Naujienos

Kai išgirsti kalbant apie Belgiją, nejučia pagalvoji apie šokoladą, midijas arba alų, bet ši šalis garsi ne vien tuo. Ir jeigu bent truputį domitės veisliniais šunimis, tikrai žinote, kad Belgijoje atsirado malinua, griunendaliai, lakenua, terviurenai. Trumpiau jie dar vadinami „belgais“.

Šalia šių šunų įprasta matyti vyrus, tačiau Lietuvos šunų parodose, o ir vaikštinėdamas po miestą, sutiksi nemažai moterų, besivedančių belgų aviganius. Vaizdelis – gražus, bet galvoje kirba klausimas: ar tai moteriška šunų veislė? Apskritai, ar egzistuoja moteriškos ir vyriškos šunų veislės ir kaip sekasi gyventi su tokiais šunimis, kalbamės su belgų aviganių augintoja Asta Marčiukaitiene.

Kas myli šunis ir gyvena Biržuose, tikrai ne kartą matė juodo kailio, linksmai uodegas vizginančius retriverius. Tiksliau, lygiaplaukius retriverius.

Birželio 20-ąją jų gerokai padaugėjo, nes „lygiukai“ kartu su savo šeimininkais rinkosi į gimtadienio šventę.

Iš trylikos prieš metus gimusių lygiaplaukių retriverių į gimtadienį atvyko devyni. Atvažiavo svečių ir iš Talino.

Prieš įsigydami veislinį šuniuką paklauskite veisėjo, kokiame Lietuvos kinologų draugijos (FCI) klube jis yra registruotas. Pabendraukite su klubo vadovybe, apsilankykite pačiame veislyne.

Niekada nepirkite agintinio pirmojo impulso pagauti, skubėdami ar norėdami sutaupyti. Būtinai įsitikinkite, kad šuniukų veisėjas veikia legaliai, yra registravęs savo veiklą ir yra patikimas. 

Nenustebkite, jeigu šuniukų veisėjas jums užduos labai daug klausimų - tai atsakingo, šunis mylinčio ir gyvūnų gerove besirūpinančio žmogaus bruožai. 

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentė Ingrida Samušytė, prieš dešimt metų tapusi ši cu veislės šunelio Marlio šeimininke, negalvojo, kad šuns kailio priežiūrai skirs tiek laiko ir pinigų. Dėl savo pasirinkimo ji nesigaili. Atvirkščiai! Dabar augina du ši cu veislės šuniukus ir Lasos apsą...

Paklausta, ar tarp savo bendraamžių, kurioms kartais terūpi dailus manikiūras ar priklijuojamos blakstienos, ji nesijaučia balta varna, patikina taip nesijaučianti.

Keliaudami esame atsakingi ne tik už save, bet ir už savo augintinį, todėl skatiname pasirūpinti, kad:

Augintinis būtų sveikas, švarus bei paskiepytas;

Gyvūnas būtų socializuotas (ar išlaikęs socializacijos testą „Šuo mieste“* (jei norite vežti be antsnukio)). Jei gyvūnas nelinkęs bendrauti su kitais augintiniais ar žmonėmis, prašome rūpintis aplinkinių saugumu ir dėvėti antsnukį;

Rugpjūčio 1 d. Vilniaus pasienio rinktinės teritorijoje vyks tradicinės atvirosios biatlono su tarnybiniais šunimis varžybos „Ramziui paminėti“.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jau tradiciškai kiekvieną pavasarį organizuoja kinologų biatlono su tarnybiniais šunimis varžybas, skirtas paminėti žuvusiam „keturkojui pareigūnui“ Ramziui.

Pagrindinis šių varžybų tikslas – skatinti tarnybos pareigūnus kinologus tobulinti profesinį pasirengimą, siekti geresnių jų darbo rezultatų, gilinti žinias ir taikyti jas praktiškai; nustatyti geriausius kinologus ir tarnybinius šunis; dalintis gerąja patirtimi ir, be abejo, populiarinti kinologo profesiją.

