Naujienos

Nors karantinas ir COVID-19 grėsmė sujaukė renginių organizatorių planus, šunų mylėtojai sako, kad individualiai sportuoti bei treniruotis su šunimis tuo sudėtingu laikotarpiu jie galėjo. Tą patį tvirtina ir mantrailingo (žmogaus paieška pagal jo kvapą) entuziastai. Subūrę Mantrailingo asociaciją, rugsėjo 26 d. jie kviečia šio „kinologinio sporto“ mėgėjus į varžybas. Varžybos vyks Vilniaus mieste. Tačiau, jeigu paprašytumėte nurodyti tikslią renginio vietą, būtų gana sudėtinga, nes jis vyks... visur! Vyks ten, kur bus numatytos trasos ir slėpsis „pradingę“ žmonės.

Apie būsimą mantrailingo testavimą-varžybas kalbamės su asociacijos nare Aiste Matiukaite.

Praėjusį pavasarį prasidėję suvaržymai ir karantinas paveikė žmonių savijautą. Įdomu, kaip pandemijos laikotarpiu jautėsi tie, kas turi naminių gyvūnų augintinių? Ar augintiniai praskaidrino izoliacijos dienas? Apie tai kalbamės su vilniete vaikų psichologe, kaniterapijos specialiste Joana Grygutis, kurios namai visada pilni šurmulio. Joana yra trijų sūnų mama (vyresnysis sūnus jau gyvena atskirai), namuose laiko du šunis – Kia ir Lu.  

Rugsėjo 26 dieną Mantrailingo asociacija Vilniuje rengs mantrailingo testavimą - varžybas. Lietuvoje mantrailingas dar gana naujas reiškinys, tačiau minėtos asociacijos nariai ir entuziastai jau sukaupė nemažai žinių bei patirties. 

Mantrailingas – kai šuo, pasitelkdamas savo uoslę, kartu su vedliu ieško dingusio žmogaus. Tai savotiškas menas sekti individualiu žmogaus kvapu.

Dažniausiai mantrailingas ar jo metodai naudojami kriminalinių tyrimų metu: šuns ir vedlio komanda padeda rasti dingusį/pagrobtą žmogų arba nurodyti jo dingimo vietą.

Tačiau ši veikla sparčiai populiarėja ir tarp šunų šeimininkų, kurie nori užsiimti produktyvia veikla su šunimis, lavindami jų gebėjimus „dirbti“ su kvapais.

Sugrįžę po atostogų su šunimis nors kiek atsigaukit ir pailsėkit... Tokių arba panašių linkėjimų kartais išgirsta šunų augintojai ir ypač, jeigu keliauja ne su vienu, o su pora šunų. Ar išties kelionės su šunimis vargina? O gal yra atvirkščiai?

Vos tik buvo atšauktas karantinas, Rūta ir Jelena nusprendė: važiuosime į Vengriją automobiliu. Vairavo pasikeisdamos. Kartu važiavo vienos iš keliauninkių dukra bei du Berno zenenhundai.

Veisliniai šunys yra šalies, kur ta veislė sukurta, nacionalinė vertybė. Veisdami tam tikros veislės šunis padedame tai šaliai ir Tarptautinei kinologų federacijai išsaugoti bei gerinti šunų veisles. Tačiau tam reikia patirties, na, bent poros dešimčių metų. Trisdešimt metų veisti šunis – daug ar mažai? Kinologų nuomone, jei užsiimsite tik viena šunų veisle, tai tikrai pakankamas laikotarpis ne tik sukaupti žinių ir patirties, bet ir sulaukti įvertinimo.

„Gyvūnus, ypač šunis, mylėjau nuo mažumės, – savo kinologinį dosjė su šypsena pristato ilgaplaukių taksų veisėja Lilija Tranelienė. – Bet kai sukūriau šeimą, labai norėjosi savo – nuosavo šuns! Ir tada atsitiktinai kitos šalies gyvūnų turguje pamačiau ilgaplaukių taksų šuniukus. Meilė iš pirmo žvilgsnio – tik taip galiu paaiškinti savo prieraišumą ilgaplaukiams taksams“.

