinologų organizacijos, diskutuota ir siūlyta, kaip juos įveikti.

Gegužės 27 d. 11.00 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) kurtų veisėjai ir augintojai turės unikalią galimybę dalyvauti Rudi Peters Brandt iš Danijos paskaitoje „Vipeto / levretės standarto praktinis išaiškinimas“.

Tai puiki galimybė dar labiau pažinti mylimą šunų veislę, išgirsti patyrusio eksperto nuomonę.

Šunų parodos – tai ne vien gražiausių šunų rinkimai, bet ir galimybė supažindinti visuomenę su veislių įvairove, šunų standartais, priežiūra – viskuo, ką galime įvardyti kaip kinologiją. Šunų parodos yra puiki vieta organizuoti švietimo veiklas, ugdyti būsimuosius bei esamus šunų šeimininkus ir skatinti atsakingą augintinio pasirinkimą. Šunų paroda taip pat yra efektingas šou, aistringos varžybos, sutraukiančios nemažai žiūrovų.

Pirmoji šunų paroda įvyko 1859-ųjų vasarą Niukasle (Newcastle), Anglijoje. Tai buvo nepaprastai svarbu kinologijos raidai – veislinių šunų statusas sulig šiuo įvykiu tapo visiškai kitoks! Viešas veislinių šunų pristatymas visuomenei, galimybė bendrauti su veisėjais, išgirsti šios srities profesionalų nuomonę buvo savotiškas „kinologijos sprogimas“. Taigi, šunų parodos nuo pat savo istorinės pradžios yra atviros, skirtos visiems! Jos svarbios tam miestui, tai šaliai ir tam kontinetui (Europos šunų čempionatas, Pasaulinė šunų paroda), kuriame vyksta. Kokio dydžio bebūtų šunų paroda, ji visada yra kultūros paveldo atspindys, tos šalies šunų veisėjų darbo ir pastangų rezultatas. 

Į penktąjį Europos samojedų čempionatą (Euro Samoyed Show) balandžio 19-21 d. Čekijoje išsiruošė 16 veislyno „Mažoji lokė“ fanų. Didžioji dauguma vyko su šiame veislyne išveistais šunimis ir „susišlavė“ aukščiausius apdovanojimus. Ar įmanoma suplanuoti sėkmę, o gal viskas tėra atsitiktinumas ir kodėl Nomedos namuose kabo paveikslas (žr. nuotr.), kuriame pirmieji veislyno šunys žiūri į Grįžulo Ratų žvaigždyną, paklausėme veisėjos Nomedos Baušienės.

Lietuvos kinologų draugijos dresuotojų kolegija kviečia besidominčius dresūra ir norinčius įgyti LKD dresuotojo kvalifikaciją iš anksto registruotis laikyti teorinį ir praktinį dresūros egzaminą.

Šunų nuotraukos, filmuoti vaizdeliai tapo mūsų kasdienybe. Ir ne tik žaismingi šuniukai, bet ir kačiukai, triušeliai karaliauja socialiniuose tinkluose – kaip smagu! O gyvūnai, ar jie taip pat kaip mes smagiai nusiteikę? Ir ką vadiname žiauriu elgesiu su gyvūnais? Dažniausia tai apibrėžiama kaip smurtas prieš gyvūną, kuomet gyvūnas sužalojamas, patiria fizinį skausmą ir pan. Bet šiuo atveju pakalbėkime ne apie netyčinį, o apie sąmoningą smurtą, nes gyvūno gerovė gali būti pažeidžiama ne tik tada, kai prieš jį fiziškai smurtaujama, bet ir tuomet, kai kyla grėsmė jo emocinei savijautai, psichinei sveikatai, ko plika akimi dažnai net nepastebėsi.

