Naujienos

Grožinės literatūros mėgėjai tikrai žino angliško humoro klasiką – Jerome K. Jerome romaną „Trise valtimi (neskaitant šuns)", kuriame vaizduojamas ir foksterjeras  Monmorensis.

Vaidybiniams filmams bei knygoms išpopuliarinus leses, reksus ir kitas garsenybes, tas pat galėjo atsitikti ir su foksterjerais, tačiau jiems pasisekė – „veislių mados“ foksterjerus aplenkė...

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) balandžio pabaigoje vėl vykdė pavasarinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

Buferinėje 50 kilometrų zonoje pasienyje su Baltarusija ir Lenkija iš orlaivių buvo išmėtyta 505 tūkst. Jaukų.

Vakcinaciją tikimasi baigti gegužės pabaigoje.

Šunų mylėtojų renginiai – parodos, įvairios varžybos karantino metu „įšaldyti“. Tačiau, pasidairius po virtualiąją erdvę, kinologų gyvenimas nesustojo: šunų mylėtojai organizavo on-line šunų, dresuotojai vedė nuotolines dresūros pamokas, veisėjai augino „karantininių“ šuniukų vadas. Ko labiausiai per šį laikotarpį pasiilgo šunų mylėtojai? Ir kaip jie elgėsi, jeigu, prieš paskelbiant pandemiją, buvo suplanavę kergti savo šunis?

Apie tai kalbamės su ispanų vandens šunų veisėja, hendlere, Vilniaus universiteto tarptautinio verslo studijų absolvente Julia Jershova. Mergina prisipažįsta kiekvieną savaitgalį pagalvojanti:  dabar turėjau būti Pasaulinėje parodoje Madride; dabar būčiau pakeliui į Maskvą. Ji vis tikrina parodų tvarkaraščius ir tiki, kad ne viskas prarasta, nors savo namuose dabar ji tikrai turi ką veikti.

LABOKLIN siūlo naujieną – nuo liepos mėnesio pradedamas taikyti kitas metodas šunų DNR profilių tyrimams.

Naujasis metodas – tai Premium SNP DNR profiliai (ISAG2020) šunims, naujas tarptautinis standartas.

Be abejo, ir toliau bus atliekami DNR profiliai senuoju, ISAG 2006, metodu.

Naujojo tyrimo privalumas yra tas, kad atsiranda galimybė ištirti žymiai daugiau markerių.

Pasaulinė sveikatos organizacija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos institucijos jau ne kartą pranešė, kad naminiai gyvūnai augintiniai COVID-19 neserga ir šio pavojingo viruso neplatina.

Gyvūnų mylėtojus ši žinia nuramino, o visuomenės požiūris į žmogų, išėjusį pasivaikščioti su šunimi, tapo draugiškesnis.

Tačiau ką daryti, jeigu šuns šeimininkui reikia laikinai izoliuotis ar net vykti į ligoninę? Kaip ir kur saugiai įkurdinti savo augintinį?

Lietuvos kinologų draugija apgailestauja, kad dėl užsitęsusio karantino ir Covid-19 viruso grėsmės turi atšaukti gegužės 29-31 d. planuotas specializuotas ir tarptautines šunų parodas Radžiūnuose, Molėtų rajone.

Mes tikime, kad, įveikę visus sunkumus, vėl su jumis susitiksime artimiausiose šunų parodose.

Planuotas „Baltijos nugalėtojas 2020“ perkeliamas į 2020 m. rugsėjo 26 d.,  paroda vyks PALANGOJE!

Tarptautinė kinologų federacija (Fédération Cynologique Internationale, FCI) buvo įsteigta 1911 m. gegužės 22 dieną.

Steigiamajame suvažiavime dalyvavo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Prancūzijos ir Nyderlandų kinologų delegacijos.

Nesvarbu, kad karantinas ir dauguma kinologų renginių atidėti geresniems laikams.

Nepaisant nieko, Berno zenenhundų mylėtojai kviečia visus, kas augina ir myli šios veislės šunis, jungtis ir dalyvauti Pasauliniame Berno zenenhundų pasivaikščiojime.

Ir ne bet kokiame, o virtualiame!

Vyks seminaro veisėjams „Sėkmingo veisimo gairės šunų reprodukcijoje“ 2 dalis.

Nepaisant karantino suvaržymų, šunų veisėjai kviečiami ir toliau dalyvauti mokymuose, gilinti savo žinias – atsakingai pasirengti šunų veisimui.

Kovo 28 d. buvo suplanuota seminaro „Sėkmingo veisimo gairės šunų reprodukcijoje“ antroji dalis, tačiau dėl Covid-19 viruso grėsmės mokymai neįvyko. Kviečiame šunų augintojus registruotis ir sudalyvauti nuotoliniame seminare, kuris vyks gegužės 19 ir 21 d.

Treniruojant šunį pozityvia metodika, vienas svarbiausių dalykų yra tinkamo apdovanojimo parinkimas.

Žmonių pasaulyje apdovanojimas gali būti piniginis atlygis, įvertinimas, „bonusų“ sistema, pripažinimas, pagyrimas ir kiti mums malonūs dalykai,.

O kas svarbu mūsų augintiniams ir kodėl juos taip pat reikėtų apdovanoti?

Drąsūs, nuovokūs, ištikimi savo šeimininkui – tai tik nedidelė dalis savybių, būdingų Rodezijos ridžbekams. Rodezijos ridžbekai yra viena nedaugelio šunų veislių, kilusių iš Pietų Afrikos. Veislės protėviai gali būti atsekti iki Gerosios vilties kyšulio Pietų Afrikoje, kur jie susikryžmino su pirmųjų kolonistų šunimis ir pusiau prijaukintais hotentotų genties medžiokliniais šunimis, turėjusiais keistą stačių plaukų keterą.

Rodezijos ridžbekai, dar vadinti liūtų šunimis, medžiodavo grupelėmis po du ar tris, o jų pirminė paskirtis buvo susekti laimikį (dažniausia liūtus) ir, pasinaudojus išskirtiniu mitrumu, išlaikyti žvėrių karalių vietoje, kol atskubės medžiotojai. Panašu, kad pagrindinės šunų veislės, naudotos hotentotų šunims „pagerinti“, buvo greihaundai, buldogai ir pointeriai. Įrašai taip pat rodo, kad Rodezijos ridžbekų veislei gerinti buvo naudojami dirhaundai, airių ir Erdelio terjerai bei koliai.

Kol visi kartu draugiškai su savo augintiniais dar leidžiame dienas karantine, Šunų dresūros ir sporto centro „Nasrai“ dresuotoja Erna Valčiukienė dalijasi savo patirtimi apie tai, kodėl ir ko reikėtų mokyti savo šunį, kad įtvirtintume pageidaujamą elgesį ir kad šuo apskritai suvoktų, ko šeimininkas iš jo nori.

Visi šuniukai gimsta jau turėdami tam tikras „elgsenos programas“, kurios yra evoliucijos ir kryptingo veisimo rezultatas.

Treniruočių dėka mes galime puoselėti ir įtvirtinti pageidautiną elgesį bei mažinti nepageidautiną.

Šiuolaikinėje visuomenėje šuns treniravimas ir auklėjimas jau yra įprastas reiškinys, nes visi norime paklusnaus ir taisyklių besilaikančio augintinio.

Bet! Šunys negali laikytis taisyklių, jeigu nežino, kokios tos taisyklės yra!

Pageidautinas elgesys dažniausiai nėra savaime suprantamas šuniui, lygiai taip pat jam savaime nėra suvokiamos ir gero elgesio taisyklės.