Rugpjūčio 28-30 d. Valų korgių mėgėjų klubas kviečia besidominčius sudalyvauti šunų ganymo instinktų teste, egzamine ir seminare.

Seminarą ves Petra Szarvas iš Vengrijos. Egzamino teisėjai – Petra Szarvas ir Audronė Naruševičė.

Seminare gali dalyvauti klausytojai ir su šunimis, ir be šunų, tačiau būtina išankstinė registracija.

Nors visą pavasarį ir vasarą buvo nemažai abejonių, ar COVID-19 viruso grėsmė nesutrukdys šunų parodoms, rugpjūčio 7-9 dieną daugiau kaip tūkstantis šunų dalyvavo Lietuvos kinologų draugijos organizuotose tradicinėse tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose.

„Būna dienų lyg tyčia, kai keliesi 6 ryto, o namo grįžti jau sutemus, – šypsosi šunų mylėtoja, Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, skautė Gabija Vyšniauskaitė. –  Bet grįžau iš susitikimo su jaunaisiais skautais su tokiu dėkingumu visiems, kas susiję, kad kartočiau vėl ir vėl“.

Kai prieš keletą mėnesių į LKD Mokymo centrą kreipėsi skautų vadovai, prašydami Asvejos regioniniame parke Lietuvos skautų sąjungos Vilniaus Pilies tunto stovykloje „Budėk 2020" pravesti edukacinį užsiėmimą apie saugų bendravimą su šunimi, labiausiai šiai misijai tiko Gabija. Aktyvi šunų parodų dalyvė,  hendlerė, dresuotoja.

Ji apsidžiaugė, kad ją, kaip skautę ir LKD dresuotoją, kviečia papasakoti vaikams apie tai, ką veikiame dresūroje ir parodose, bei kodėl tėvai nenori pirkti šuniuko.

Lietuvos kinologų draugija sveikina Druskininkų tarptautinių parodų dalyvius ir linki visiems sėkmės!

Saugokime save ir kitus, laikykimės saugaus atstumo, dažniau dezinfekuokime ir plaukime rankas.

Šunį įsigijome ne vaikams, o dėl vaikų – kažkur girdėta, ar ne? Kaunietė Erna Valčiukienė, trijų borderkolių ir šelčio savininkė šimtu procentų pritaria šiam posakiui ir priduria, kad atsakomybė už šunį visada tenka suaugusiesiems.

Ir ši atsakomybė reiškia kur kas daugiau, nei pasirūpinti fiziologiniais gyvūno poreikiais.

Suaugusieji atsako už tarpusavio santykių tarp vaiko ir šuns kūrimą, jie lemia, kaip vaikas sutars su šunimi ir kaip jausis šuo, gyvendamas šalia vaiko.

Jei pasiilgote tarptautinių šunų parodų, bendraminčių susibūrimo ir dzūkiško rugpjūčio, jau pats laikas dėlioti savo planus. Gyvenimas grįžta į įprastas vėžes – susitikime tarptautinėse šunų parodose Druskininkuose. Paroda vyks Druskininkų aerodrome (Mizarų g. 59). 

Norime priminti, kad užsiregistravusiųjų į tarptautines šunų parodas (gegužės 30-31 d., Molėtai) registracija, jums pageidaujant, perkeliama į tarptautines šunų parodas Druskininkuose, kurios vyks rugpjūčio 7-9 d. arba Palangoje rugsėjo 25-27 d.

Atkreipiame dėmesį, kad planuota paroda „Baltijos nugalėtojas 2020“ perkeliama į 2020 m. rugsėjo 26 d., į Palangą!

Liepos 25 dieną Alytaus rajone, Radžiūnų kaime, Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubas (LPBMMK) surengė trisdešimtą specializuotą parodą – BALTIJOS BULDOGŲ NUGALĖTOJAS‘2020 ir KLUBO NUGALĖTOJAS‘2020.

Parodoje dalyvavo 45 šunys, dauguma (net 31) – prancūzų buldogai. Nenuostabu, juk šiemet prancūzų buldogai varžėsi dėl Baltijos buldogų nugalėtojo titulų. Šiuos titulus Lietuvos, Latvijos ir Estijos klubai turi teisę suteikti pamečiui – kartą per trejus metus.