Balandžio 25-28 d. Zagrebas tapo neatpažįstamas – tiek šunų čia niekada nebuvo. Susumavus ir specializuotų parodų, ir 2024 m. Pasaulinės šunų parodos dalyvių kiekį, organizatoriai paskelbė: varžysis 400 šunų veislių, iš viso beveik 25 tūkstančiai dalyvių! Vėliau, jau pasibaigus parodai, Tarptautinės kinologų federacijos prezidentas Tamas Jakkel savo socialinėje paskyroje parašė: „Pasaulinė šunų paroda Zagrebe bus įrašyta į kinologijos istorijos knygą kaip didelė sėkmė. Šlovė Kroatijai! 2025-aisiais būk pasveikinta Suomija.“. Vėlų sekmadienio vakarą garsus teisėjas, Zagrebo universiteto veterinarijos profesorius Nikša Lemo išrinko gražiausius šių metų šunis. Pirmąją vietą laimėjo afganų kurtas Zaida Bint Muti Von Haussman (išveistas Čilėje, gyvena JAV). Antras – bobteilas, trečias – škotų terjeras.

REGISTRACIJA BAIGTA! Šunų veisėjams ir augintojams paskaitoje „Kodėl verta draugauti su genetika?" bus pateikta daug naudingos informacijos. Sužinosite, kodėl reikia genetinių tyrimų, į ką atkreipti dėmesį, bus supažindinta su genetikos pagrindais, paaiškinta DNR profilių svarba ir kt.

Paskaita vyks nuotoliu gegužės 13 d. (pirmadienis), 18 val. Lietuvos laiku.

Metų pradžioje šunų mylėtojai sulaukė išskirtinio leidinio – Vilniaus universitetas išleido kolektyvinę monografiją (autoriai Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius, Toma Zarankaitė-Margienė) „Šunys Lietuvoje XIII-XVIII amžiuje“.

Kartu su kitais Vilniaus universiteto leidiniais ši naujiena 2024 m. vasario 22-25 d. bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks Lietuvos kongresų ir parodų centre Litexpo.

Monografijoje apžvelgiama šunų, gyvenusių Lietuvoje XIII–XVIII amžiuje, istorija. Tirdami jų kaulus, plytose ir kituose molio dirbiniuose aptiktus pėdsakus ir pasitelkę istorinius duomenis mokslininkai pasakoja, kaip atrodė Lietuvoje auginti šunys, kuo jie mito, nuo kokių ligų kentėjo, kam buvo pasitelkiami.

Nuo 2023 m. balandžio 24-osios buvo atnaujintas Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro visuomenės švietimo projektas - virtualūs susitikimai „Svajonių šuo: pažink veisles“. Anksčiau jis vadinosi „Penktadienio šuo“ (pašnekesiai vykdavo penktadieniais). 

Pristatydami savo ilgametę patirtį šio projekto dalyviai, Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjai, tikisi, kad augintinį – būsimą savo šeimos narį jūs pasirinksite neskubėdami, labai atsakingai.

„Istorija, kurią prisiminsiu visą gyvenimą, yra istorija vokiečių aviganio, kuris nuotraukoje stipriai apglėbęs mano koją. Aptikome jį atsitiktinai. Vietinių  gyventojų paprašyti, yrėmės valtimis ieškoti gyvūnų augintinių. Prie vieno iš namų pastebėjome šunį – nelaimėlis buvo užsiropštęs ant gyvenamojo namo stogo. Planavome paimti jį grįždami, bet pargrįžome po penkių minučių – mane sukrėtė, kaip šuo drebėjo. Galbūt iš baimės, o gal iš šalčio, nes buvo kiaurai permirkęs.

PASKAITA PERKELIAMA Į RUDENĮ - sekite mūsų informaciją.

2024 m. gegužės 7 d., antradienį, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centre vyks paskaita „Funkcinė anatomija ir šunų veislių ypatumai“. Paskaitą skaitys biologė, nacionalinės kategorijos FCI LKD eksterjero teisėja, LKD dresuotoja bei keribliūterjerų veisėja (veislynas „Ūdra") Justina Juškevičiūtė. Lektorė aptars, kas yra funkcinė anatomija, kaip aplinka daro įtaką šunų veislių eksterjerui. Kalbės apie šunų veislių ypatumus, susijusius su veislės paskirtimi. Aptars šuns kūno biomechanikos ir dinamikos pagrindus, šunų darbines savybes: funkcionalumą, ištvermę, tikslumą ir gebėjimą gerai atlikti darbo / sporto užduotis.