Naujienos

Tinkama augintinio mityba – dilema, kylanti kone kiekvienam šeimininkui. Užduotį dar labiau apsunkina nuolat kintančios tendencijos, informacijos gausa ir prieštaringi patarimai. Pasak veterinarės Jogailės Gabrielės Stonienės, gyvūnų augintojai neretai susiduria su įvairiausiais mitais, kuo reikėtų ar nereikėtų maitinti gyvūnus, o kai kurie klaidingi įsitikinimai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

„Net ir atsakingam, savo gyvūno gerove besirūpinančiam žmogui gali būti sudėtinga susigaudyti informaciniame triukšme ir atsirinkti tinkamą informaciją. Juolab, kad kai kurie mitai įsišakniję taip stipriai, kad tampa sunku suprasti, kas iš tiesų naudinga mūsų augintiniams“, – sako gyvūnų maisto gamintojos „Kormotech“ inovacijų technologė, veterinarė J. G. Stonienė. Ji atkreipia dėmesį į penkis dažnus mitus apie gyvūnų mitybą bei dalijasi patarimais, kaip užtikrinti, kad šuo ar katė gautų visavertį ir subalansuotą maistą.

Lee, Isla ir Gerda – neišskiriama trijulė. Dvi borderkolių kalytės su savo šeimininke, šunų vikrumo sporto (agility) entuziaste Gerda Žemaityte, jau apkeliavo nemažai pasaulio. Jų tikrai nepavadinsi namisėdomis. Ar tokį gyvenimo būdą padiktavo aktyvi borderkolių prigimtis? O gal atvirkščiai – aktyvi šeimininkė pasirinko būtent tokius šunis ir tokį gyvenimo būdą, sėkmingai derindama darbą nuotoliu, treniruotes, varžybas ir keliones.

Idealus variantas šunims – nuolat būti su savo mylimu žmogumi. O kaip žmogui suderinti kokybišką augintinių priežiūrą, treniruotes, varžybas ir pareigas darbe?

Ar žinote, kas yra sportinis šunų paklusnumas ir kaip jis susijęs su gyvūnų gerove? Vilnietės šunų trenerės Ingos Badaraitės nuomone, susijęs tiesiogiai. Negana to, tai svarbu ne tik šuns, bet ir žmogaus gerovei. O ar žinote, kad šunį galima išmokyti šokti? Ir šoktų jis ne vienas, o su jumis, ir tai taip pat susiję su gyvūnų gerove, nes nieko nėra svarbiau už artimą ryšį tarp žmogaus ir jo augintinio, įsitikinusi šokių su šunimis specialistė Sondra Jonceva.

Spalio 4-ąją, kai Lietuvos kinologų draugija (LKD) Vilniaus Vingio parke jau dvyliktą kartą organizuos Pasaulinės gyvūnų globos dienos šventę, bus visko: šokių su šunimis, varžybų, diskusijų apie gyvūnų gerovę, bendrystės ir pramogų.

Lietuvos kinologų draugija kartu su Optimeal Lithuania pirmą kartą organizuoja konferenciją šunų veisėjams „Šunų sveikata ir reprodukcija: iššūkiai, sprendimai ir prevencija". Konferencijoje pranešimus skaitys veterinarijos specialistai Saulius Laurusevičius, Vita Ambrulaitienė ir Tomas Laurusevičius.

Šia konferencija siekiama dar labiau rūpintis veislinių šunų sveikata, gerove, ateitimi. Atsakomybė reiškia žinias, dalijimąsi patirtimi, todėl kviečiame šunų veisėjus, augintojus bei pradedančiuosius – visus, kas vertina veterinarijos specialistų žinias bei patirtį, dalyvauti konferencijoje. Tai bus puiki galimybė ne tik kelti savo kvalifikaciją, bet ir užduoti rūpimus klausimus, pasidalinti patirtimi.

Pirmosios ką tik gimusių šuniukų gyvenimo dienos – bene sudėtingiausias ir daugiausiai darbo reikalaujantis laikotarpis, kai veisėjas tampa ne tik globėju, bet tarsi „antrąja mama“. Pasirodo, pirmosios šuniukų gyvenimo savaitės gali turėti didžiulę įtaką tolimesnei jų raidai, o motinos gerovė prieš atsivedant vadą ir po – kritinis momentas, kurio metu būtina užtikrinti visapusišką jos gerovę. Apie tai pasikalbėjome su Lietuvos sveikatos mokslų universitete kinologiją dėstančia, veterinarijos studijas baigusia airių seterių veisėja, veislyno „Entuziastas“ įkūrėja Indre Mečionyte.

Rugsėjo 4 - 7 d. Gelsenkirchene (Vokietija) įvyko FCI Pasaulio Racing‘o čempionatas. Pirmą kartą tokiose aukščiausio lygio šunų lenktynėse (anglų k. racing) varžėsi ir Lietuvos šunų mylėtojai. Nors Lietuvai atstovavo tik keturi šunys, tačiau rezultatai įspūdingi - net du dalyviai savo klasėje užėmė prizines vietas ir užlipo ant nugalėtojų pakylos!

Į čempionatą buvo registruota rekordiškai daug, net 435 šunys. Daugiausia buvo vipetų, jų registruota 154. Greihaundų – 45.

