Naujienos

Ispanų mastifas, Pirėnų kalnų šuo, ispanų kurtas, ispanų vandens šuo...

Ispanija turi kuo didžiuotis – gyvūnų mylėtojams ji padovanojo ne vieną puikią šunų veislę.

Lietuvoje pastaruoju metu vis labiau populiarėja ispanų vandens šunys.

Susipažinkite su šia šunų veisle iš arčiau.

Veterinarijos klinikos „Kauno veterinarijos praktika“ gydytojai dr. Saulius Laurusevičius ir veterinarijos gydytojas Tomas Laurusevičius, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Vroclavo gamtos mokslų universitetu bei Jakovo veterinarijos centru, rengia smulkiųjų gyvūnų andrologijos mokslinę studiją ir kviečia šunų veisėjus – patinukų šeimininkus su savo augintiniais prisidėti prie šio projekto.

LKD Mokymo centras vėl kviečia šunų veisėjus ir augintojus į nuotolinį seminarą!

Seminaras bus naudingas ir įdomus ne tik šunų veisėjams, bet visiems atsakingiems šunų mylėtojams, nes visavertė mityba yra gyvūnų sveikatos ir geros savijautos pagrindas. 

Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjams, norintiems tvirtinti veislyno statusą, šis seminaras – įskaitinis.

Lektorius – šunų mitybos specialistas, veterinarijos gydytojas Aidas Vaznonis.

Lietuvos kinologų draugija kartu su veterinarijos doc. dr. Jakov Šengaut ir kitais veterinarijos specialistais bei Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubu birželio 3 d. Vilniuje organizavo brachicefalų veislių sveikatos tikrinimo testą.

Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt. miestuose gyvenantys šunų augintojai.

Ekspertizė atlikta anglų buldogams, prancūzų buldogams, mopsams ir briuselio grifonui. Iš 23 dalyvavusiųjų sveikatos testą išlaikė 20 šunų.

Šie tyrimai bus tęsiami, o šunų mylėtojų bendruomenė bus informuojama apie rezultatus. Susipažinkite su testo paskirtimi, pagrindiniais tyrimo principais, metodika. 

Kaip elgtis, kad mūsų atostogų ir savaitgalio iškylų netemdytų rūpesčiai dėl sunegalavusių augintinių? Kokie pavojai tyko vykstančių į šunų parodas, atostogauti ar praleisti savaitgalį gamtoje?

Šunų augintojai pirmiausia turi įsidėmėti šias taisykles:

• Nepalikti augintinio automobilyje net jeigu šis pastatytas pavėsyje.

• Visada turėti gėlo, šalto vandens.

• Dienos metu, kai ypač karšta, neužsiimti su šunimi aktyvia veikla.

Per karščius labiau reikia saugoti antsvorio turinčius, vyresnio amžiaus šunis, nėščias bei šuniukus žindančias kalytes, trumpo snukio šunelius, sirguliuojančius gyvūnus.

Atėjus vasarai, prekybininkai siūlo įsigyti šaldomųjų liemenių, specialių gertuvėlių, ventiliatorių,  kondicionierių. Ir visa tai – šunims... Puiku, kad yra visko ir kad galime pasirūpinti savo gyvūnais, tačiau taip pat svarbu žinoti augintinio poreikius, atsižvelgti į jo temperamentą, savijautą, o ypač dabar, užėjus karščiams. Patyrę šunų augintojai kaitriomis vasaros dienomis atideda  dresūros užsiėmimus, nelaksto su dviračiais, pasiėmę savo šunis. Juo labiau, kad yra šunų, kurie fiziologiškai sunkiau ištveria vasaros karščius.

Kėdainiuose gyvenanti Milana Daukšienė sako, kad kiekvieno šeimininko pareiga užtikrinti savo augintinio gerovę. Jau penkiolika metų ji augina ir dešimt metų veisia mopsus.

„Veislę rinkausi iš šunų veislių enciklopedijos. Gyvai mopso net nebuvau mačiusi, bet kai išvydau mopsų porelės nuotrauką ir perskaičiau aprašymą, tarytum nušvito galvoje: maniškis!“, – šypsosi gausios mopsų šeimynos „mama“.

Kaunietė valų korgių pembrukų veisėja Kristina Kazlauskaitė – Gresevičienė netrukus švęs savo šunų veislyno dešimtmetį. Gerai prižiūrimos jos kalytės atsiveda korgiams nebūdingai dideles vadas – 11, 12 lapiukų.

