Naujienos

Veisliniai šunys yra šalies, kur ta veislė sukurta, nacionalinė vertybė. Veisdami tam tikros veislės šunis padedame tai šaliai ir Tarptautinei kinologų federacijai išsaugoti bei gerinti šunų veisles. Tačiau tam reikia patirties, na, bent poros dešimčių metų. Trisdešimt metų veisti šunis – daug ar mažai? Kinologų nuomone, jei užsiimsite tik viena šunų veisle, tai tikrai pakankamas laikotarpis ne tik sukaupti žinių ir patirties, bet ir sulaukti įvertinimo.

„Gyvūnus, ypač šunis, mylėjau nuo mažumės, – savo kinologinį dosjė su šypsena pristato ilgaplaukių taksų veisėja Lilija Tranelienė. – Bet kai sukūriau šeimą, labai norėjosi savo – nuosavo šuns! Ir tada atsitiktinai kitos šalies gyvūnų turguje pamačiau ilgaplaukių taksų šuniukus. Meilė iš pirmo žvilgsnio – tik taip galiu paaiškinti savo prieraišumą ilgaplaukiams taksams“.

Rugpjūčio 28-30 d. Valų korgių mėgėjų klubas kviečia besidominčius sudalyvauti šunų ganymo instinktų teste, egzamine ir seminare.

Seminarą ves Petra Szarvas iš Vengrijos. Egzamino teisėjai – Petra Szarvas ir Audronė Naruševičė.

Seminare gali dalyvauti klausytojai ir su šunimis, ir be šunų, tačiau būtina išankstinė registracija.

Nors visą pavasarį ir vasarą buvo nemažai abejonių, ar COVID-19 viruso grėsmė nesutrukdys šunų parodoms, rugpjūčio 7-9 dieną daugiau kaip tūkstantis šunų dalyvavo Lietuvos kinologų draugijos organizuotose tradicinėse tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose.

„Būna dienų lyg tyčia, kai keliesi 6 ryto, o namo grįžti jau sutemus, – šypsosi šunų mylėtoja, Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, skautė Gabija Vyšniauskaitė. –  Bet grįžau iš susitikimo su jaunaisiais skautais su tokiu dėkingumu visiems, kas susiję, kad kartočiau vėl ir vėl“.

Kai prieš keletą mėnesių į LKD Mokymo centrą kreipėsi skautų vadovai, prašydami Asvejos regioniniame parke Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto stovykloje „Budėk 2020" pravesti edukacinį užsiėmimą apie saugų bendravimą su šunimi, labiausiai šiai misijai tiko Gabija. Aktyvi šunų parodų dalyvė,  hendlerė, dresuotoja.

Ji apsidžiaugė, kad ją, kaip skautę ir LKD dresuotoją, kviečia papasakoti vaikams apie tai, ką veikiame dresūroje ir parodose, bei kodėl tėvai nenori pirkti šuniuko.

Lietuvos kinologų draugija sveikina Druskininkų tarptautinių parodų dalyvius ir linki visiems sėkmės!

Saugokime save ir kitus, laikykimės saugaus atstumo, dažniau dezinfekuokime ir plaukime rankas.

Šunį įsigijome ne vaikams, o dėl vaikų – kažkur girdėta, ar ne? Kaunietė Erna Valčiukienė, trijų borderkolių ir šelčio savininkė šimtu procentų pritaria šiam posakiui ir priduria, kad atsakomybė už šunį visada tenka suaugusiesiems.

Ir ši atsakomybė reiškia kur kas daugiau, nei pasirūpinti fiziologiniais gyvūno poreikiais.

Suaugusieji atsako už tarpusavio santykių tarp vaiko ir šuns kūrimą, jie lemia, kaip vaikas sutars su šunimi ir kaip jausis šuo, gyvendamas šalia vaiko.