Kai tavo šuo laimi parodoje, užplūsta begalė jausmų ir dažniausia tuo metu nesvarstai, ar ne per daug brangus tas laimėjimas. Ypač, jei esi pradedantysis parodų dalyvis. Ir kažin ar esi girdėjęs Lietuvoje seminarus ne kartą vedusio šunų hendlingo specialisto iš Švedijos Gerard Oshea frazę: „Svarbu neaukoti šuns geros savijautos dėl laimėjimo ir šlovės akimirkos“.

Ringo dresūros mokyklų Lietuvoje pakanka, patyrusių specialistų – kiekviename didesniame mieste. Tik turėk noro lankyti užsiėmimus, kuriuose moko ne tik gražiai „prasibėgti“, bet ir daug kitų dalykų. Kokių? Apie tai kalbamės su šunų veisėjomis, patyrusiomis ringo dresūros specialistėmis Sandra Pabrėžiene ir Viktorija Černova.

Iš Šiaulių kilusios, o dabar vilnietės Vitos Šniuolytės Jucevičienės šeimos namuose laimingai gyvena 5 vokiečių nykštukiniai špicai, kurie dažnai keliauja kartu su savo šeimininkais. O tų kelionių būna visokių – pradedant trumpomis viešnagėmis pas draugus šunininkus, baigiant tolimais kraštais, kur vyksta šunų parodos.

Vita dar gana jauna šunų veisėja, ji tik prieš 5 metus pradėjo su savo augintiniais dalyvauti šunų parodose, tačiau, skirtingai nei daugelis veislinių šunų augintojų, jau sukaupė vertingos ir įdomios parodų asistentės patirties. Praplėsti „kinologinį akiratį“, pamatyti geriausius šunų veislių atstovus, pasaulio šunų veislių įvairovę ją paskatino vienas patyręs ir gerbiamas šunų eksterjero teisėjas.

Rugsėjo 4 d. (ketvirtadienis) 17.00 val. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kviečia išklausyti nemokamą nuotolinę paskaitą „Saugus keliavimas su gyvūnu augintiniu“.

Paskaitą skaitys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Paslaugų departamento Vilniaus apygardos vedėja Rūta Bajorūnaitė.

Rugpjūčio 8-10 d. gyvūnų mylėtojų žvilgsniai krypo į Helsinkį – šunų mylėtojai iš 73 šalių rinkosi į 2025 metų Pasaulinę šunų parodą, įspūdingą šunų veisėjų ir augintojų šventę.

Tarptautinė kinologų federacija (FCI) jau trečią kartą Suomijos kinologų klubui suteikė teisę rengti šį prestižinį kinologų renginį – pasaulinę parodą. Suomijos kinologų taip pat buvo paprašyta sudaryti sąlygas išrinkti gražiausią Tarptautinės kinologų federacijos šunį – net 49 šalių atstovai rugpjūčio 8 d. dalyvavo „FCI World Challenge of Top Dogs 2025“ konkurse. Gražiausio FCI šuns taurė iškeliavo į Čilę, ją laimėjo afganų kurtė Zaida Bint Muti von Haussman, Ramono Podestos augintinė. Lietuvai šiame konkurse atstovavo Luko Maciulevičiaus trumpaplaukis nykštukinis taksas KURZEBEINE MS VON THE RETURN OF THE DIAMOND (veisėjas Kim TaeHwan, Pietų Korėja).

Čekoslovakų vilkšunių ir Chodsko šunų veisėją, tarptautinę šunų eksterjero teisėją, veterinarijos specialistę ir gyvūnų fotografę Daivą Rimaitytę kinologų bendruomenė pažįsta gerai. Pirmoji šunų paroda, kurioje ji vertino šunis kaip ekspertė, buvo 2006 metais. O tarptautine šunų teisėja ji tapo prieš trylika metų.

Rugpjūčio pradžioje, taip pat kaip daugelis veislinių šunų augintojų, ji dalyvavo Pasaulinėje šunų parodoje Helsinkyje. Ne kaip dalyvė su savo išveistais augintiniais, o kaip tarptautinė šunų eksterjero teisėja. Pasibaigus Pasaulinei šunų parodai, D. Rimaitytė sutiko pasidalinti įspūdžiais.

Klubo paroda - daugiau nei paroda, rezultatai ar laimėjimai. Tai veislės šventė, šunų mylėtojų bendruomenės susitikimas. Būtent tokia ir buvo rugpjūčio 2 d. įvykusi dobermanų veisėjų ir augintojų paroda, į vasariškai jaukią, išpuoselėtą „Romnesa Druskininkai“ aplinką sukvietusi šios veislės gerbėjus.

„Kažkas laimi, kažkam galbūt nepasiseka, tačiau tai nėra svarbiausias klubo parodos momentas, – įsitikinusi Lietuvos dobermanų mėgėjų klubo (LDMK) prezidentė, ilgametė dobermanų veislės entuziastė Laura Triponytė Jazgevičienė. –  Tokioje parodoje esame ne dėl asmeninių ambicijų, o dėl mylimos šunų veislės. Dėl jos istorijos ir dėl jos ateities. Dobermanai išgyvena nelengvus laikus, ir veislės likimas – mūsų, veislės mylėtojų, rankose. Todėl privalome būti vieningi. Paroda parodė, kad  esame stiprūs!“