Paklausta, ką vadinti geru šunų veislynu, Kristina Kazlauskaitė – Gresevičienė atsako klausimu: o ką vadinti šunų veisėju? Jos manymu, šunų veisėjas turi būti savo srities profesionalas, nes selekcija – menas. Veisėjas turi mokėti ūkininkauti – nepaviršutiniškai išmanyti šunų mitybą, sveikatą ir poreikius: socializacijos poreikį, fizinės ir protinės veiklos poreikį, veislės paskirties (ganymas, dresūra, medžioklė) poreikį. Dar būtų galima pridurti, kad veisėjas turi būti zoopsichologas, marketingo bei reklamos specialistas ir dar daug kas.

Pokalbis su šunų veisėja Kristina Kazlauskaite – Gresevičiene.

Kai kovo pradžioje Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo, įvyko trys tarptautinės šunų parodos, šunų mylėtojai netikėjo, kad visi renginiai netrukus bus įšaldyti. Tik birželio pradžioje ledai pajudėjo ir, švelnėjant karantino sąlygoms, praėjusį savaitgalį buvo leista organizuoti pirmąją šunų parodą atviroje erdvėje.

Parodos organizatoriai, Kauno kinologijos metodikos centras (KKMC), tapo ne tik savotišku ledlaužiu, bet ir turėjo skubiai persiorientuoti, organizuoti renginį visiškai kitaip: riboti dalyvių registraciją, įsigyti ir taikyti įvairias saugos priemones, sudaryti griežtą grafiką. Turėjo pasirūpinti daugeliu kitų dalykų, už ką parodos dalyviai dar ir šiandien sako organizatoriams nuoširdų ačiū. Šunų parodų ir pasibuvimo drauge, nors ir labai trumpai, jie buvo labai pasiilgę.

Vaikų gynimo dienos proga Šunų dresūros ir sporto centras „Nasrai" surengė savo klubo jauniesiems sportininkams Agility šventę – pirmąsias šiais metais vaikų ir jaunimo Agility varžybas.

Jaunieji sporto su šunimis entuziastai varžėsi dviejose skirtingose amžiaus kategorijose: 4-9 ir 10-15 metų.

Varžėsi visai rimtai, nors varžybų atmosfera ir nebuvo labai rimta – šimtąkart daugiau šurmulio, klegesio, lojimo ir juoko, nei per įprastas šunų vikrumo varžybas. 

Birželio 16 d. 17.30 val. kviečiame šunų veisėjus ir augintojus dalyvauti nuotoliniame seminare „Šunų dantų priežiūra ir ligos“ (trukmė apie 2  val.).

Savo žiniomis ir patirtimi su jumis dalinsis Kaivanos veterinarijos klinikos gydytoja Neringa Griškienė.

Seminare bus kalbama apie šuns danties sandarą ir anatomiją, sąkandžio tipus, netaisyklingą sąkandį ir šios ydos priežastis. Bus aptartos šuns pieninių dantų ligos ir dažniausiai pasitaikančios kandžių ligos.

Šį pavasarį po pareigūno žūties liko jo tarnybinis šuo, belgų aviganis Grantas. Kinologai sako, kad Grantas, patekęs į šunis ir savo darbą mylinčio profesionalo rankas, galės tęsti savo tarnybą. Tačiau tam prireiks laiko. Šis tarnybinis šuo buvo kinologų varžybų nugalėtojas, gyveno jį mylinčioje šeimoje, tikėtina, jog ten ir liks gyventi. O kokia mūsų šunų savijautą per karantiną ir kas bus jam pasibaigus – įpratę keletą mėnesių nuo ryto iki vakaro būti kartu su mumis, jie ir vėl pasiliks vieni...

Apie pasikeitusį šunų gyvenimą ir jų emocinę būseną kalbamės su borderkolio Zipo šeimininke vilniete Ana Menčiūniene. Tarptautinės kinologų federacijos Šunų sportinio paklusnumo (angl. Obedience) komisijos nare, Obedience trenere, dresūros mokyklos įkūrėja, jau du dešimtmečius dresuojančia šunis.

Gyvūnų dermatologe bei vidaus ligų gydytoja keturiolika metų dirbanti kaunietė Vaida Velykytė be viso kito yra  bulterjerų veisėja, aktyvi šunų parodų dalyvė. Savo darbe ji kasdien susiduria su įvairiausiais šunimis, tačiau  prisipažįsta, jog širdis suspurda, kai gydykloje pasirodo „bultikas“.

Nors, kaip patikina veterinarijos specialistė, šios veislės šunų į gydyklą užsuka nedažnai – atletiški „vyrukai“ sveikata nesiskundžia. Bulterjerų šeimininkai į gydyklą dažniausia kreipiasi dėl savo augintinių profilaktinių procedūrų (skiepai, nagų trumpinimas, apsauga nuo erkių). Paklausta apie bulterjerams būdingas ligas, V. Velykytė pamini odos bei erkių perduodamas ligas, onkologinius susirgimus.