Jei pasiilgote tarptautinių šunų parodų, bendraminčių susibūrimo ir dzūkiško rugpjūčio, jau pats laikas dėlioti savo planus. Gyvenimas grįžta į įprastas vėžes – susitikime tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose. Paroda vyks Druskininkų aerodrome (Mizarų g. 59). 

Norime priminti, kad užsiregistravusiųjų į tarptautines šunų parodas (gegužės 30-31 d., Molėtai) registracija, jums pageidaujant, perkeliama į tarptautines šunų parodas Druskininkuose, kurios vyks rugpjūčio 7-9 d. arba Palangoje rugsėjo 25-27 d.

Atkreipiame dėmesį, kad planuota paroda „Baltijos nugalėtojas 2020“ perkeliama į 2020 m. rugsėjo 26 d., į Palangą!

Liepos 25 dieną Alytaus rajone, Radžiūnų kaime, Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubas (LPBMMK) surengė trisdešimtą specializuotą parodą – BALTIJOS BULDOGŲ NUGALĖTOJAS‘2020 ir KLUBO NUGALĖTOJAS‘2020.

Parodoje dalyvavo 45 šunys, dauguma (net 31) – prancūzų buldogai. Nenuostabu, juk šiemet prancūzų buldogai varžėsi dėl Baltijos buldogų nugalėtojo titulų. Šiuos titulus Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai turi teisę suteikti pamečiui – kartą per trejus metus.

Kai išgirsti kalbant apie Belgiją, nejučia pagalvoji apie šokoladą, midijas arba alų, bet ši šalis garsi ne vien tuo. Ir jeigu bent truputį domitės veisliniais šunimis, tikrai žinote, kad Belgijoje atsirado malinua, griunendaliai, lakenua, terviurenai. Trumpiau jie dar vadinami „belgais“.

Šalia šių šunų įprasta matyti vyrus, tačiau Lietuvos šunų parodose, o ir vaikštinėdamas po miestą, sutiksi nemažai moterų, besivedančių belgų aviganius. Vaizdelis – gražus, bet galvoje kirba klausimas: ar tai moteriška šunų veislė? Apskritai, ar egzistuoja moteriškos ir vyriškos šunų veislės ir kaip sekasi gyventi su tokiais šunimis, kalbamės su belgų aviganių augintoja Asta Marčiukaitiene.

Kas myli šunis ir gyvena Biržuose, tikrai ne kartą matė juodo kailio, linksmai uodegas vizginančius retriverius. Tiksliau, lygiaplaukius retriverius.

Birželio 20-ąją jų gerokai padaugėjo, nes „lygiukai“ kartu su savo šeimininkais rinkosi į gimtadienio šventę.

Iš trylikos prieš metus gimusių lygiaplaukių retriverių į gimtadienį atvyko devyni. Atvažiavo svečių ir iš Talino.

Prieš įsigydami veislinį šuniuką paklauskite veisėjo, kokiame Lietuvos kinologų draugijos (FCI) klube jis yra registruotas. Pabendraukite su klubo vadovybe, apsilankykite pačiame veislyne.

Niekada nepirkite agintinio pirmojo impulso pagauti, skubėdami ar norėdami sutaupyti. Būtinai įsitikinkite, kad šuniukų veisėjas veikia legaliai, yra registravęs savo veiklą ir yra patikimas. 

Nenustebkite, jeigu šuniukų veisėjas jums užduos labai daug klausimų - tai atsakingo, šunis mylinčio ir gyvūnų gerove besirūpinančio žmogaus bruožai. 

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentė Ingrida Samušytė, prieš dešimt metų tapusi ši cu veislės šunelio Marlio šeimininke, negalvojo, kad šuns kailio priežiūrai skirs tiek laiko ir pinigų. Dėl savo pasirinkimo ji nesigaili. Atvirkščiai! Dabar augina du ši cu veislės šuniukus ir Lasos apsą...

Paklausta, ar tarp savo bendraamžių, kurioms kartais terūpi dailus manikiūras ar priklijuojamos blakstienos, ji nesijaučia balta varna, patikina taip nesijaučianti.