Jei buvote šunų parodoje, turbūt matėte, kaip teisėjai vertina šunis. Kas šie žmonės? Medikai, inžinieriai, reklamos specialistai, verslininkai? Taip, iš tiesų, tai pačių įvairiausių profesijų žmonės. Lietuvos kinologų draugijoje teisėjų „tarptautininkų“ yra daugiau nei trys dešimtys. Savo karjerą jie pradėjo kaip parodų asistentai, laikė teorinius ir praktinius egzaminus, atliko stažuotes. Tarp jų – ir Šakiuose gyvenanti  veterinarijos specialistė Daiva Rimaitytė.

„O, varge, tuo metu Lietuvoje tebuvo vienas čekoslovakų vilkšunis, ir tas pats buvo mano, – juokiasi Daiva, prisiminusi savo pirmąjį egzaminą. – Teko man stažuotę atlikti užsienyje, o tada prasidėjo dar viena didžiulė stažuotė pas čekoslovakų vilkšunius kūrusius teisėjus Rosik, Dora, Hartl. Ir dar po kelerių metų gavau leidimą atlikti jų bonitaciją (yra tik keletas teisėjų, turinčių teisę tai daryti – Red.)“. Taip savo karjeros pradžią prisimena tarptautinė šunų teisėja Daiva Rimaitytė.

Vasaros pradžia daug kam asocijuojasi su baigiamaisiais egzaminais. Šis metas kupinas jaudulio ir džiaugsmo. Ir tegul neįsižeidžia abiturientai ar aukštųjų mokyklų absolventai – egzaminus laiko ne tik jie... 

Gegužės pabaigoje, surinkęs maksimalų taškų skaičių, bendrojo paklusnumo egzaminą išlaikė ir mopsas Hugo. Net keturi Lietuvos kinologų draugijos dresuotojai pasirašė ant jo diplomo, o po to, kaip įprasta tarp šunų augintojų, socialinėje paskyroje pasipylė sveikinimai bei linkėjimai nesustoti. Ir nors visi supranta, kad tų sveikinimų labiausiai nusipelnė Hugo šeimininkė, mopsas tikrai nusipelnė simbolinio medalio.

Tik štai niuansas: šiame džiugiame kontekste jau girdėti ir kitokios nuomonės: kam dresuoti nedidelius šunis, juk jie ir taip draugiški.

Ispanų mastifas, Pirėnų kalnų šuo, ispanų kurtas, ispanų vandens šuo...

Ispanija turi kuo didžiuotis – gyvūnų mylėtojams ji padovanojo ne vieną puikią šunų veislę.

Lietuvoje pastaruoju metu vis labiau populiarėja ispanų vandens šunys.

Susipažinkite su šia šunų veisle iš arčiau.

Veterinarijos klinikos „Kauno veterinarijos praktika“ gydytojai dr. Saulius Laurusevičius ir veterinarijos gydytojas Tomas Laurusevičius, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Vroclavo gamtos mokslų universitetu bei Jakovo veterinarijos centru, rengia smulkiųjų gyvūnų andrologijos mokslinę studiją ir kviečia šunų veisėjus – patinukų šeimininkus su savo augintiniais prisidėti prie šio projekto.

LKD Mokymo centras vėl kviečia šunų veisėjus ir augintojus į nuotolinį seminarą!

Seminaras bus naudingas ir įdomus ne tik šunų veisėjams, bet visiems atsakingiems šunų mylėtojams, nes visavertė mityba yra gyvūnų sveikatos ir geros savijautos pagrindas. 

Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjams, norintiems tvirtinti veislyno statusą, šis seminaras – įskaitinis.

Lektorius – šunų mitybos specialistas, veterinarijos gydytojas Aidas Vaznonis.

Lietuvos kinologų draugija kartu su veterinarijos doc. dr. Jakov Šengaut ir kitais veterinarijos specialistais bei Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubu birželio 3 d. Vilniuje organizavo brachicefalų veislių sveikatos tikrinimo testą.

Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt. miestuose gyvenantys šunų augintojai.

Ekspertizė atlikta anglų buldogams, prancūzų buldogams, mopsams ir briuselio grifonui. Iš 23 dalyvavusiųjų sveikatos testą išlaikė 20 šunų.

Šie tyrimai bus tęsiami, o šunų mylėtojų bendruomenė bus informuojama apie rezultatus. Susipažinkite su testo paskirtimi, pagrindiniais tyrimo principais, metodika.